Plačiajuosčio ryšio plėtros Suomijoje santrauka
Suomija remia šviesolaidinių tinklų kūrimą vietovėse, kuriose trūksta verslo paskatų kurti didelės spartos tinklus. 2018 m. skaitmeninės infrastruktūros strategija remiami 2025 m. Europos gigabitinės visuomenės tikslai, nustatomi skaitmeninės infrastruktūros plėtros Suomijoje iki 2025 m. tikslai ir metodai šiems tikslams pasiekti. Suomijos skaitmeninės politikos kelrodis atspindi ES skaitmeninės politikos kelrodyje nustatytus tikslus.
Nacionalinė plačiajuosčio ryšio strategija ir politika
Suomijos vyriausybė pasirenka konkurenciją skatinančio šviesolaidinio tinklo diegimą, ypatingą dėmesį skirdama nepakankamai aptarnaujamoms vietovėms ir joms teikiant pagalbą (iš viešųjų lėšų). Visų pirma kalbant apie pastarąją, Suomijos valdžios institucijos vietos savivaldybėms pataria, kaip steigti plačiajuosčio ryšio diegimo subjektus, pvz., pasitelkiant kelių savivaldybių bendrą įmonę arba bendradarbiaujant su privačiais operatoriais. Tikimasi, kad investicijos bus finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių. 2018 m. spalio mėn. paskelbta skaitmeninės infrastruktūros strategija. Suomijos skaitmeninės politikos kelrodis atitinka ES skaitmeninės politikos kelrodyje nustatytus tikslus, taip pat nacinius tikslus ir temas.
Atsakingos institucijos
- Susisiekimo ministerija (Liikenne-ja viestintäministeriö) yra atsakinga už ryšių ir plačiajuosčio ryšio politiką, įskaitant teisės aktus, gaires ir administracinio sektoriaus priežiūrą.
- Suomijos transporto ir ryšių agentūra (Liikenne- ja viestintävirasto, Traficom) yra licencijavimo, registravimo ir patvirtinimo institucija. Ji užtikrina prieigą prie aukštos kokybės ir saugių ryšių ir paslaugų.
- Žemės ūkio ir miškininkystės ministerija yra žemyninės Suomijos kaimo plėtros programos vadovaujančioji institucija ir yra atsakinga už plačiajuosčio ryšio projektus, finansuojamus pagal kaimo plėtros programą.
- Suomijos maisto tarnyba yra atsakinga už plačiajuosčio ryšio projektų, finansuojamų pagal kaimo plėtros programą, įgyvendinimą ir stebėseną.
- Regioninės tarybos, Ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centras bei savivaldybės taip pat dalyvauja įgyvendinant valstybės subsidijuojamus plačiajuosčio ryšio projektus.
Pagrindiniai plačiajuosčio ryšio plėtros tikslai ir priemonės
2018 m. spalio mėn. Susisiekimo ministerijos paskelbtoje Skaitmeninės infrastruktūros strategijoje nustatyti Suomijos skaitmeninės infrastruktūros plėtros iki 2025 m. tikslai ir metodai šiam tikslui pasiekti. Iki 2025 m. visi namų ūkiai turėtų turėti prieigą prie bent 100 Mbps ryšio. Turėtų būti įmanoma padidinti prijungimo greitį iki 1 Gbps. Racionalizavus reglamentą dėl telekomunikacijų kabelių išdėstymo bus sudarytos palankesnės sąlygos ekonomiškai efektyviam šviesolaidžių tinklų tiesimui. Leidimų išdavimo tvarka, susijusi su kabelių tiesimu, bus parengta rengiant Greitkelių įstatymą.
Suomijos skaitmeninės politikos kelrodyje įgyvendinami ES skaitmeninės politikos kelrodyje nustatyti tikslai, tačiau į jį taip pat įtraukti nacionaliniai tikslai ir temos, kurie papildo ES kelrodį. Suomijos kompasas sukasi apie keturis kardinolus: įgūdžiai, saugi ir tvari skaitmeninė infrastruktūra, įmonių skaitmeninė transformacija ir viešųjų paslaugų skaitmeninimas.
Nustatyta, kad nuo 2021 m. spalio mėn. universaliųjų paslaugų plačiajuosčio ryšio sparta bus 5 Mbps.
Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane (EGADP) numatytos 50 mln. EUR investicijos. Ji apima investicijų paramos schemą, kuria siekiama gerinti sparčiojo ryšio tinklo kokybę ir prieinamumą vietovėse, kuriose tokios jungtys nėra teikiamos rinkos mechanizmais. Finansinė parama bus teikiama plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjams. Pagal šią schemą remiamas plačiajuostis ryšys užtikrins bent 100 Mbit per sekundę pajėgumą.
Plačiajuosčio ryšio plėtros ir technologijų Suomijoje duomenys
Naujausi duomenys apie plačiajuosčio ryšio aprėptį, prenumeratas ir įvairių plačiajuosčio ryšio technologijų ir sąnaudų prieinamumą – rezultatų suvestinės ataskaitas ir šalių ataskaitas pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI).
Spektro skyrimas belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui
Daugiau informacijos apie suderintą spektro skyrimą galima rasti Europos 5G observatorijoje.
Nacionaliniai ir ES leidiniai ir spaudos dokumentai
Anglų
- 2025 m. skaitmeninės infrastruktūros strategija
- Nacionalinių plačiajuosčio ryšio planų tyrimas
- Sparčiojo plačiajuosčio ryšio investicijų vadovas
- Plačiajuosčio ryšio sujungiamumo ataskaitos ir analizės
- Judriojo ir fiksuotojo plačiajuosčio ryšio kainos Europoje
- Plačiajuosčio ryšio aprėpties Europoje tyrimas
- Suomija – šalių skaitmeninimo rezultatų ataskaitos: junglumas, skaitmeniniai įgūdžiai, skaitmeninės viešosios paslaugos ir kt.
Suomių
Kontaktinė informacija
Suomijos BCO (nacionalinė plačiajuosčio ryšio kompetencijos tarnyba): kuriame dalyvauja Žemės ūkio ir miškininkystės ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Suomijos transporto ir ryšių agentūros ir Kaimo reikalų agentūros atstovai
Pašto adresas: Hallituskatu 3, 00170 Helsinkis, Suomija (PO Box 30, FI-00023 Government, Suomija)
+ 35 82 95 16 22 18 Interneto svetainė
Susisiekimo ministerija (Liikenne-ja viestintäministeriö)
Adresas: Eteläesplanadi 16, Helsinkis, Suomija
Kontaktai el. paštu
Telefonas: + 35 82 95 16 001 Svetainė
Suomijos transporto ir ryšių agentūra (Liikenne- ja viestintävirasto, Traficom)
Pašto adresas: Pašto dėžutė 320, FI-00059 Traficom, Suomija
Telefonas: + 358 29 534 5000 Svetainė
Naujausios naujienos
Daugiau šia tema
Bendras vaizdas
Rasti naujausią informaciją apie plačiajuosčio ryšio plėtrą kiekvienoje šalyje, taip pat nacionalines strategijas ir politiką plačiajuosčio ryšio plėtrai.
Taip pat žr.
2016 m. priimtame Švedijos nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane numatyta visiškai sujungtos Švedijos vizija ir tikslai, susiję tiek su judriuoju ryšiu, tiek su sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu namų ūkiams ir įmonėms.
Skaitmeninis junglumas ir 5G ryšio diegimas yra vieni iš dešimties Ispanijos skaitmeninės 2025 m. darbotvarkės strateginių prioritetų.
Slovėnija, plėtodama plačiajuosčio ryšio tinklus, pasirenka technologinį neutralumą ir rinkos dinamiką, ypač infrastruktūra ir paslaugomis grindžiamą konkurenciją.
Slovakija nustatė ilgalaikį tikslą iki 2030 m. visiems namų ūkiams suteikti prieigą prie itin spartaus interneto.
Rumunija daugiausia dėmesio skiria nacionalinio plačiajuosčio ryšio tinklo kūrimui kaip žingsniui siekiant ES junglumo tikslų.
Portugalijos skaitmeninė darbotvarkė ir 2023–2030 m. itin didelio pralaidumo elektroninių ryšių tinklų sujungiamumo nacionalinė strategija sudaro sąlygas plėtoti skaitmeninę infrastruktūrą Portugalijoje.
