Plėtodama plačiajuosčio ryšio tinklus, Slovėnija laikosi technologinio neutralumo ir rinkos dinamikos, visų pirma infrastruktūra ir paslaugomis grindžiamos konkurencijos.
Plačiajuosčio ryšio plėtros Slovėnijoje santrauka
2030 m. gigabitinės infrastruktūros plėtros planu remiami 2025 m. gigabitinės visuomenės ir 2030 m. skaitmeninio dešimtmečio tikslai.
Nacionalinė plačiajuosčio ryšio strategija ir politika
Atsakingos institucijos
- Slovėnijos skaitmeninės transformacijos ministerija (Ministrstvo za digitalno preobrazbo)yra atsakinga už nacionalinės plačiajuosčio ryšio strategijos politinę sistemą ir veikia kaip Plačiajuosčio ryšio kompetencijos biuras (BCO).
- Ryšių tinklų ir paslaugų agentūra (Agencija za komunikacijska omrežja in storitve, AKOS) veikia kaip nacionalinė telekomunikacijų reguliavimo institucija, skatinanti ir stebinti konkurenciją, skaidrumą ir tolesnę ryšių tinklų ir rinkų plėtrą.
Pagrindiniai plačiajuosčio ryšio plėtros tikslai
Slovėnijos 2030 m. vystymosi strategiją sudaro penki pagrindiniai ramsčiai.
- Įtrauki, sveika, saugi ir atsakinga visuomenė
- Mokymasis gyvenimui ir per gyvenimą
- Itin produktyvi ekonomika, kurianti pridėtinę vertę visiems
- Gerai išsaugota gamtinė aplinka
- Aukštas bendradarbiavimo, kompetencijos ir valdymo veiksmingumo lygis
Ekonomikos skaitmeninės transformacijos strategija (2022 m. sausio mėn.) yra ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių, susijusių su įmonių skaitmeninės transformacijos komponentu, dalis. Ji apima tris pagrindines arba prioritetines sritis:
- Pažangios skaitmeninės technologijos, sudarančios sąlygas skaitmeninei ekonomikos transformacijai
- Efektyvi ekosistema konkurencingai ekonomikai
- Atvira ir tvari visuomenė – skaitmeninės ekonomikos augimo pagrindas
Gigabitinės infrastruktūros plėtros plano iki 2030 m. strateginiai tikslai atitinka gigabitinės visuomenės ir skaitmeninio dešimtmečio tikslus:
- iki 2025 m. pabaigos užtikrinti gigabitinį junglumą visiems pagrindiniams socialinį ir ekonominį vystymąsi skatinantiems veiksniams, pavyzdžiui, mokykloms, kultūros įstaigoms, transporto mazgams ir pagrindiniams viešųjų paslaugų teikėjams bei skaitmeninei veiklai imlioms įmonėms;
- Nuolatinė 5G tinklų aprėptis visose miestų teritorijose ir visuose pagrindiniuose sausumos transporto maršrutuose iki 2025 m. pabaigos
- Iki 2025 m. pabaigos visiems kaimo ir miesto namų ūkiams turi būti užtikrinta ne mažesnės kaip 100 Mbps spartos interneto prieiga, kurią būtų galima padidinti iki gigabitinės spartos
- Iki 2030 m. pabaigos užtikrinti gigabitinį junglumą visiems namų ūkiams, įmonėms ir kitiems socialinės ir ekonominės plėtros kaimo ir miesto vietovėse skatintojams
- Visų apgyvendintų vietovių16, kuriose veikia 5G tinklas, aprėptis iki 2030 m. pabaigos
Gigabitinės infrastruktūros plėtros plano papildyme (2023 m. kovo mėn.) apibrėžti pagrindiniai rodikliai plano tikslams pasiekti.
2030 m. skaitmeninės Slovėnijos strategijoje (2023 m. kovo mėn.) numatytos priemonės, kuriomis skatinama spartesnė skaitmeninės transformacijos plėtra visose srityse – nuo gigabitinės infrastruktūros iki skaitmeninės ekonomikos transformacijos, skaitmeninių viešųjų paslaugų, kelio į pažangią visuomenę 5.0, kibernetinio saugumo, skaitmeninių kompetencijų ir įtraukties.
Pagrindinės plačiajuosčio ryšio plėtros priemonės
- Įgyvendinamos teisėkūros ir reguliavimo priemonės, kuriomis siekiama skatinti ir užtikrinti konkurenciją ir laiku pasiekti norimus tikslus, susijusius su Slovėnijos plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra. Jomis siekiama padidinti reguliavimo nuspėjamumą ir pašalinti kliūtis investicijoms, kad Slovėnija taptų patrauklesnė investuotojams. Eksploataciniai duomenys skelbiami viešai.
