Skip to main content
Shaping Europe’s digital future

Broadband - Lietuva

Lietuvos naujos kartos interneto prieigos plėtros plane dėmesys sutelkiamas į tiesioginį valstybės indėlį į ilgalaikės infrastruktūros plėtrą, remiamos priemonės, kuriomis skatinamos privačiojo sektoriaus investicijos ir didinama spartaus plačiajuosčio ryšio paklausa.

    flag of Lithuania

Plačiajuosčio ryšio plėtros Lietuvoje apžvalga

Lietuvos Respublikos naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014–2020 m. planas patvirtintas 2014 m. Šalies plačiajuosčio ryšio plėtros tikslai yra iki 2020 m. pasiekti 100 proc. aprėptį užtikrinant 30 Mbps spartą. Siekiant padėti įgyvendinti šiuos tikslus numatytos kelios pagalbinės priemonės. Plane taip pat nustatytas tikslas iki 2020 m. užtikrinti, kad 50 proc. visų Lietuvos namų ūkių naudotųsi 100 Mbps ir spartesniu plačiajuosčio interneto ryšiu. Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programa Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė palaiko Gigabitinės visuomenės tikslus.

Nacionalinė plačiajuosčio ryšio strategija ir politika

Atsakingos valdžios institucijos

  • Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija formuoja viešosios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros  politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, ypač vietovėse, kuriose šios infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant plačiajuosčio ryšio paslaugas. Tiesiogiai dalyvaujantys departamentai – Informacinės visuomenės politikos departamentas, padedantis formuoti valstybės politiką plačiajuosčio ryšio plėtros srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, Biudžeto ir valstybės turto valdymo departamentas, kuris dalyvauja įgyvendinant valstybės elektroninių ryšių ir informacinės visuomenės sričių plėtros strategiją ir politiką, rengiant strategines šių sričių programas, koordinuoja jų įgyvendinimą.
  • Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos dalyvauja formuojant valstybinę informacinių ir ryšio technologijų plėtros Lietuvoje politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą.
  • Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ – pelno nesiekianti organizacija, kurią įsteigė Susisiekimo ministerija ir kuri dalyvauja įgyvendinant plačiajuosčio ryšio plėtrą vietovėse, kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant plačiajuosčio ryšio paslaugas, taip prisidėdama prie nacionalinės plačiajuosčio ryšio strategijos įgyvendinimo. „Plačiajuostis internetas“ kaip didmeninis operatorius eksploatuoja viešąjį tranzitinį didmeninį šviesolaidinį tinklą vienodomis sąlygomis suteikdama prieigą prie tinklo visiems suinteresuotiems mažmeniniams operatoriams ir taip suteikdama jiems galimybę teikti spartaus interneto ryšio paslaugas namų ūkiams, įmonėms, viešosioms ir privačiosioms įstaigoms, įskaitant savivaldybes, mokyklas, bibliotekas,ligonines ir kt. objektus Lietuvos kaimo vietovėse.
  • Ryšių reguliavimo tarnyba – nepriklausoma biudžetinė įstaiga, vykdanti Lietuvos plačiajuosčio ryšio rinkų stebėseną ir reguliavimą.

Pagrindiniai plačiajuosčio ryšio plėtros tikslai

Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 m. programa „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ (patvirtinta 2014 m. kovo 12 m. Vyriausybės nutarimu Nr. 244) apima 3 pagrindines sritis:

  • Lietuvos piliečių gebėjimai ir skatinimas naudotis IRT,
  • elektroninio turinio kūrimas ir
  • IRT infrastruktūros plėtra, įskaitant naujos kartos interneto prieigą.

