Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą interneto platformos turi teikti pirmenybę patikimų pranešėjų pranešimams apie neteisėtą turinį, pavyzdžiui, vaikų išnaudojimą, intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus ir sukčiavimą internete, kartu išlaikydamos atsakomybę tikrinti, ar turinys yra neteisėtas. Jau paskirta daugiau kaip 70 patikimų pranešėjų, turinčių įvairios patirties. Tai, be kita ko, Airijos bankas, kurio specializacija – finansinės aferos, „Someturva“, daugiausia dėmesio skiriantis priekabiavimui internete, pavyzdžiui, dalijimuisi intymia medžiaga be sutikimo, ir „Child focus“, kovojantis su prievartos prieš vaikus medžiaga internete.
Gairių projekte paaiškinami kriterijai ir procesas, pagal kurį skaitmeninių paslaugų koordinatoriai suteikia patikimo pranešėjo statusą. Jose taip pat pateikiamos gairės dėl techninių reikalavimų, kurių turėtų laikytis patikimi pranešėjai ir platformos tvarkydami pranešimus apie neteisėtą turinį. Galiausiai gairėmis siekiama užtikrinti, kad patikimi pranešėjai išliktų nepriklausomi, objektyvūs ir atskaitingi ir kad jie veiktų visapusiškai gerbdami saviraiškos laisvę. Gairėse taip pat numatytos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti patikimų pranešėjų sąžiningumą ir užtikrinti, kad mechanizmu nebūtų piktnaudžiaujama. Šios priemonės apima patikimų pranešėjų viešas metines skaidrumo ataskaitas, taip pat patikimų pranešėjų statuso sustabdymo arba panaikinimo procedūras.
Rengdama gaires Komisija paskelbė šio mechanizmo įgyvendinimo tyrimą.
Komisija ragina atitinkamas ekspertines žinias turinčius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant platformas, patikimus pranešėjus, pareiškėjus, tyrėjus ir pilietinės visuomenės organizacijas, iki 2026 m. birželio 26 d. pasidalyti savo nuomonėmis dėl gairių projekto. Gavusi grįžtamąją informaciją, Komisija planuoja gaires priimti 2026 m. antrąjį pusmetį.
Daugiau informacijos apie: