Pagrindinės technologijos transporto skaitmeninimui skatinti

Pagal programą „Horizontas 2020“ ES teikė paramą įvairiems novatoriškiems mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams, kuriais plėtojami ir bandomi nauji transporto sprendimai. Toliau teikiama parama finansavimo programoms pagal 2021–2027 m. ilgalaikį biudžetą, daugiausia dėmesio skiriant diegimui.

„Skaitmeninės technologijos gali iš esmės pakeisti tai, kaip judame, kad mūsų judumas taptų pažangesnis, veiksmingesnis ir ekologiškesnis.“

Už transportą atsakinga Komisijos narė Adina Vălean

Susietasis ir automatizuotas judumas (CAM)

Kad būtų galima priimti automatizuotas transporto priemones, Europos Komisija įgyvendins jų patvirtinimo teisinę sistemą. Remdamasi programos „Horizontas 2020“ pasiekimais (žr. toliau pateiktą pavyzdį), Komisija rems mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad Europa taptų pasauline lydere CAM sistemų ir paslaugų srityje. Programos „Europos horizontas“ partnerystei „Sujungtas, bendradarbiaujamasis ir automatizuotas judumas“ bus skirtas 500 mln. EUR įnašas.

Sąveikiosios intelektinės transporto sistemos (C-ITS), kurios sudaro sąlygas keistis informacija tarp transporto priemonių, taip pat tarp transporto priemonių ir kelių infrastruktūros, yra labai svarbios diegiant CAM. Tikimasi, kad jie pagerins kelių eismo saugumą, eismo efektyvumą ir komfortą. C-ITS diegimui 2021–202 m. bus teikiama Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) programos parama.

2017–2020 m. vykdytame AUTOPILOT projekte daugiausia dėmesio skirta DI įrenginių naudojimo realiomis sąlygomis bandomajam naudojimui. Autopilotas atveria kelią novatoriškoms komercinėms paslaugoms, susijusioms su autonominėmis transporto priemonėmis. Projektas, kuriam skirta maždaug 20 mln. EUR investicijų, pabrėžė skaitmeninių technologijų svarbą gerinant autonominių transporto priemonių gebėjimus geriau suprasti jų aplinką ir papildant daiktų interneto jutiklius. Pavyzdžiui, daiktų interneto naudojimas gali padidinti saugą aptikus kliūtis, esančias už akių ribų.

5G ryšys

5G yra labai svarbus veiksnys automatizuotoms transporto priemonėms ir suskaitmenintiems traukiniams. Siekiant pasirengti 5G koridorių diegimui visoje Europoje, įvairiose vietose vykdomi plataus užmojo tarpvalstybinių koridorių bandomieji projektai su CAM naudojimo atvejais, skirti įvairioms transporto rūšims.

Iki 2025 m. ES siekia užtikrinti nepertraukiamą 5G ryšio aprėptį pagrindiniais transporto maršrutais visoje Europoje. Šis tikslas finansiškai remiamas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės programą ir Atsparumo ir ekonomikos gaivinimo priemonę, daugiausia dėmesio skiriant tarpvalstybiniams koridoriams (EITP) ir nacionalinėms atkarpoms (EGADP ir EITP). Kartu su privačiomis investicijomis ir kitais viešojo finansavimo šaltiniais jos padės iki 2030 m. užtikrinti visišką 5G ryšio aprėptį, kad būtų užtikrintos saugios ir susietos kelionės visoje Europoje.

Pagal programą „Horizontas 2020“finansuojamu projektu „5G -CARMEN “, daugiausia dėmesio skiriant Bolonijos ir Miuncheno koridoriui (600 km per tris šalis), siekiama pasinaudoti naujausia 5G ryšio pažanga siekiant padėti automobilių sektoriui užtikrinti saugesnį, ekologiškesnį ir pažangesnį transportą, siekiant sudaryti sąlygas autonominiams automobiliams. Pagrindinės naujovės yra susijusios su autonomiškai valdomo hibridinio tinklo, apimančio tiesioginį mažojo nuotolio transporto priemonių tarpusavio ryšį (V2V) ir transporto priemonių tarpusavio ryšį (V2I) ir tolimojo transporto priemonių tarpusavio ryšio (V2N), sujungimu su pirmaujančiais Europos automobilių gamintojais, judriojo ryšio tinklų operatoriais, telekomunikacijų pardavėjais, kelių operatoriais ir mokslinių tyrimų centrais.

Dirbtinis intelektas

Dirbtinis intelektas turi daugybę taikomųjų programų transportui: automatizuotos transporto priemonės, optimizuotas elektrinių transporto priemonių įkrovimas ir baterijų naudojimas, geresni keleivių ir prekių vežimo maršrutai, parama planavimo arba transporto infrastruktūrai ir paslaugoms ir įkrovimo stotelių diegimas.

2021 m. balandžio mėn. Komisija pasiūlė Dirbtinio intelekto aktą, kuriame nustatytos didelės rizikos DI sistemos ir reikalavimai, kurių turi būti laikomasi. Tai apima sistemas, atliekančias saugos funkcijas keliose judumo srityse, įskaitant automobilius, civilinę aviaciją ir laivų įrenginius. Įstatymas bus papildytas specialiais reikalavimais šioms sritims.

Keletas mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų, kuriuose DI diegiama transporto srityje, buvo ir bus remiami ES finansavimu. Pagal DIGITAL, bandymų ir eksperimentavimo įranga (TEF) sudaro sąlygas moksliniams tyrimams, susijusiems su naujais dirbtiniu intelektu pagrįstais sprendimais artimoje realioje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, pažangiųjų bendruomenių TEF galėtų būti naudinga su judumu susijusiems sprendimams.