Skaitmeninė darbotvarkė buvo atnaujinta 2017 m. ir 2019 m., ir buvo pateiktos nuorodos į Gigabitinės visuomenės tikslus. Programa grindžiama prielaida, kad tik darniai plėtojant visas šias sritis galima užtikrinti tvarią ir sparčią informacinės visuomenės plėtrą ir įgyvendinti Gigabitinės visuomenės tikslus ir Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytus tikslus. Vienas iš programos tikslų – užtikrinti geografiškai tolygią sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą ir skatinti naudotis interneto paslaugomis (5 tikslas). Šiam tikslui pasiekti numatomos tokios priemonės:

  • plėtoti sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose rinka negali užtikrinti šios infrastruktūros plėtros ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo,
  • skatinti konkurenciją plačiajuosčio ryšio rinkoje ir naudojimąsi plačiajuosčio ryšio paslaugomis,
  • atnaujinti ir plėtoti viešosios interneto prieigos infrastruktūrą viešosiose bibliotekose.

Plačiajuosčio ryšio plėtros srityje Lietuvos skaitmeninėje darbotvarkėje daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų skatinamos investicijos į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, ir kišamasi, jeigu rinkos operatoriai negali patenkinti plačiajuosčio ryšio paklausos dėl mažo ekonominio gyvybingumo. Dar vienas prioritetas – spartaus interneto ryšio paklausos ir lietuvių skaitmeninio raštingumo skatinimas.

Šalies tikslas šioje srityje išsamiau apibūdintas Lietuvos Respublikos naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014–2020 m. plane, kuriuo siekiama:

  • plėtoti sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose rinka negali užtikrinti šios infrastruktūros plėtros ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo, ir
  • skatinti konkurenciją plačiajuosčio ryšio rinkoje ir naudojimąsi plačiajuosčio ryšio paslaugomis.

Plane nustatytos priemones, kurias valstybės institucijos turėtų įgyvendinti siekiant Lietuvos ir ES strateginiuose dokumentuose nustatytų sparčiojo plačiajuosčio interneto ryšio plėtros tikslų.

Susisiekimo ministerija sudarė 5G darbo grupę, kuri kartu su suinteresuotosiomis šalimis aptarė ir parengė „Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gaires“. Jų tikslas – užtikrinti laipsnišką ir kontroliuojamą 5G ryšio plėtrą, sudarant efektyvią teisinę bei investicinę aplinką Lietuvoje.

Reguliavimo priemonės

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius patvirtino Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisykles. Dokumentuose nustatomi pagrindiniai reikalavimai projektuojant, statant, tiesiant, įrengiant ar rekonstruojant, remontuojant elektroninių ryšių infrastruktūrą bei projektuojant, statant, įrengiant naujus ar rekonstruojant, remontuojant esamus statinius (įskaitant sąnaudų mažinimo priemones), kiek šie darbai yra susiję su elektroninių ryšių infrastruktūros šiuose statiniuose įrengimu. Įgyvendinamos priemonės, susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros ir kitų tinkamos paskirties vamzdynų, kabelių kanalų, kolektorių, šulinių, atraminių konstrukcijų, įskaitant bokštus, stiebų, statinių, statinių įvadų, statinių inžinerinių sistemų ir kitokių įrenginių bendro naudojimo tvarka ir sąlygomis.

2016 m. gruodžio 15 d. Lietuva priėmė Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pataisas. Įstatymas įsigaliojo 2016 m. gruodžio 24 d. Jo įgyvendinimo teisės aktas, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymas dėl Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 1V-978 „Dėl Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, buvo priimtas 2017 m. sausio 10 d. ir įsigaliojo 2017 m. sausio 13 d.

Ryšių reguliavimo tarnyba vykdo ir vieno informacijos centro, ir nacionalinės ginčų sprendimo institucijos funkcijas. Tikimasi, kad šiais pakeitimais pavyks sudaryti dar daugiau galimybių plėtoti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą Lietuvoje, nes operatoriai galės geriau išnaudoti alternatyvias infrastruktūras plačiajuosčiam ryšiui plėtoti.

Connectivity Toolbox įgyvendinimo gairėse Lietuva planuoja didinti esamos infrastruktūros ir civilinių darbų skaidrumą pasitelkdama naują nacionalinę internetinę geografinės informacijos sistemą. Ji ketina parengti gaires, palengvinančias judriojo ryšio operatorių teisines, technines ir administracines sąlygas, ir taikyti lanksčią leidimų išdavimo tvarką, daugiausia dėmesio skiriant vietos licencijavimui, infrastruktūros dalijimuisi ar kitiems rinkos poreikiams, susijusiems su 26 GHz juosta.

