Vengrijos 2022–2030 m. nacionaline skaitmeninimo strategija siekiama, kad iki 2030 m. 95 proc. namų ūkių naudotųsi gigabitiniais tinklais.
Plačiajuosčio ryšio plėtros Vengrijoje santrauka
2022 m. buvo patvirtinta 2022–2030 m. nacionalinė skaitmeninimo strategija. Ja siekiama 95 proc. namų ūkių suteikti gigabitinius tinklus, gerinti gyventojų skaitmeninius įgūdžius, remti verslo procesų skaitmeninimą ir didinti naudojimąsi e. valdžios paslaugomis.
Nacionalinė plačiajuosčio ryšio strategija ir politika
Atsakingos institucijos
- Už informacinių ir ryšių technologijų naudojimo strategijas, įskaitant plačiajuosčio ryšio politiką, atsakinga Technologijųir pramonės ministerija ( Technológiai és Ipari Minisztérium).
- Vyriausybės informacinių technologijų plėtros agentūra (KIFÜ) veikia prižiūrint Technologijų ir pramonės ministerijai. Agentūra valdo IT projektus, susijusius su centriniu viešuoju administravimu, vadovaujant vyriausybei, pvz., Superfast Internet Program, ir veikia kaip nacionalinis plačiajuosčio ryšio kompetencijos biuras (BCO).
- Nacionalinė ryšių su žiniasklaida institucija (Nemzeti Média- és Hírközlési Hatóság, NMHH) reguliuoja fiksuotąjį ir belaidį elektroninį ryšį ir taip pat yra atsakinga už belaidžio plačiajuosčio ryšio strategiją.
- Vidaus reikalų ministerija (Belügyminisztérium) yra atsakinga už e. valdžios klausimus ir dalyvavo rengiant 2022–2030 m. nacionalinę skaitmeninimo strategiją.
Pagrindiniai plačiajuosčio ryšio plėtros tikslai ir priemonės
Vengrijos 2022–2030 m. nacionalinė skaitmeninimo strategija grindžiama keturiais ramsčiais: skaitmeninė infrastruktūra, skaitmeniniai įgūdžiai, skaitmeninė ekonomika ir skaitmeninė valstybė. Jame nustatyti šie tikslai:
- Iki 2030 m. 95 proc. namų ūkių turės prieigą prie gigabitinių tinklų
- 5G ryšio aprėptis iki 2025 m. pasieks 67 proc.
- iki 2025 m. bent 75 proc. rajonų būstinių turėtų būti įrengti nacionalinio pagrindinio telekomunikacijų tinklo (NTG) galiniai taškai;
- Valstybinių švietimo ir profesinio mokymo įstaigų, kurių tinklo ryšys yra bent 1 Gbps, dalis iki 2030 m. pabaigos turėtų pasiekti 100 proc.
- Iki 2030 m. pabaigos nacionalinis superkompiuterių (HPC) pajėgumas turėtų būti 15 Pflops.
Strategijoje apibrėžiamos infrastruktūros, švietimo ir ekonominės paramos priemonės. Siekiant užtikrinti laidinės ir belaidės skaitmeninės infrastruktūros, turinčios tinkamus paslaugų pajėgumus ir kokybę, prieinamumą, strategijoje numatoma plėtoti gigabitinius tinklus, švietimo ir aukštojo mokslo įstaigų skaitmeninę infrastruktūrą, toliau plėtoti nacionalinį telekomunikacijų pagrindinį tinklą, belaidį ryšį profesinėms organizacijoms, didinti superkompiuterių pajėgumus ir skatinti 5G tinklų plėtrą.