- Kalbant apie plačiajuosčio ryšio kartografavimą, geodezijos ir kartografavimo institucija (Geodetska uprava Republike Slovenije) sukūrė infrastruktūros kartografavimo priemonę PROSTOR. Žemėlapių sudarymo sistemoje grafiškai pateikiami duomenys apie kanalus, kabelius, mazgus, bazines stotis ir kt. Sistemoje renkami duomenys apie elektroninių ryšių operatorių įrenginius, daugiausia apie naudojamų tinklų vietą ir tipą. Piliečiai gali patikrinti operatorių teikiamo plačiajuosčio ryšio prieinamumą.
- Geoportalas AKOS yra centrinis interneto portalas, skirtas erdviniams duomenims, įskaitant duomenis apie elektroninių ryšių infrastruktūrą, tinklo prijungimo taškus, fiksuotojo ir judriojo ryšio tinklų aprėptį ir duomenis apie ketinimus statyti ekonominę viešąją infrastruktūrą, pasiekti ir peržiūrėti.
Nacionalinės ir regioninės plačiajuosčio ryšio finansavimo priemonės
Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos investicijos į junglumą (30 mln. EUR), kad būtų panaikinta skaitmeninė atskirtis. Plane numatyta parengti junglumo priemonių rinkinio veiksmų gaires, kuriomis būtų skatinama diegti 5G ir plačiajuostį ryšį, nustatant geriausią patirtį.
Duomenys apie plačiajuosčio ryšio plėtrą ir technologijas Slovėnijoje
Naujausius duomenis apie plačiajuosčio ryšio aprėptį, abonementus ir skverbtį, įvairių plačiajuosčio ryšio technologijų aprėptį rasite šalių skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitose.
Radijo spektro priskyrimas belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui
Daugiau informacijos apie suderintą spektro skyrimą pateikiama Europos 5G stebėjimo centro ataskaitoje.
Nacionaliniai ir ES leidiniai ir spaudos dokumentai
anglų
- Investicijų į plačiajuostį ryšį vadovas
- Judriojo ir fiksuotojo plačiajuosčio ryšio kainos Europoje 2022 m.
- Nacionalinių plačiajuosčio ryšio diegimo planų 27 ES valstybėse narėse tyrimas
- Plačiajuosčio ryšio ataskaitos ir analizės
slovėnų
- Strategija digitalne transformacije gospodarstva 2030
- Načrt razvoja gigabitne infrastrukture do leta 2030
- Slovenska digitalna koalicija - digitalna.si
Kontaktinė informacija
BCO Slovėnija (nacionalinis plačiajuosčio ryšio kompetencijos biuras): Skaitmeninės transformacijos ministerija (Ministrstvo za digitalno preobrazbo)
Adresas: Davčna ulica 1, 1000 Liubliana, Slovėnija
Kontaktai el. paštu
Interneto svetainė
Slovėnijos Respublikos ryšių tinklų ir paslaugų agentūra (Agencija za komunikacijska omrežja in storitve Republike Slovenije)
Adresas: Stegne 7, 1000 Liubliana, Slovėnija
Kontaktai el. paštu Telefonas:
+386 1 583 6300
Interneto svetainė
Paskutinės naujienos
Daugiau šia tema
Bendras vaizdas
Raskite naujausią informaciją apie plačiajuosčio ryšio plėtrą kiekvienoje šalyje, taip pat nacionalines plačiajuosčio ryšio plėtros strategijas ir politiką.
Taip pat žr.
2016 m. priimtame Švedijos nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane numatyta visiškai sujungtos Švedijos vizija ir tikslai, susiję tiek su judriojo ryšio aprėptimi, tiek su namų ūkių ir įmonių sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu.
Skaitmeninis junglumas ir 5G ryšio diegimas yra vieni iš dešimties strateginių Ispanijos skaitmeninės darbotvarkės prioritetų.
Slovakija nustatė ilgalaikį tikslą – iki 2030 m. visiems namų ūkiams suteikti prieigą prie itin spartaus interneto.
Rumunija daugiausia dėmesio skiria nacionalinio plačiajuosčio ryšio tinklo kūrimui, kuris yra žingsnis siekiant ES junglumo tikslų.
Portugalijos skaitmeninė darbotvarkė ir 2023–2030 m. nacionalinė itin didelio pralaidumo elektroninių ryšių tinklų junglumo strategija formuoja skaitmeninės infrastruktūros plėtrą Portugalijoje.