Puslaidininkiai

Kaip rodo didelis puslaidininkių trūkumo poveikis tokioms pramonės šakoms kaip automobilių gamyba, pakankami pajėgumai elektronikos srityje yra labai svarbūs tiekimo grandinių atsparumui ir Europos suverenumui bei konkurencingumui.

2022 m. vasario mėn. Komisija priėmė Europos lustų akto rinkinį. Ja siekiama stiprinti Europos puslaidininkių ekosistemą ir spręsti trūkumo problemą. Ji sukurs patrauklią investavimo aplinką, sustiprins Europos technologinį pirmavimą puslaidininkių vertės grandinėje ir iki 2030 m. sutelks daugiau kaip 43 mlrd. EUR investicijų.

Pramonės perdirbėjų ir puslaidininkių technologijų aljansas ir galimas svarbus bendros Europos svarbos mikroelektronikos ir junglumo projektas padeda suvienyti ES pajėgas.

Lustų bendroji įmonė rems mokslinius tyrimus ir inovacijas sutelkdama viešąsias ir privačiąsias investicijas, remdamasi ankstesnės ECSEL pasiekimais (žr. toliau pateiktus pavyzdžius). Šios investicijos taip pat skirtos naudotojų pramonės šakoms, pvz., transporto ir automobilių sektoriams, visų pirma įgyvendinant iniciatyvą dėl atviros automobilių aparatinės įrangos platformos.

Bendrosios įmonės ECSEL finansuojamų projektų pavyzdžiai

Bendrovė „Autodrive“, kurios bendra investicijų suma siekia 68 mln. EUR, sukūrė pažangias nesėkmingas, saugias ir neveikiančias elektronines sudedamąsias dalis, sistemas ir architektūras, skirtas labai ir visiškai automatizuotam vairavimui. Tai padėjo užtikrinti, kad judumas ateityje taptų saugesnis, veiksmingesnis, įperkamesnis ir priimtinas galutiniams naudotojams. Rezultatai apima visiškai surinktus transporto priemonių prototipus, automatizuotą autobusą, patobulintą kelių skenavimą, naujas aktyviąsias saugos priemones ir indėlį į automatizuoto vairavimo sistemų standartizavimą ir sertifikavimą.

 

Atvira Europos programine įranga sukurta transporto priemonių platforma

Programinė įranga atlieka vis svarbesnį vaidmenį valdant transporto priemonių veiklą ir įgalinant naujas funkcijas. Perėjimas prie programine įranga grindžiamų transporto priemonių kelia iššūkių Europos automobilių pramonės lyderystei ir konkurencingumui, kuri susiduria su naujais galingais pasauliniais konkurentais ir programinės įrangos kūrimo problemomis.

Komisija inicijavo ikikonkurencinį ES vykdomą bendradarbiavimą dėl nediferencijuojančių transporto priemonių programinės įrangos elementų. Šią iniciatyvą remia valdymo darbo kryptis, kurioje dalyvauja pagrindinės ES automobilių pramonės įmonės, ir investicijos pagal Bazinių skaitmeninių technologijų bendrąją įmonę. Tai leis dalyviams pasiekti didesnį veiksmingumą ir greitesnį pateikimo rinkai laiką, kartu užtikrinant vienodas sąlygas. Ji bus glaudžiai suderinta su iniciatyva dėl atviros automobilių aparatinės įrangos platformos. Daugiau informacijos rasite specialiame koncepciniame dokumente.

Kibernetinis saugumas

Didesnė priklausomybė nuo skaitmeninės infrastruktūros ir judumo paslaugų didina kibernetinio saugumo svarbą. ES tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyva (TIS direktyva) siekiama užtikrinti aukšto lygio bendrą tinklų ir informacinių sistemų saugumą visoje ES ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose.

Peržiūrėta Direktyva dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (TIS 2) ir nauja direktyva dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo sprendžia ypatingos svarbos subjektų ir tinklų, įskaitant transporto infrastruktūrą, kibernetinio ir fizinio atsparumo klausimus. Skaitmeninės technologijos lėšomis remiamas kibernetinio saugumo infrastruktūros diegimas, stiprinama ES kibernetinio saugumo pramonė ir skatinamas kibernetinio saugumo įsisavinimas bei ES teisės aktų įgyvendinimas.

Spartinti skaitmeninių technologijų diegimą

Judumo ir transporto įmonėms, ypač mažesnėms, sėkminga skaitmeninė transformacija gali būti tikras iššūkis. Pagal Informatikos programą remiami Europos skaitmeninių inovacijų centrai veikia kaip vieno langelio principu veikiantys centrai, padedantys įmonėms skaitmeninti. Jais siekiama suteikti galimybę naudotis techninėmis ekspertinėmis žiniomis ir eksperimentais, galimybe išbandyti prieš investuojant ir teikti inovacijų paslaugas, pavyzdžiui, finansines konsultacijas, mokymą ir įgūdžių ugdymą. Jais taip pat sprendžiami aplinkosaugos klausimai, pvz., energijos vartojimas ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimas.

Skaitmeniniai įgūdžiai

Kadangi transporto ir judumo srityje vyksta didelių pokyčių, be kita ko, dėl technologinių pokyčių ir prieigos prie duomenų, darbo jėgos perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas yra būtini. ES nustatė tikslus, ėmėsi veiksmų ir pasiūlė rekomendacijas valstybėms narėms, kad darbuotojai įgytų reikiamų skaitmeninių įgūdžių ir parengtų daugiau IRT specialistų. Pavyzdžiui, Europos skaitmeninių įgūdžių ir darbo vietų kūrimo platforma pagal EITP siekiama tapti unikaliu skaitmeninių įgūdžių atskaitos tašku, kad visi europiečiai galėtų kuo geriau pasinaudoti mūsų visuomenės ir ekonomikos skaitmenine transformacija.