Gigabitinio ryšio tinklų plėtra apims plataus masto įgyvendinimo priemones:
- planuoja ir įgyvendina nacionalinę tinklo plėtros programą „Gigabit Hungary 2030“, prijungtą prie 5G, kad iki 2030 m. pabaigos būtų užtikrintas bent 1 Gbps spartos interneto ryšys;
- aiškesnis infrastruktūros ir dalijimosi tinklu pagal konkurencijos teisę ir prieigos prie optinių ir radijo tinklų reglamentavimas, visų pirma dalijimasis pasyviosios (ir iš dalies aktyviosios) infrastruktūros elementais;
- Europos elektroninių ryšių kodekso perkėlimas į nacionalinę teisę
- peržiūrėti ir, jei reikia, iš dalies pakeisti telekomunikacijų tinklų statybos taisykles;
- sumažinti paslaugų teikėjams tenkančią ataskaitų teikimo ir administracinę naštą;
- peržiūrėti ryšių paslaugų kokybės ir vartotojų apsaugos reglamentus, peržiūrėti standartus, suformuluoti būtiniausius reikalavimus;
- persvarstant Ryšių reglamentą, kad būtų geriau remiami politikos tikslai, susiję su skaitmeninimu, mikrolygmens ir makrolygmens konkurencingumu;
- nacionalinių elektroninių ryšių tinklų standartų atnaujinimas
- skaitmeninių tinklų pozicionavimas kaip ypatingos svarbos infrastruktūros plačiajai visuomenei
Skatinant 5G tinklų plėtrą reikės imtis tolesnių įvairių veiksmų:
- 5G koalicijos veiklos stiprinimas ir plėtimas
- pradėti rengti strateginius paslaugų teikėjų ir vyriausybės susitarimus, kad būtų paspartinta pažangiausia fiksuotojo ryšio ir mobilioji bei konvergencinių technologijų plėtra;
- plėtoti mokslinių tyrimų ir plėtros, plėtros ir inovacijų rėmimo schemą, atitinkančią skaitmeninės infrastruktūros, ypač 5G, plėtrą;
- Széchenyi István universiteto 5G kompetencijos centro kūrimas
- prisidėti prie ES 5G koridorių statybos
- Preliminari 6G technologijos analizė
Nacionalinės ir regioninės plačiajuosčio ryšio finansavimo priemonės
- Paskolos: 2014–2020 m. laikotarpiu ekonominės plėtros ir inovacijų veiksmų programos (EDIOP/GINOP) finansiniais ištekliais remiama viešųjų plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra ir didelės spartos jungčių plėtra. Nacionaliniai fondai padeda plėsti plačiajuosčio ryšio tinklus nekonverguojančiame Vidurio Vengrijos regione.
- ESI fondai: 2014–2020 m. programose apskaičiuota, kad investicijos į 30 Mbps arba didesnės spartos NKP sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklus sieks 253 mln. EUR. Dalis plačiajuosčiam ryšiui skirto biudžeto bus išleista naudojant finansines priemones.
- Itin spartaus interneto programa (SZIP): Daugumoje projektų įdiegta FTTH (šviesolaidinė ryšio linija į namus), užtikrinanti gigabitinę spartą. SZIP, finansuojama iš ES struktūrinių fondų ir skirta beveik 410 000 namų ūkių, iki 2023 m. turi tinklus, teikiančius bent 30 Mbps plačiajuosčio interneto paslaugą. Komerciniu požiūriu neperspektyvioms vietovėms skirta 250 mln. EUR valstybės pagalbos schema plačiajuosčio ryšio diegimui užtikrinti. Iki 2020 m. pabaigos beveik ketvirtadalis milijono namų ūkių turėjo galimybę naudotis bent 30 Mbps plačiajuosčiu ryšiu per SZIP.
- Pagal Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą 30 proc. jo asignavimų skiriama skaitmeninėms priemonėms (1,7 mlrd. EUR). Į planą įtrauktas išsamus dokumentų rinkinys, kuriuo siekiama skatinti ekonomikos ir visuomenės skaitmeninę transformaciją. Daugelyje komponentų yra skaitmeninės pertvarkos priemonių. Planuojamos reikšmingos priemonės skaitmeninei įrangai ir įgūdžiams gerinti pradinio, profesinio ir aukštojo mokslo įstaigose. Plane numatytos priemonės, susijusios su viešojo administravimo ir sveikatos, transporto bei energetikos sektorių skaitmeninimu.
