Rumunija daugiausia dėmesio skiria nacionalinio plačiajuosčio ryšio tinklo kūrimui, kuris yra žingsnis siekiant ES junglumo tikslų.
Plačiajuosčio ryšio plėtros Rumunijoje santrauka
Orientacine sistema plačiajuosčio ryšio tinklo plėtros srityje Rumunijoje remiami 2025 m. gigabitinės visuomenės tikslai ir 2030 m. skaitmeninio dešimtmečio tikslai. 2019 m. buvo priimta Nacionalinė 5G įgyvendinimo strategija, kurioje nustatyti strateginiai 5G diegimo tikslai.
Nacionalinis plačiajuosčio ryšio planas ir politika
Atsakingos institucijos
- Rumunijos plačiajuosčio ryšio politiką įgyvendina Mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo ministerija (Ministerul Cercetării, Inovării și Digitalizării).
- Rumunijos skaitmeninimo institucijos (Autoritatea pentru Digitalizarea României) vaidmuo – pasiekti ir koordinuoti viešųjų strategijų ir politikos įgyvendinimą skaitmeninės transformacijos ir informacinės visuomenės srityje.
- Nacionalinė ryšių valdymo ir reguliavimo institucija (AutoritateaNaţională pentru Administrare şi Reglementare în Comunicaţii, ANCOM) yra atsakinga už reguliavimo priemones.
Pagrindiniai plačiajuosčio ryšio plėtros tikslai ir priemonės
2023 m. liepos mėn. Mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo ministerija (MCID) paskelbė orientacinę sistemą plačiajuosčio ryšio tinklo plėtros srityje Rumunijoje – naują politiką plačiajuosčio ryšio srityje. Šia politika užtikrinamas bendras strateginis požiūris į įvairias intervencines priemones ir tinklų plėtros finansavimo priemones ir nustatomos paramos priemonės, kuriomis skatinama diegti plačiajuosčio ryšio paslaugas, kurios yra esminė išankstinė e. valdžios sąlyga. Šia politika įsipareigojama siekti 2025 m. gigabitinės visuomenės ir 2030 m. skaitmeninio dešimtmečio tikslų ir pateikiama viešosios intervencijos galimybių, priemonių, kuriomis didinama itin didelio pralaidumo tinklų paklausa, ir jų naudojimo skatinimo analizė. Veiksmų planu bus remiamas įgyvendinimas ir nustatomi šie keturi tikslai:
- Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir paslaugų plėtojimui ir veikimui būtinos teisinės sistemos atnaujinimas, supaprastinimas ir taikymo masto didinimas
- Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros projektų spartinimas ir koordinavimas
- Konkurencinių sąlygų plačiajuosčio ryšio rinkoje gerinimas
- Skaitmeninio raštingumo didinimas kaimo vietovėse
Prie kiekvieno tikslo suformuluojamas priemonių rinkinys. Priemonės turi būti įgyvendintos iki 2026 m.
Antrasis pirmiau minėtas tikslas (spartinti ir koordinuoti plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros projektus) bus įgyvendintas įsteigiant regionines įstaigas plačiajuosčio ryšio projektams tvirtinti, įsteigiant regionines konsultacines struktūras, kurios padėtų operatoriams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, didinant institucijų administracinius gebėjimus valdyti plačiajuosčio ryšio projektus, sukuriant centralizuotą investicinių darbų stebėsenos sistemą. Taip pat numatoma pastatyti elektroninių ryšių infrastruktūrą 945 baltųjų ir pilkųjų zonų vietovėms. Maždaug 945 vietovės bus padengtos maždaug 4 000 km šviesolaidžių, kuriuos planuojama įdiegti, o bendros išlaidos sudarys 94 mln. EUR.
2019 m. priimta Nacionalinė 5G įgyvendinimo strategija. Joje nustatyti keturi strateginiai tikslai: greitai pradėti teikti 5G paslaugas, paankstinti 5G pranašumų teikimą 5G paslaugų aprėpčiai, sumažinti kliūtis 5G tinklų diegimui ir skatinti naujus naudojimo būdus bei bendradarbiavimą. Strategijoje numatyta organizuoti daugiajuosčio spektro aukcioną 700 MHz, 800 MHz, 1500 MHz, 2600 MHz ir 3400–3600 MHz juostose. Iki 2025 m. 5G ryšio aprėptis turėtų būti užtikrinta visose miestų teritorijose, pagrindiniuose greitkeliuose, greitkeliuose ir geležinkeliuose, tarptautiniuose oro uostuose ir uostuose, taip pat dešimtyje pramonės parkų.