Lenkijos nacionalinis plačiajuosčio ryšio planas 2025 atitinka ES gigabitinės visuomenės tikslus.
Visi Nyderlandų namų ūkiai turėtų turėti galimybę naudotis bent 100 Mbps plačiajuosčio ryšio tinklais, o didžioji dauguma iki 2023 m. turėtų pasinaudoti 1 Gbps sparta.
Maltos plačiajuosčio ryšio politika yra technologiškai neutrali ir palanki konkurencingai rinkos aplinkai.
Ryšių infrastruktūros, kuria siekiama užtikrinti gigabitinę prieigą prie plačiajuosčio ryšio visoje šalyje, kūrimas yra vienas iš Liuksemburgo vyriausybės programos prioritetų.
Lietuva siekia iki 2027 m. kaimo vietovėms suteikti 100 Mbps, taip pat remti gigabitinės visuomenės 2025 m. tikslus.
Latvija remia gigabitinės visuomenės tikslus ir siekia 100 Mbps spartos, atnaujinamos iki gigabitinės, miesto ir kaimo vietovėse, taip pat 5G aprėptis visose didelėse miesto vietovėse.
Italijos strategija dėl ultraplačiajuosčio ryšio gigabitinės visuomenės link siekiama iki 2026 m. užtikrinti gigabitinį ryšį su visais.
Nacionaliniame Airijos plačiajuosčio ryšio plane numatyta, kad iki 2026 m. visos Airijos patalpos turės prieigą prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio.
2021–2027 m. nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane skatinama naudoti itin didelio pralaidumo fiksuotojo ryšio tinklus ir 5G tinklus. 2020–2025 m. Graikijos skaitmeninės transformacijos Biblijoje ryšys pabrėžiamas kaip viena iš penkių strateginių krypčių ir pripažįstami...
Vokietijos federalinės vyriausybės 2021 m. koalicijos susitarime, skaitmeninėje strategijoje ir 2022 m. gigabitinėje strategijoje pirmenybė teikiama FTTH ir 5G tinklų tiekimui visoje šalyje.
Nacionalinėje plačiajuosčio ryšio programoje „France Trčs Haut Débit“ nustatytas tikslas, kad iki 2022 m. visiems namų ūkiams būtų užtikrinta sparti plačiajuosčio ryšio prieiga, o iki 2025 m. – šviesolaidinė prieiga.
Estija nustatė bazinį plačiajuostį ryšį visoje šalyje. Estijos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyti plataus užmojo 2030 m. tikslai.
Įvairiomis politinėmis iniciatyvomis, kuriomis siekiama užtikrinti fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio aprėptį visoje šalyje, remiami Danijos plačiajuosčio ryšio tikslai. Vyriausybė siekia, kad Danija taptų skaitmenine lydere, sukurdama pagrindą Danijos įmonėms naudotis...
2021 m. kovo mėn. patvirtintame Nacionaliniame labai didelio pajėgumo tinklų plėtros plane apibrėžiamas Čekijos strateginis požiūris į VHCN statybą.
Kipro plačiajuosčio ryšio plane nustatyti 2021–2025 m. strateginiai tikslai ir numatytos teisėkūros ir reguliavimo priemonės, taip pat praktinė parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrai.
Kroatijos nacionaliniu plačiajuosčio ryšio plėtros planu 2021–2027 m. atsižvelgiama į Europos gigabitinės visuomenės tikslus 2025 m. ir iš dalies į 2030 m. skaitmeninius tikslus.
2020 m. rugpjūčio mėn. atnaujintas ir priimtas Nacionalinis naujos kartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros planas „Sujungta Bulgarija“ ir Elektroninių ryšių politika.
Belgijos plačiajuosčio ryšio strategija įtraukta į platesnę politikos strategiją „Digital Belgium“. Nacionalinio fiksuoto ir judriojo plačiajuosčio ryšio plano tikslas – panaikinti likusias baltas vietoves, kuriose didelės spartos paslaugos neteikiamos. Mažindama išlaidas ir...
Austrijos plačiajuosčio ryšio strategijoje daugiausia dėmesio skiriama gigabitinio ryšio (fiksuotojo ir judriojo ryšio) tiekimui šalies mastu iki 2030 m.