Skip to main content
Shaping Europe’s digital future

Plačiajuostis ryšys Vengrijoje

2021–2030 m. Vengrijos nacionalinės skaitmeninimo strategijos projektu siekiama, kad iki 2030 m. 95 proc. namų ūkių naudotųsi gigabitiniais tinklais.

    Vengrijos vėliava

Plačiajuosčio ryšio plėtros Vengrijoje santrauka

2021–2030 m. nacionalinė skaitmeninimo strategija buvo patvirtinta 2021 m. Ja siekiama 95 proc. namų ūkių aprūpinti gigabitiniais tinklais, didinti gyventojų skaitmeninius įgūdžius, remti verslo procesų skaitmeninimą ir dažniau naudotis e. valdžios paslaugomis.

Nacionalinė plačiajuosčio ryšio strategija ir politika

Atsakingos institucijos

  • Už informacinių ir ryšių technologijų, įskaitant plačiajuosčio ryšio politiką, naudojimo strategijas atsakinga Technologijų ir pramonės ministerija (Technológiai és Ipari Minisztérium).
  • Vyriausybės informacinių technologijų plėtros agentūra (KIFÜ) veikia prižiūrint Technologijų ir pramonės ministerijai. Agentūra valdo su centriniu viešuoju administravimu susijusius IT projektus, kuriems vadovauja Vyriausybė, pvz., „ Superfast Internet“ programą, ir veikia kaip nacionalinis plačiajuosčio ryšio kompetencijos biuras (BCO).
  • Nacionalinė žiniasklaidos informacijos ryšių institucija (Nemzeti Média-és Hírközlési Hatósįg, NMHH) nustato fiksuotojo ir belaidžio elektroninio ryšio reguliavimą ir taip pat yra atsakinga už belaidžio plačiajuosčio ryšio strategiją.
  • Vidaus reikalų ministerija (Belügyminisztérium) yra atsakinga už e. valdžios klausimus ir dalyvavo rengiant 2021–2030 m. nacionalinę skaitmeninimo strategiją.

Pagrindiniai plačiajuosčio ryšio plėtros tikslai ir priemonės

2021–2030 m. Vengrijos nacionalinė skaitmeninimo strategija buvo patvirtinta 2021 m. rudenį. Strategija grindžiama keturiais ramsčiais: skaitmeninė infrastruktūra, skaitmeniniai įgūdžiai, skaitmeninė ekonomika ir skaitmeninė valstybė. Joje nustatyti šie tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m.:

  • 95 % namų ūkių, kuriems taikomi gigabitiniai tinklai,
  • mažiau nei 2 proc. 16–71 m. amžiaus grupės asmenų, neturinčių skaitmeninių įgūdžių,
  • daugiau kaip 30 proc. įmonių procesų yra suskaitmeninti,
  • 90 proc. gyventojų naudojasi e. valdžios paslaugomis.

Strategijoje išdėstomos infrastruktūros, švietimo ir ekonominės paramos priemonės. Siekiant užtikrinti galimybę naudotis laidine ir belaidžio ryšio skaitmenine infrastruktūra, turinčia tinkamus paslaugų pajėgumus ir kokybę, strategijoje numatyta plėtoti gigabitinius tinklus, švietimo ir aukštojo mokslo įstaigų skaitmeninę infrastruktūrą, toliau plėtoti nacionalinį pagrindinį telekomunikacijų tinklą, belaidžio ryšio paslaugas profesinėms organizacijoms, plėsti superkompiuterių pajėgumus ir skatinti 5G tinklų plėtrą.

Gigabitinių tinklų plėtra apims plataus masto įgyvendinimo priemones:

  • planuoti ir įgyvendinti nacionalinę „Gigabit Hungary 2030“ tinklo plėtros programą, prijungtą prie 5G, kad iki 2030 m. pabaigos būtų galima naudotis bent 1 Gbps spartos interneto ryšiu,
  • aiškiau apibrėžti infrastruktūros ir tinklo pasidalijimą pagal konkurencijos teisę ir prieigos prie optinių ir radijo tinklų reguliavimą, visų pirma dalijimąsi pasyviaisiais (ir iš dalies aktyviais) infrastruktūros elementais,
  • perkelti Europos elektroninių ryšių kodeksą į nacionalinę teisę,
  • peržiūrėti ir prireikus iš dalies pakeisti telekomunikacijų tinklų statybos taisykles,
  • sumažinti paslaugų teikėjams tenkančią ataskaitų teikimo ir administracinę naštą,
  • peržiūrėti ryšių paslaugų kokybės ir vartotojų apsaugos taisykles, peržiūrėti standartus, suformuluoti būtiniausius reikalavimus,
  • ryšių reglamento peržiūra siekiant geriau remti politikos tikslus, susijusius su skaitmeninimu, mikroir makrolygio konkurencingumu,
  • atnaujinti nacionalinius elektroninių ryšių tinklų standartus,
  • skaitmeninių tinklų kaip ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymas plačiajai visuomenei.