Nacionalinės ir regioninės plačiajuosčio ryšio finansavimo priemonės
Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu prie skaitmeninės transformacijos prisidedama 5,97 mlrd. EUR (t. y. 20,5 proc. visos sumos). Apskaičiuota, kad iš šios sumos 4,98 mlrd. EUR bus skirta skaitmeninio dešimtmečio tikslams pasiekti. Pagal 7 komponentą, kuriam skirtas 1,81 mlrd. EUR įsipareigojimas, daugiausia dėmesio skiriama viešojo sektoriaus skaitmeninei transformacijai, kibernetiniam saugumui ir junglumui. Įtrauktos tokios reformos kaip 5G saugumo įstatymas, 5G aukcionas ir vyriausybės debesijos bei sąveikumo įstatymų priėmimas.
Duomenys apie plačiajuosčio ryšio plėtrą ir technologijas Rumunijoje
Naujausius duomenis apie plačiajuosčio ryšio aprėptį, abonementus ir skverbtį, įvairių plačiajuosčio ryšio technologijų aprėptį rasite šalių skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitose.
Radijo spektro priskyrimas belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui
Daugiau informacijos apie suderintą spektro skyrimą pateikiama Europos 5G stebėjimo centro ataskaitoje.
Nacionaliniai ir ES leidiniai ir spaudos dokumentai
anglų
- Investicijų į plačiajuostį ryšį vadovas
- Judriojo ir fiksuotojo plačiajuosčio ryšio kainos Europoje 2022 m.
- Nacionalinių plačiajuosčio ryšio diegimo planų 27 ES valstybėse narėse tyrimas
- Plačiajuosčio ryšio ataskaitos ir analizės
rumunų
- Stabilirea cadrului de referință în domeniul dezvoltării rețelei de bandă largă în România
- Strategia 5G pentru România
Kontaktinė informacija
Rumunijos BCO (nacionalinis plačiajuosčio ryšio kompetencijos biuras): Mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo ministerija
Adresas (pagrindinė būstinė): D. I. Mendeleev 21-25, district 1, Bucharest, 010362, Romania
Susisiektielektroniniupaštu
Ministro kabinetas Telefonas: +40 21 319 23 26
Interneto svetainė
Adresas (Elektroninės komunikacijos direktorato būstinė): 14th Libertatii Av., district 5, Bucharest, 050706, Romania
Kontaktaiel. paštu
Svetainė
Paskutinės naujienos
Daugiau šia tema
Bendras vaizdas
Rasti naujausią informaciją apie plačiajuosčio ryšio plėtrą kiekvienoje šalyje, taip pat nacionalines strategijas ir politiką plačiajuosčio ryšio plėtrai.
Taip pat žr.
2016 m. priimtame Švedijos nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane numatyta visiškai sujungtos Švedijos vizija ir tikslai, susiję tiek su judriojo ryšio aprėptimi, tiek su namų ūkių ir įmonių sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu.
Skaitmeninis junglumas ir 5G ryšio diegimas yra vieni iš dešimties strateginių Ispanijos skaitmeninės darbotvarkės prioritetų.
Plėtodama plačiajuosčio ryšio tinklus, Slovėnija laikosi technologinio neutralumo ir rinkos dinamikos, visų pirma infrastruktūra ir paslaugomis grindžiamos konkurencijos.
Slovakija nustatė ilgalaikį tikslą – iki 2030 m. visiems namų ūkiams suteikti prieigą prie itin spartaus interneto.
Portugalijos skaitmeninė darbotvarkė ir 2023–2030 m. nacionalinė itin didelio pralaidumo elektroninių ryšių tinklų junglumo strategija formuoja skaitmeninės infrastruktūros plėtrą Portugalijoje.
Lenkijos 2025 m. nacionalinis plačiajuosčio ryšio diegimo planas atitinka ES gigabitinės visuomenės tikslus.
Nyderlandų skaitmeninės infrastruktūros politikoje daugiausia dėmesio skiriama patikimos ir tvirtos skaitmeninės infrastruktūros plėtrai ir skaitmeninės atskirties panaikinimui.