Plačiajuosčio ryšio plėtros ir technologijų Vengrijoje duomenys
Naujausius duomenis apie plačiajuosčio ryšio aprėptį, abonementus ir skverbtį, įvairių plačiajuosčio ryšio technologijų aprėptį rasite šalių skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitose.
Radijo spektro priskyrimas belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui
Daugiau informacijos apie suderintą spektro skyrimą pateikiama Europos 5G stebėjimo centro ataskaitoje.
Nacionaliniai ir ES leidiniai ir spaudos dokumentai
anglų
- Investicijų į plačiajuostį ryšį vadovas
- Judriojo ir fiksuotojo plačiajuosčio ryšio kainos Europoje 2022 m.
- Nacionalinių plačiajuosčio ryšio diegimo planų 27 ES valstybėse narėse tyrimas
- Plačiajuosčio ryšio ataskaitos ir analizės
vengrų
- Portalo szelessav.net paslaugų kokybės duomenų apie plačiajuostį ryšį rinkimas ir lyginimas
- Szupergyors interneto programa (SZIP)
- Nemzeti Digitalizációs Stratégia (NDS) 2022–2030 m.
Kontaktinė informacija
Vengrijos BCO (nacionalinis plačiajuosčio ryšio kompetencijos biuras): Technologijų ir pramonės ministerija, Informacinių ryšių valstybės sekretoriatas
Adresas: Iskola u. 13, Budapeštas, 1011 Vengrija
Kontaktai el.paštu Telefonas:
+36 30 977 4707
Interneto svetainė
Nacionalinė žiniasklaidos ir informacinių ryšių institucija (Nemzeti Média- és Hírközlési Hatóság)
Adresas: Ostrom u. 23-25, 1015 Budapeštas, Vengrija
Kontaktai el.paštu Telefonas:
+36 1 4577100
Interneto svetainė
Paskutinės naujienos
Daugiau šia tema
Bendras vaizdas
Raskite naujausią informaciją apie plačiajuosčio ryšio plėtrą kiekvienoje šalyje, taip pat nacionalines plačiajuosčio ryšio plėtros strategijas ir politiką.
Taip pat žr.
2016 m. priimtame Švedijos nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane numatyta visiškai sujungtos Švedijos vizija ir tikslai, susiję tiek su judriojo ryšio aprėptimi, tiek su namų ūkių ir įmonių sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu.
Skaitmeninis junglumas ir 5G ryšio diegimas yra vieni iš dešimties strateginių Ispanijos skaitmeninės darbotvarkės prioritetų.
Plėtodama plačiajuosčio ryšio tinklus, Slovėnija laikosi technologinio neutralumo ir rinkos dinamikos, visų pirma infrastruktūra ir paslaugomis grindžiamos konkurencijos.
Slovakija nustatė ilgalaikį tikslą – iki 2030 m. visiems namų ūkiams suteikti prieigą prie itin spartaus interneto.
Rumunija daugiausia dėmesio skiria nacionalinio plačiajuosčio ryšio tinklo kūrimui, kuris yra žingsnis siekiant ES junglumo tikslų.
Portugalijos skaitmeninė darbotvarkė ir 2023–2030 m. nacionalinė itin didelio pralaidumo elektroninių ryšių tinklų junglumo strategija formuoja skaitmeninės infrastruktūros plėtrą Portugalijoje.
Lenkijos 2025 m. nacionalinis plačiajuosčio ryšio diegimo planas atitinka ES gigabitinės visuomenės tikslus.
Nyderlandų skaitmeninės infrastruktūros politikoje daugiausia dėmesio skiriama patikimos ir tvirtos skaitmeninės infrastruktūros plėtrai ir skaitmeninės atskirties panaikinimui.