Norint skatinti 5G tinklų plėtrą, reikės imtis įvairių tolesnių veiksmų:

  • stiprinti ir plėsti 5G koalicijos veiklą,
  • sudaryti strateginius paslaugų teikėjų ir vyriausybės susitarimus, kad būtų paspartinta naujausia fiksuotojo ir judriojo ryšio bei konverguojamų technologijų plėtra,
  • MTTPI paramos schemos kūrimas atsižvelgiant į skaitmeninės infrastruktūros, ypač 5G, plėtrą,
  • Széchenyi Istvįn universiteto 5G kompetencijos centro plėtra,
  • indėlis į ES 5G koridorių statybą,
  • preliminari 6G technologijos analizė.

Nacionalinės ir regioninės plačiajuosčio ryšio finansinės priemonės

  • Paskolos: 2014–2020 m. laikotarpiu Ekonomikos plėtros ir inovacijų veiksmų programos (EDIOP/GINOP) finansiniais ištekliais remiama viešųjų plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra ir sparčiojo ryšio plėtra. Nacionaliniai fondai padeda plėsti plačiajuosčio ryšio tinklus nekonverguojančiame Vidurio Vengrijos regione.
  • ESI fondų lėšos: 2014–2020 m. programose apskaičiuota, kad investicijos į NKP didelės spartos plačiajuosčio ryšio tinklus, kurių sparta yra 30 Mbps arba didesnė, sieks 253 mln. EUR. Dalis plačiajuosčio ryšio biudžeto bus išleista naudojant finansines priemones.
  • Superfast interneto programa (SZIP): Daugumoje projektų buvo įdiegta FTTH (pluoštas į namus), leidžiantis gigabitinį greitį. SZIP, finansuojamas iš ES struktūrinių fondų, skirtas beveik 410 000 namų ūkių, iki 2023 m. tinklui teikiant bent 30 Mbps plačiajuosčio interneto paslaugą. Siekiant užtikrinti plačiajuosčio ryšio diegimą, komerciškai neperspektyvioms vietovėms sukurta 250 mln. EUR valstybės pagalbos schema. Iki 2020 m. pabaigos beveik ketvirtadaliui milijono namų ūkių SZIP buvo taikomas bent 30 Mbps plačiajuostis ryšys.

Plačiajuosčio ryšio plėtros ir technologijų Vengrijoje duomenys

Naujausi duomenys apie plačiajuosčio ryšio aprėptį, prenumeratą ir skverbtį, įvairių plačiajuosčio ryšio technologijų aprėptį ir sąnaudas pateikiami rezultatų suvestinėse ir šalių ataskaitose pagal Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI).

Spektro priskyrimas belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui

Išsamesnės informacijos apie suderintą spektro skyrimą rasite Europos 5G observatorijoje.

Leidiniai ir spaudos dokumentai

Anglų kalba

Vengrų kalba

Kontaktinė informacija

BCO Hungary (nacionalinė plačiajuosčio ryšio kompetencijos tarnyba): Technologijų ir pramonės ministerija, Informacinės komunikacijos valstybinis sekretoriatas

Adresas: Iskola u. 13, Budapeštas, 1011 Vengrija
Kontaktai elektroniniu paštu
Telefonas: + 36 30 977 4707 Svetainė

Nacionalinė žiniasklaidos ir informacijos ryšių tarnyba (Nemzeti Média-és Hírközlési Hatósįg)

Adresas: Ostrom u. 23–25, 1015 Budapeštas, Vengrija
Kontaktai elektroniniu paštu
Telefonas: + 36 1 4577100 Svetainė

Naujausios naujienos

Broadband Investment Handbook

This handbook aims to assist public authorities in planning, implementing, and monitoring broadband projects within their territories.

VIDEO |
La Réunion brings high-speed broadband to its most remote communities

Using innovative deployment methods, the French island of La Réunion has brought fibre connectivity to its most remote areas, providing citizens with equal access to high-speed broadband, allowing for better quality of life and the creation of more jobs and businesses.

Daugiau šia tema

Bendras vaizdas

Plačiajuostis ryšys ES šalyse

Rasti naujausią informaciją apie plačiajuosčio ryšio plėtrą kiekvienoje šalyje, taip pat nacionalines strategijas ir politiką plačiajuosčio ryšio plėtrai.

Taip pat žr.

Plačiajuostis ryšys Švedijoje

2016 m. priimtame Švedijos nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane pateikta visiškai prijungtos Švedijos vizija ir nustatyti tikslai, susiję tiek su judriojo ryšio aprėptimi, tiek su sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu namų ūkiams ir įmonėms.

Plačiajuostis ryšys Ispanijoje

Skaitmeninis junglumas ir 5G diegimas yra vienas iš dešimties Ispanijos skaitmeninės 2025 darbotvarkės strateginių prioritetų.

Plačiajuostis ryšys Rumunijoje

Rumunijos plačiajuosčio ryšio plane daugiausia dėmesio skiriama nacionalinio plačiajuosčio ryšio tinklo kūrimui, nes tai pirmas žingsnis siekiant ES junglumo tikslų.

Plačiajuostis ryšys Portugalijoje

Darbotvarkės „Portugalija Digital“ tikslas – sukurti skaitmeninę infrastruktūrą, kuri leistų piliečiams pasinaudoti naujomis technologijų teikiamomis galimybėmis.