Maltos plačiajuosčio ryšio politika yra technologiškai neutrali ir palanki konkurencingai rinkos aplinkai.
Ryšių infrastruktūros, kuria siekiama užtikrinti gigabitinę plačiajuosčio ryšio prieigą visoje šalyje, kūrimas yra vienas iš Liuksemburgo vyriausybės programos prioritetų.
Lietuva siekia iki 2027 m. kaimo vietovėms suteikti 100 Mbps spartą, taip pat remti gigabitinės visuomenės tikslus 2025 m.
Latvija remia gigabitinės visuomenės tikslus ir siekia, kad miesto ir kaimo vietovėse būtų užtikrinta 100 Mbps sparta, kurią būtų galima padidinti iki gigabitinės, o visose didelėse miesto teritorijose – 5G ryšio aprėptis.
Italijos itin spartaus plačiajuosčio ryšio strategija siekiama iki 2026 m. visiems užtikrinti gigabitinį junglumą.
Airijos nacionaliniame plačiajuosčio ryšio diegimo plane numatyta, kad iki 2026 m. visos Airijos patalpos turės prieigą prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio.
Vengrijos 2022–2030 m. nacionaline skaitmeninimo strategija siekiama, kad iki 2030 m. 95 proc. namų ūkių naudotųsi gigabitiniais tinklais.
2021–2027 m. nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane skatinama naudoti itin didelio pralaidumo fiksuotojo ryšio ir 5G tinklus. 2020–2025 m. Graikijos skaitmeninės transformacijos biblijoje pabrėžiama, kad junglumas yra viena iš penkių strateginių ašių, ir pripažįstami 2025 m...
2021 m. Vokietijos federalinės vyriausybės koalicijos susitarime, skaitmeninėje strategijoje ir 2022 m. gigabitinėje strategijoje pirmenybė teikiama FTTH ir 5G tinklų tiekimui visoje šalyje.
Nacionalinėje plačiajuosčio ryšio programoje „France Très Haut Débit“ nustatytas tikslas iki 2022 m. užtikrinti sparčiojo plačiajuosčio ryšio prieigą visiems namų ūkiams, o iki 2025 m. – šviesolaidinę prieigą visiems namų ūkiams.
Suomijos valdžios institucijos pritaria tam, kad nepakankamai aptarnaujamose vietovėse būtų diegiamas į konkurenciją orientuotas šviesolaidinis tinklas, kuriam būtų skiriamos viešosios lėšos, o vietos savivaldybės būtų konsultuojamos, kaip diegti plačiajuosčio ryšio tinklus.
Estija įdiegė bazinį plačiajuostį ryšį visoje šalyje. Estijos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyti plataus užmojo 2030 m. tikslai.
Danijos plačiajuosčio ryšio tikslai remiami keliomis politinėmis iniciatyvomis, kuriomis siekiama užtikrinti fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio aprėptį visoje šalyje. Vyriausybė siekia, kad Danija taptų skaitmenine lydere, sukurdama pagrindą Danijos įmonėms naudotis...
2021 m. kovo mėn. patvirtintame Nacionaliniame itin didelio pralaidumo tinklų plėtros plane apibrėžiamas Čekijos strateginis požiūris į IDPT statybą.
Kipro plačiajuosčio ryšio plane nustatyti 2021–2025 m. strateginiai tikslai ir numatytos teisėkūros ir reguliavimo intervencinės priemonės, taip pat praktinė parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrai.
Kroatijos 2021–2027 m. nacionalinis plačiajuosčio ryšio plėtros planas atitinka Europos gigabitinės visuomenės 2025 m. tikslus ir iš dalies 2030 m. skaitmeninius tikslus.
2020 m. rugpjūčio mėn. atnaujintas ir priimtas nacionalinis naujos kartos prieigos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros planas „Sujungta Bulgarija“ ir elektroninių ryšių politika.
Belgijos plačiajuosčio ryšio strategija įtraukta į platesnę politikos strategiją „Skaitmeninė Belgija“. Nacionalinio fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio plano tikslas – pašalinti likusias baltąsias zonas, kuriose nėra galimybės naudotis sparčiojo plačiajuosčio ryšio...
Austrijos plačiajuosčio ryšio strategijoje daugiausia dėmesio skiriama gigabitinių jungčių (fiksuotojo ir judriojo ryšio) tiekimui visoje šalyje iki 2030 m.