Lenkijos 2025 m. nacionalinis plačiajuosčio ryšio diegimo planas atitinka ES gigabitinės visuomenės tikslus.
Nyderlandų skaitmeninės infrastruktūros politikoje daugiausia dėmesio skiriama patikimos ir tvirtos skaitmeninės infrastruktūros plėtrai ir skaitmeninės atskirties panaikinimui.
Maltos plačiajuosčio ryšio politika yra technologiškai neutrali ir palanki konkurencingai rinkos aplinkai.
Ryšių infrastruktūros, kuria siekiama užtikrinti gigabitinę plačiajuosčio ryšio prieigą visoje šalyje, kūrimas yra vienas iš Liuksemburgo vyriausybės programos prioritetų.
Lietuva siekia iki 2027 m. kaimo vietovėms suteikti 100 Mbps spartą, taip pat remti gigabitinės visuomenės tikslus 2025 m.
Latvija remia gigabitinės visuomenės tikslus ir siekia, kad miesto ir kaimo vietovėse būtų užtikrinta 100 Mbps sparta, kurią būtų galima padidinti iki gigabitinės, o visose didelėse miesto teritorijose – 5G ryšio aprėptis.
Italijos itin spartaus plačiajuosčio ryšio strategija siekiama iki 2026 m. visiems užtikrinti gigabitinį junglumą.
Airijos nacionaliniame plačiajuosčio ryšio diegimo plane numatyta, kad iki 2026 m. visos Airijos patalpos turės prieigą prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio.
Vengrijos 2022–2030 m. nacionaline skaitmeninimo strategija siekiama, kad iki 2030 m. 95 proc. namų ūkių naudotųsi gigabitiniais tinklais.
2021–2027 m. nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane skatinama naudoti itin didelio pralaidumo fiksuotojo ryšio ir 5G tinklus. 2020–2025 m. Graikijos skaitmeninės transformacijos biblijoje pabrėžiama, kad junglumas yra viena iš penkių strateginių ašių, ir pripažįstami 2025 m...
2021 m. Vokietijos federalinės vyriausybės koalicijos susitarime, skaitmeninėje strategijoje ir 2022 m. gigabitinėje strategijoje pirmenybė teikiama FTTH ir 5G tinklų tiekimui visoje šalyje.
Suomijos valdžios institucijos pritaria tam, kad nepakankamai aptarnaujamose vietovėse būtų diegiamas į konkurenciją orientuotas šviesolaidinis tinklas, kuriam būtų skiriamos viešosios lėšos, o vietos savivaldybės būtų konsultuojamos, kaip diegti plačiajuosčio ryšio tinklus.
Estija įdiegė bazinį plačiajuostį ryšį visoje šalyje. Estijos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyti plataus užmojo 2030 m. tikslai.
Danijos plačiajuosčio ryšio tikslai remiami keliomis politinėmis iniciatyvomis, kuriomis siekiama užtikrinti fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio aprėptį visoje šalyje. Vyriausybė siekia, kad Danija taptų skaitmenine lydere, sukurdama pagrindą Danijos įmonėms naudotis...
2021 m. kovo mėn. patvirtintame Nacionaliniame itin didelio pralaidumo tinklų plėtros plane apibrėžiamas Čekijos strateginis požiūris į IDPT statybą.
Kipro plačiajuosčio ryšio plane nustatyti 2021–2025 m. strateginiai tikslai ir numatytos teisėkūros ir reguliavimo intervencinės priemonės, taip pat praktinė parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrai.
Kroatijos 2021–2027 m. nacionalinis plačiajuosčio ryšio plėtros planas atitinka Europos gigabitinės visuomenės 2025 m. tikslus ir iš dalies 2030 m. skaitmeninius tikslus.
2020 m. rugpjūčio mėn. atnaujintas ir priimtas nacionalinis naujos kartos prieigos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros planas „Sujungta Bulgarija“ ir elektroninių ryšių politika.
Belgijos plačiajuosčio ryšio strategija įtraukta į platesnę politikos strategiją „Skaitmeninė Belgija“. Nacionalinio fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio plano tikslas – pašalinti likusias baltąsias zonas, kuriose nėra galimybės naudotis sparčiojo plačiajuosčio ryšio...
Austrijos plačiajuosčio ryšio strategijoje daugiausia dėmesio skiriama gigabitinių jungčių (fiksuotojo ir judriojo ryšio) tiekimui visoje šalyje iki 2030 m.