GettyImages © WINEXA
2025 m. kovo 27 d. daugiau kaip 200 ekspertų susirinko į Komisijos praktinį seminarą, kuriame daugiausia dėmesio skirta veiksmingiems dirbtiniu intelektu grindžiamiems sprendimams žemės ūkio srityje. Pagrindinis tikslas buvo nustatyti tiek įsitvirtinusias, tiek besiformuojančias DI technologijas, kuriomis tenkinami konkrečių sektorių poreikiai, taip pat dabartinės rinkos spragas.
Dalyviai, įskaitant pramonės lyderius, sektorių atstovus, startuolius, mokslininkus ir politikos formuotojus, taip pat nagrinėjo pagrindinius iššūkius ir įgalinančius veiksnius, būtinus siekiant veiksmingai integruoti dirbtinį intelektą į žemės ūkio sektorių. Šio praktinio seminaro įžvalgos tiesiogiai prisidės prie Komisijos vykdomų iniciatyvų, visų pirma „Dirbtinio intelekto taikymas“.
Vadovai pristatė savo kintančius DI naudojimo atvejus, pabrėždami tokius esminius aspektus kaip duomenų reikalavimai, modelio išplečiamumas ir socialinis bei ekonominis poveikis ir poveikis aplinkai. Ekspertai, įskaitant gamybos, žemės ūkio, kooperatyvų ir Europos skaitmeninių inovacijų centrų atstovus, pasidalijo įžvalgomis ir praktine patirtimi, kaip visapusiškai išnaudoti DI potencialą.
Dirbtinis intelektas jau didina sektoriaus konkurencingumą ir aplinkosauginį veiksmingumą, kartu mažindamas administracinę naštą. Visų pirma dirbtinio intelekto taikomosios programos tiksliojo ūkininkavimo srityje ir sprendimų priėmimo sistemos aktyviai keičia žemės ūkio gamybą. Pavyzdžiui, bepiločiais orlaiviais grindžiami tiksliojo ūkininkavimo metodai gali padėti tikslingai spręsti konkrečias žemės ūkio problemas. Daugiamečiai ir daugiasluoksniai laukų potencialo žemėlapiai, sudaryti remiantis nuotolinio stebėjimo, topografiniais ir dirvožemio duomenimis, yra išsami strategija. Taikant abu metodus galima maždaug 30 proc. sumažinti žemės ūkyje naudojamų medžiagų, pvz., herbicidų, kiekį. Tačiau atrodo, kad kitų regionų žemės ūkio vertės grandinės suinteresuotieji subjektai yra labiau pažengę. Be to, dirbtiniu intelektu grindžiamus sprendimus dažniausiai priima didesni ūkiai arba didesnės tiekimo grandinės įmonės.
Nustatytas didelis neišnaudotas DI taikomųjų programų potencialas rizikos valdymo, skaitmeninių dvynių kūrimo ir Generatyvinio DI (GenAI) naudojimo srityse, siekiant sumažinti administracinę naštą, gerinti ūkininkų švietimą ir konsultavimo paslaugas.
Nustatyti su dirbtiniu intelektu susiję iššūkiai šiame sektoriuje apima teisės aktų tvarkymą ES ir nacionaliniu lygmenimis, ribotus galutinių naudotojų pajėgumus veiksmingai priimti dirbtiniu intelektu grindžiamus sprendimus ir užtikrinti prieigą prie pakankamai kokybiškų ir kiekybinių duomenų. Pavyzdžiui, nustatyta, kad dėl to, jog ES valstybėse narėse nėra nuoseklių duomenų formatų, didėja paslaugų teikėjų, teikiančių duomenimis grindžiamus sprendimus, išlaidos. Be to, buvo aptarta, kad įdiegus dirbtiniu intelektu grindžiamą žemės ūkio srities modelį būtų galima gerokai sumažinti sąsajos kūrimo pastangas nuo 1 687 asmens metų iki vos 46 asmens mėnesių.
Pasitikėjimas tapo pagrindiniu veiksniu žemės ūkio DI srityje, apimančiu tiek pasitikėjimą DI sistemomis, tiek pasirengimą dalytis duomenimis, kurie yra labai svarbūs DI plėtrai. Šiomis aplinkybėmis taip pat buvo pabrėžtas reglamentavimo potencialas kuriant sąlygas, kuriomis būtų skatinama patikima saugių DI prietaikų rinka.
Siekiant paspartinti dirbtiniu intelektu grindžiamų sprendimų kūrimą ir diegimą, buvo pasiūlyti konkretūs veiksmai, pavyzdžiui, didinti geoerdvinių duomenų rinkinių sąveikumą, kad būtų sumažintos dirbtiniu intelektu grindžiamų paslaugų gamybos sąnaudos, sukurti skaitmeninį ūkio ID ir sukurti bendrą Europos žemės ūkio duomenų erdvę.
Tolesni veiksmai
Netrukus bus paskelbta praktinio seminaro ataskaita. Į renginio rezultatus bus atsižvelgta rengiant „Dirbtinio intelekto taikymo strategiją“, kurią tikimasi parengti 2025 m.
Daugiau informacijos rasite toliau pateiktuose dokumentuose.