Plačiajuostis ryšys Nyderlanduose

Visi Nyderlandų namų ūkiai turėtų turėti galimybę naudotis bent 100 Mbps plačiajuosčio ryšio tinklais, o didžioji dauguma iki 2023 m. turėtų pasinaudoti 1 Gbps sparta.

Plačiajuostis ryšys Maltoje

Maltos plačiajuosčio ryšio politika yra neutrali technologijų požiūriu ir skatina konkurencingą rinkos aplinką.

Plačiajuostis ryšys Liuksemburge

Ryšių infrastruktūros, kuria siekiama užtikrinti gigabitinę prieigą prie plačiajuosčio ryšio visoje šalyje, kūrimas yra vienas iš Liuksemburgo vyriausybės programos prioritetų.

Plačiajuostis ryšys Latvijoje

Latvija remia gigabitinės visuomenės tikslus ir siekia 100 Mbps spartos, atnaujinamos iki gigabitinės, miesto ir kaimo vietovėse, taip pat 5G aprėptis visose didelėse miesto vietovėse.

Plačiajuostis ryšys Italijoje

Italijos strategija dėl ultraplačiajuosčio ryšio gigabitinės visuomenės link siekiama iki 2026 m. užtikrinti gigabitinį ryšį su visais.

Plačiajuostis ryšys Airijoje

Airijos nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane numatyta, kad iki 2026 m. visose Airijos patalpose bus galima naudotis sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu.

Plačiajuostis ryšys Graikijoje

Graikijos skaitmeninės transformacijos Biblijoje 2020–2025 m. pabrėžiama, kad junglumas yra viena iš penkių strateginių krypčių, ir pripažįstami 2025 m. gigabitinės visuomenės tikslai.

Plačiajuostis ryšys Vokietijoje

Vokietijos federalinės vyriausybės 2021 m. koalicijos susitarime, skaitmeninėje strategijoje ir 2022 m. gigabitinėje strategijoje pirmenybė teikiama FTTH ir 5G tinklų tiekimui visoje šalyje.

Plačiajuostis ryšys Prancūzijoje

Nacionalinėje plačiajuosčio ryšio programoje „France Trčs Haut Débit“ nustatytas tikslas, kad iki 2022 m. visiems namų ūkiams būtų užtikrinta sparti plačiajuosčio ryšio prieiga, o iki 2025 m. – šviesolaidinė prieiga.

Plačiajuostis ryšys Suomijoje

Suomijos valdžios institucijos teikia pirmenybę konkurencijai grindžiamo šviesolaidžio tinklo diegimui, kuriam skiriamos viešosios lėšos nepakankamai aptarnaujamoms vietovėms ir vietos savivaldybėms, kaip diegti plačiajuosčio ryšio tinklus.

Plačiajuostis ryšys Estijoje

Estijoje įdiegta bazinio plačiajuosčio ryšio aprėptis visoje šalyje. Estijos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyti plataus užmojo 2030 m. tikslai.

Plačiajuostis ryšys Danijoje

Įvairiomis politinėmis iniciatyvomis, kuriomis siekiama visoje šalyje užtikrinti fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio aprėptį, remiami Danijos plačiajuosčio ryšio tikslai. Vyriausybė siekia, kad Danija taptų skaitmenine lydere, sukurdama pagrindą Danijos įmonėms naudotis...

Plačiajuostis ryšys Čekijoje

2021 m. kovo mėn. patvirtintame Nacionaliniame labai didelio pajėgumo tinklų plėtros plane apibrėžiamas Čekijos strateginis požiūris į VHCN statybą.

Plačiajuostis ryšys Kipre

Kipro plačiajuosčio ryšio plane nustatyti 2021–2025 m. strateginiai tikslai ir numatytos teisėkūros ir reguliavimo priemonės, taip pat praktinė parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrai.

Plačiajuostis ryšys Kroatijoje

Kroatijos nacionaliniu plačiajuosčio ryšio plėtros planu 2021–2027 m. atsižvelgiama į Europos gigabitinės visuomenės tikslus 2025 m. ir iš dalies į 2030 m. skaitmeninius tikslus.

Plačiajuostis ryšys Bulgarijoje

2020 m. rugpjūčio mėn. atnaujintas ir priimtas Nacionalinis naujos kartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros planas „Sujungta Bulgarija“ ir Elektroninių ryšių politika.

Plačiajuostis ryšys Belgijoje

Belgijos plačiajuosčio ryšio strategija įtraukta į platesnę politikos strategiją „Digital Belgium“. Nacionalinio fiksuoto ir judriojo plačiajuosčio ryšio plano tikslas – panaikinti likusias baltas vietoves, kuriose didelės spartos paslaugos neteikiamos. Mažindama išlaidas ir...

Plačiajuostis ryšys Austrijoje

Austrijos plačiajuosčio ryšio strategijoje daugiausia dėmesio skiriama gigabitinių jungčių (fiksuotojo ir judriojo ryšio) tiekimui visoje šalyje iki 2030 m.