Maltos plačiajuosčio ryšio politika yra technologiškai neutrali ir palanki konkurencingai rinkos aplinkai.
Ryšių infrastruktūros, kuria siekiama užtikrinti gigabitinę plačiajuosčio ryšio prieigą visoje šalyje, kūrimas yra vienas iš Liuksemburgo vyriausybės programos prioritetų.
Lietuva siekia iki 2027 m. kaimo vietovėms suteikti 100 Mbps spartą, taip pat remti gigabitinės visuomenės tikslus 2025 m.
Latvija remia gigabitinės visuomenės tikslus ir siekia, kad miesto ir kaimo vietovėse būtų užtikrinta 100 Mbps sparta, kurią būtų galima padidinti iki gigabitinės, o visose didelėse miesto teritorijose – 5G ryšio aprėptis.
Italijos itin spartaus plačiajuosčio ryšio strategija siekiama iki 2026 m. visiems užtikrinti gigabitinį junglumą.
Airijos nacionaliniame plačiajuosčio ryšio diegimo plane numatyta, kad iki 2026 m. visos Airijos patalpos turės prieigą prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio.
2021–2027 m. nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane skatinama naudoti itin didelio pralaidumo fiksuotojo ryšio ir 5G tinklus. 2020–2025 m. Graikijos skaitmeninės transformacijos biblijoje pabrėžiama, kad junglumas yra viena iš penkių strateginių ašių, ir pripažįstami 2025 m...
2021 m. Vokietijos federalinės vyriausybės koalicijos susitarime, skaitmeninėje strategijoje ir 2022 m. gigabitinėje strategijoje pirmenybė teikiama FTTH ir 5G tinklų tiekimui visoje šalyje.
Suomijos valdžios institucijos pritaria tam, kad nepakankamai aptarnaujamose vietovėse būtų diegiamas į konkurenciją orientuotas šviesolaidinis tinklas, kuriam būtų skiriamos viešosios lėšos, o vietos savivaldybės būtų konsultuojamos, kaip diegti plačiajuosčio ryšio tinklus.
Estija įdiegė bazinį plačiajuostį ryšį visoje šalyje. Estijos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyti plataus užmojo 2030 m. tikslai.
Danijos plačiajuosčio ryšio tikslai remiami keliomis politinėmis iniciatyvomis, kuriomis siekiama užtikrinti fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio aprėptį visoje šalyje. Vyriausybė siekia, kad Danija taptų skaitmenine lydere, sukurdama pagrindą Danijos įmonėms naudotis...
2021 m. kovo mėn. patvirtintame Nacionaliniame itin didelio pralaidumo tinklų plėtros plane apibrėžiamas Čekijos strateginis požiūris į IDPT statybą.
Kipro plačiajuosčio ryšio plane nustatyti 2021–2025 m. strateginiai tikslai ir numatytos teisėkūros ir reguliavimo intervencinės priemonės, taip pat praktinė parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrai.
Kroatijos 2021–2027 m. nacionalinis plačiajuosčio ryšio plėtros planas atitinka Europos gigabitinės visuomenės 2025 m. tikslus ir iš dalies 2030 m. skaitmeninius tikslus.
2020 m. rugpjūčio mėn. atnaujintas ir priimtas nacionalinis naujos kartos prieigos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros planas „Sujungta Bulgarija“ ir elektroninių ryšių politika.
Belgijos plačiajuosčio ryšio strategija įtraukta į platesnę politikos strategiją „Skaitmeninė Belgija“. Nacionalinio fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio plano tikslas – pašalinti likusias baltąsias zonas, kuriose nėra galimybės naudotis sparčiojo plačiajuosčio ryšio...
Austrijos plačiajuosčio ryšio strategijoje daugiausia dėmesio skiriama gigabitinių jungčių (fiksuotojo ir judriojo ryšio) tiekimui visoje šalyje iki 2030 m.