Nacionalinės ir regioninės plačiajuosčio ryšio finansavimo priemonės

Valstybė remia plačiajuosčio ryšio plėtrą kaimo vietovėse, kurios nėra patrauklios privatiems investuotojams, ir naujos kartos interneto prieigos tinklai atokiose vietovėse tiesiami įvairių fondų (ERPF, EŽŪFKP) lėšomis. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos ir kitos susijusios institucijos parengė plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros ir paslaugų naudojimo skatinimo 2014–2020 m. modelį, kuriuo siekiama sujungti įvairių suinteresuotųjų šalių planus, veiksmus ir investicijas. Susisiekimo ministerija šio modelio pagrindu patvirtino Lietuvos Respublikos naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014–2020 m. planą.

Lietuvos atkūrimo ir atsparumo planas numato 49 mln. eurų investicijoms į infrastruktūrą, įskaitant 50 naujų bokštų statybą, 2000 km šviesolaidžio ir susijusios aktyviosios įrangos išvedžiojimą su atitinkama priežiūra ir administravimu. Šios investicijos turėtų užtikrinti gigabitinį greitį 5000 daug skaitmeniniu būdu naudojančių įmonių/įstaigų. Be to, interneto paslaugų teikėjai baltose srityse turėtų turėti galimybę padidinti savo paskutinės mylios paslaugų greitį.

Projektai Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas (RAIN) ir Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo plėtra (RAIN 2) buvo finansuojamas iš ERPF pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programą. Įgyvendinus projektus buvo sukurtas elektroninis tinklas, siūlantis didmenines plačiajuosčio ryšio paslaugas Lietuvos kaimo vietovėse, kuriose interneto ryšio paslaugos dar nebuvo teikiamos. Maždaug 21 mln. EUR bendrosios vertės projektas RAIN buvo įgyvendintas 2005–2008 m. Projekto RAIN 2 (2009–2014 m.) vertė sudarė maždaug 60 mln. EUR.

ProjektasPlačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse (PRIP) buvo finansuojamas iš EŽŪFKP. Projekto metu prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros prijungtos žemės ūkio institucijos ir organizacijos, gamybos ir perdirbimo įmonės, kaimo bendruomenės, ūkiai, kaimo turizmo sodybos ir pan. Statant tinklo mazgus kaimiškosiose Lietuvos vietovėse siekiama sukurti galimybęprisijungti prie naujos kartos interneto prieigos plačiajuosčio ryšio tinklų. 2014–2015 m. projektui skirta maždaug 6 mln. EUR.

Visi trys projektai (RAIN, RAIN2 ir PRIP) jau įgyvendinti. Nuo 2016 m. rugsėjo iki 2018 m. rugsėjo buvo vykdomas projektas Parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai (II etapas, PRIP2). Projekto rezultatai: Prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros prijungti  400 žemės ūkio sektoriaus objektų. Nutiesta apie 342,661 kilometrų šviesolaidinių kabelinių linijų ir įrengta reikalingą įrangą. Apie 79.000 gyventojų turės galimybę naudotis nauja arba geresne IT infrastruktūra.

Siekiant sudaryti galimybę visiems Lietuvos piliečiams naudotis spartesniu nei 30 Mbps plačiajuosčio ryšio tinkle ir vykdyti tolesnę plačiajuosčio ryšio plėtrą Lietuvoje, ypač kaimo vietovėse, rengiamas naujos kartos interneto prieigos plėtros projekto vykdymo investicijų projektas, kuriame bus detaliai įvertinti esminiai projekto, skirto naujos kartos interneto prieigos infrastruktūrai plėtoti, įgyvendinimo aspektai.

