Europos energetikos sistemos skaitmeninės transformacijos spartinimas

Išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 55 proc. ir iki 2030 m. pasiekti 45 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos galima tik tuo atveju, jei energetikos sistema bus tam pasirengusi. Kad pasiektų šiuos tikslus, Europa turi sukurti daug pažangesnę ir interaktyvesnę energetikos sistemą nei dabar.

Numatoma, kad elektros energijos suvartojimas nuo dabar iki 2030 m. padidės maždaug 60 proc., todėl elektros energijos tinkluose reikės integruoti didelę kintamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį. Vėjo ir saulės energijos gamybos pajėgumai turi padidėti nuo 400 GW 2022 m. iki bent 1 000 GW iki 2030 m., įskaitant didelį jūros atsinaujinančiųjų energijos išteklių kaupimą iki 317 GW, kurie turi būti prijungti prie kranto.

Todėl tinklai turi prisitaikyti prie labiau decentralizuotos, suskaitmenintos ir lankstesnės elektros energijos sistemos, kurioje yra milijonai ant stogo montuojamų saulės baterijų plokščių ir vietos energetikos bendruomenių, dalijantis ištekliais.

Investicijos į skaitmenines technologijas, pavyzdžiui, daiktų interneto įrenginius ir pažangiuosius skaitiklius, 5G ir 6G ryšį, visos Europos energetikos duomenų erdvę, kurioje veikia debesijos kompiuterijos serveriai, ir elektros energijos sistemos skaitmeninius dvynius, padeda spartinti skaitmeninę ir tvarią energetikos pertvarką ir kartu teikia naudos mūsų kasdieniam gyvenimui.

1paveikslas. Būsima ES integruota energetikos sistema: energijos srautai tarp vartotojų ir gamintojų, mažinant švaistomus išteklius ir pinigus ©Europos Sąjunga; Šaltinis: ES energetikos sistemos integracijos strategija (europa.eu)

Skaitmeninimas jau vyksta energetikos sektoriuje, kaip ir daugelyje kitų pramonės šakų. Elektrinės transporto priemonės, saulės kolektoriai, šilumos siurbliai ir daugelis kitų prietaisų yra aprūpinti išmaniosiomis technologijomis, kurios generuoja duomenis ir leidžia nuotoliniu būdu valdyti. Manoma, kad aktyvių daiktų interneto prietaisų skaičius pasaulyje 2030 m. sparčiai augs ir viršys 25,4 mlrd., o 51 proc. visų ES namų ūkių ir MVĮ turi pažangiuosius elektros skaitiklius. ES skaitmeninėje ir energetikos politikoje koordinuotai vadovaujamasi Europos energetikos sistemos skaitmeninimu, nes tokie klausimai kaip duomenų sąveikumas, tiekimo saugumas, kibernetinis saugumas, privatumas ir vartotojų apsauga negali būti palikti vien rinkai, o tinkamas įgyvendinimas yra labai svarbus.

Energetikos sistemos skaitmeninimas. ES veiksmų planas

Siekdama paremti šį pertvarkymą, Komisija imasi įvairių veiksmų įgyvendindama teisėkūros iniciatyvas, investuodama ir derindama veiksmus su valstybėmis narėmis.

Vidutinės trukmės laikotarpiu skaitmeninimas palengvins sklandžią įvairių subjektų sąveiką, o vartotojai galės naudotis vidaus energijos šaltiniais, pavyzdžiui, saulės baterijų plokštėmis ir bendruomenės valdomomis vėjo jėgainėmis.

Pavyzdžiui, vartotojai galėtų dalyvauti energetikos bendruomenėse ir kolektyvinėse pasigamintos energijos vartojimo schemose, pasinaudodami savo pačių saulės baterijų plokščių gamyba ir pasinaudodami mažesnėmis elektros energijos sąnaudomis nei pirkdami iš tinklo. Be to, dvikryptis elektrinių transporto priemonių įkrovimas piko valandomis galėtų suteikti papildomų energijos išteklių.

2paveikslas. Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktoratas (CONNECT GD) remia energetikos sistemos skaitmeninimo veiksmus. © Europos Komisija

Ilguoju laikotarpiu skaitmeninimas bus būtinybė integruoti decentralizuotas atsinaujinančiųjų energijos išteklių formas į elektros tinklą, mažinant priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir jo kainų svyravimą. Šiai integracijai reikia skirti daugiau dėmesio tinklo valdymui ir didesniam tinklo lankstumui vietos lygmeniu, o tai galima pasiekti aktyvavus vartotojus ir geriau valdant gaminančių vartotojų energijos išteklius.

Norint teikti energetikos paslaugas bus labai svarbu užtikrinti sklandžią prieigą prie neapibendrintų duomenų apie elektros energijos tinklo būklę ir gaminančių vartotojų turtą, tačiau tai galima pasiekti tik plačiai paplitusiomis skaitmeninėmis priemonėmis ir bendra duomenų infrastruktūra.

Vienas iš pagrindinių veiksmų plano rezultatų – sukurti bendrą Europos orientacinę sistemą (CERF), skirtą energiją taupančioms prietaikoms. 2023 m. buvo svarbūs šio veiksmo įgyvendinimo metai, nes 2023 m. kovo mėn. sėkmingai parengtas pirmosios kartos CERF projektas, skirtas energijos taupymo prietaikoms pagal programą „Horizontas 2020“ – remiamas projektas „InterConnect“.

Taip pat pradėtas pasirengimas antros kartos CERF projekto, skirto energiją taupančioms prietaikoms, diegimui pagal Informatikos programą. Daugiau informacijos apie šį darbą galima rasti čia: Įgyvendinti mūsų pažadą įdiegti bendrą Europos energiją taupančių taikomųjų programų orientacinę sistemą | Europos skaitmeninės ateities formavimas (europa.eu).