Plačiajuostis ryšys: Viešojo ir privačiojo sektorių lėšos, kuriomis finansuojamas plačiajuosčio ryšio diegimas

Viešosios lėšos

Viešosios lėšos sudaro sąlygas gerinti ekonominę ir socialinę padėtį ir jomis galima naudotis vietos, regionų ir nacionaliniu valdžios lygmenimis, taip pat ES lygmeniu. Europos Sąjunga yra vis svarbesnis finansavimo šaltinis, teikiantis daugiausia dotacijas ir paskolas, bet netgi nuosavo kapitalo finansavimą. Kadangi per daugelį metų turimo finansavimo apimtis ir rūšis didėjo, taip pat ir programų skaičius.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai) apima:

• Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), kurio tikslas – stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą ES šalinant jos regionų disbalansą. ERPF parama plačiajuosčio ryšio diegimui visų pirma yra skirta rinkos nepakankamumo problemoms spręsti, daugiausia dėmesio skiriant regionams, į kuriuos investuojama ne vien tik rinkos pagrindu.
• Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kurio tikslas – remti ES kaimo vietoves, kad jos galėtų spręsti įvairias ekonomines, aplinkos ir socialines problemas. Jis gali būti naudojamas plačiajuosčio ryšio projektams tam tikruose regionuose ir valstybėse narėse remti, priklausomai nuo to, kaip buvo suplanuotas lėšų paskirstymas.
• Europos socialinis fondas (ESF), kuris remia darbo vietas ir užimtumo galimybes visiems ES piliečiams ir iš dalies gali būti naudojamas plačiajuosčio ryšio plėtrai remti.
• Sanglaudos fondas (SF), kurio tikslas – mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus ir skatinti darnų vystymąsi.

Junglumui skirta programa yra Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP), pagal kurią plačiajuosčio ryšio diegimas remiamas dviem finansinėmis priemonėmis: Europos infrastruktūros tinklų plačiajuosčio ryšio fondas (CEBF, nuosavas kapitalas) ir EITP skolos priemonė. Europos infrastruktūros tinklų plačiajuosčio ryšio fondas teikia nuosavą kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą mažesnio masto, didesnės rizikos plačiajuosčio ryšio projektams, kurie neturi pakankamai galimybių gauti finansavimą (nepakankamai aptarnaujamose) priemiesčiuose ir kaimo vietovėse. CEBF yra 420 mln. EUR vertės nuosavo kapitalo fondas, o pagal EITP skolos priemonę suteikiama apie 17 mln. EUR paskolų. Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės skaitmeninę dalį 2021–2027 m. bus remiamos ir skatinamos viešosios ir privačiosios investicijos į skaitmeninio ryšio infrastruktūrą.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) yra pagrindinė DFP „Next Generation EU“ pagrindinė ekonomikos gaivinimo priemonė, kuria siekiama padėti ES atsigauti po dabartinės krizės. Pagal Priemonę bus teikiamos ir paskolos, ir dotacijos, teikiant finansinę paramą pirmiesiems itin svarbiems ekonomikos gaivinimo metams (iš viso 672,5 mlrd. EUR, paskirstytų valstybėms narėms pagal skirtingas priemones; ne mažiau kaip 20 proc. skirta skaitmeninei veiklai). Valstybės narės turėtų pateikti išsamų paaiškinimą, kaip siūlomomis priemonėmis sprendžiami konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, visų pirma 2019 m. ir 2020 m. semestro cikluose, nustatyti uždaviniai. Jose taip pat turėtų būti paaiškinta, kaip planai dera su naujausioje Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, nustatytais uždaviniais. Patikrinkite EGADP rezultatus su temine analize junglumo tema.

„InvestEU“ portalas yra ES internetinis ryšių užmezgimo portalas, suteikiantis galimybę ES įsisteigusiems projektų rengėjams – viešiesiems ar privatiesiems – pasiekti potencialius investuotojus visame pasaulyje. „InvestEU“ suteikia galimybę ES įsisteigusiems projektų vykdytojams pasiekti potencialius investuotojus visame pasaulyje ir padidinti savo projektų matomumą dideliam tarptautinių investuotojų tinklui. Investuotojams, ieškantiems investavimo į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą galimybių, siūlomas platus perspektyvių projektų pasirinkimas.

Be to, ES valstybės narės parengė nacionalines plačiajuosčio ryšio strategijas ir politiką, finansines priemones ir specialius fondus investicijoms į didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio projektus.

Privatus kapitalas ir finansų rinkos

Finansų rinkose gali dalyvauti investiciniai fondai, teikiantys nuosavo kapitalo arba skolos finansavimą, taip pat mišrūs sprendimai (tarpinio pobūdžio finansavimas). Investiciniai fondai, siekiantys stabilios investicijų grąžos ir galintys sutelkti dėmesį į saugų materialųjį turtą, pavyzdžiui, didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą:

• bankai, investiciniai fondai ir privataus kapitalo investuotojai gali būti suinteresuoti teikti finansavimą ankstyvuoju etapu, ieškodami didesnės rizikos priemokos ir pasitraukimo nuo 3 iki 7 metų nuo įmonės įsteigimo;
• infrastruktūros fondai, pensijų fondai ir kiti instituciniai investuotojai gali investuoti į pirmiau nurodytą infrastruktūrą po 3–7 metų ir siekti ilgalaikių investicijų mažesnėmis palūkanų normomis.

Kiti šaltiniai, pavyzdžiui, rizikos kapitalas, paprastai nenaudojami investicijoms į infrastruktūrą, nes jie orientuoti į trumpalaikes, didesnes rizikos galimybes ir reikalauja didelių palūkanų normų su ankstyvo pasitraukimo iš rinkos galimybėmis.

Daugiau informacijos ir pavyzdžių rasite Plačiajuosčio ryšio investicijų vadove.