Siekiant pagerinti NKP infrastruktūrą kaimo vietovėse pagal principus ir priemones, numatytus Lietuvos naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014-2020 m. plane, VšĮ „Plačiajuostis internetas“ parengė naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtros investicijų projektą (RAIN3). Projekto įgyvendinimo metu kartu su rinkos dalyviais, aktyviai dalyvaujant ryšio operatoriams parengtas detalus investicijų projektas, kurio tikslas – sudaryti prielaidas namų ūkiams, verslo įmonėms ir valstybinėms institucijoms prisijungti prie naujos kartos prieigos tinklo teritorijose, kurių šiuo metu nedengia naujos kartos prieigos infrastruktūra („baltosios dėmės“), ir kuriose minėtos infrastruktūros plėtra nenumatyta artimiausių trijų metų laikotarpyje. Remiantis investicijų projekto rekomendacijomis ir parengtu naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros žemėlapiu yra planuojamas Naujos kartos interneto prieigos plėtros projektas, kurio vertė 43 mln. EUR. Bus įrengta naujos kartos infrastruktūros infrastruktūra, o didmeninės prekybos paslaugos bus teikiamos mažmeniniams operatoriams.

Duomenys apie plačiajuosčio ryšio plėtrą ir technologijas Lietuvoje

Naujausius duomenis apie plačiajuosčio ryšio aprėptį, paslaugų užsisakymą ir skvarbą, įvairių plačiajuosčio ryšio technologijų aprėptį ir sąnaudas žr. rezultatų suvestinės ataskaitose ir šalių ataskaitose dėl skaitmeninės ekonomikos visuomenės indekso (DESI).

Ryšių reguliavimo tarnyba sukūrė pažangiąją galutiniams vartotojams skirtą priemonę interneto ryšio spartai matuoti, kurią naudodami galutiniai vartotojai gali pamatuoti tikrąją savo interneto ryšio paslaugų spartą.

Spektro skyrimas belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui

Išsamesnės informacijos apie suderintą spektro priskyrimą rasite Europos 5G observatorijoje.

Nacionaliniai leidiniai ir dokumentai žiniasklaidoje

Anglų kalba

Lietuvių kalba

Kontaktinė informacija

BCO Lietuva (nacionalinė plačiajuosčio ryšio kompetencijos tarnyba): Susisiekimo ministerija, Tinklų ir tarptautinių ryšių departamentas, Elektroninių ryšių skyrius

Adresas: Gedimino pr. 17, 01505 Vilnius, Lietuva
Kreiptis e. paštu
Tel.: +370 5 239 3870
Interneto svetainė

Susisiekimo ministerija, Tinklų ir tarptautinių ryšių departamentas, Elektroninių ryšių skyrius

Adresas: Gedimino pr. 17, 01505 Vilnius, Lietuva
Kreiptis e. paštu
Tel.: +370 5 239 3870
Interneto svetainė

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos

Adresas: Gedimino pr. 7, 01103 Vilnius, Lietuva
Kreiptis e. paštu
Tel.: +370 5 266 51 61
Interneto svetainė

Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“

Adresas: Sausio 13-osios g. 10, 04347 Vilnius, Lietuva
Kreiptis e. paštu
Tel.: +370 5 243 0882
Interneto svetainė

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

Adresas: Mortos g. 14, 03219 Vilnius, Lietuva
Kreiptis e. paštu
Tel.: +370 5 210 56 33
Interneto svetainė

Naujausia

Commission awards outstanding broadband deployment projects and infrastructures across Europe

The Commission has granted awards to innovative broadband deployment projects and successful infrastructures at the European Broadband Awards.

SUCCESS STORY |
Fibre to the Home network roll-out by Tet, Latvia

Tet has built a nationwide Fibre to the Home (FTTH) network covering more than 530,000 (72%) of Latvian households. This gives Latvia a strong impulse towards reaching the connectivity objectives set by the European Commission. The project was pre-selected for the finals by the jury of the European Broadband Awards 2022.

Related Content

Big Picture

Broadband in EU countries

Find current information on broadband development in each country, as well as national strategies and policies for developing broadband.