Plačiajuostis ryšys Slovėnijoje

Plačiajuosčio ryšio plėtros Slovėnijoje santrauka

Gigabitinės infrastruktūros plėtros planas iki 2030 m. remia gigabitinę visuomenę ir skaitmeninio dešimtmečio tikslus.

Nacionalinė plačiajuosčio ryšio strategija ir politika

Atsakingos institucijos

• Slovėnijos skaitmeninės transformacijos ministerija (Ministrstvo za digitalno preobrazbo)yra atsakinga už nacionalinės plačiajuosčio ryšio strategijos politinę sistemą ir veikia kaip Plačiajuosčio ryšio kompetencijos tarnyba (BCO).
• Ryšių tinklų ir paslaugų agentūra (Agencija za komunikacijska omrežja in storitve, AKOS) veikia kaip nacionalinė telekomunikacijų reguliavimo institucija, skatinanti ir stebinti konkurenciją, skaidrumą ir tolesnę ryšių tinklų ir rinkų plėtrą.

Pagrindiniai plačiajuosčio ryšio plėtros tikslai

2030 m. Slovėnijos vystymosi strategiją sudaro penki pagrindiniai ramsčiai: I) įtrauki, sveika, saugi ir atsakinga visuomenė, ii) mokymasis gyvenime ir per gyvenimą, iii) labai naši ekonomika, kurianti pridėtinę vertę visiems, iv) gerai išsaugota gamtinė aplinka, v) aukštas bendradarbiavimo lygis, kompetencija ir valdymo veiksmingumas.

Ekonomikos skaitmeninės transformacijos strategija (2022 m. sausio mėn.) yra ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių, susijusių su įmonių skaitmenine transformacija, dalis. Jame aptariamos trys pagrindinės arba prioritetinės sritys: I) pažangias skaitmenines technologijas, kurios sudaro sąlygas skaitmeninei ekonomikos transformacijai, ii) veiksmingą konkurencingos ekonomikos ekosistemą ir iii) atvirą ir tvarią visuomenę, kuri yra skaitmeninės ekonomikos augimo pagrindas.

Gigabitinės infrastruktūros plėtros plano strateginiai tikslai iki 2030 m. atitinka gigabitinės visuomenės tikslus ir skaitmeninio dešimtmečio tikslus:

• gigabitinį junglumą visiems pagrindiniams socialinio ir ekonominio vystymosi veiksniams, pavyzdžiui, mokykloms, kultūros įstaigoms, transporto mazgams ir pagrindiniams viešųjų paslaugų teikėjams bei labai intensyvioms įmonėms, iki 2025 m. pabaigos,
• iki 2025 m. pabaigos nenutrūkstamai aprėpti 5G tinklus visose miesto teritorijose ir visuose pagrindiniuose antžeminio transporto maršrutuose,
• Iki 2025 m. pabaigos visiems kaimo ir miesto namų ūkiams suteikiama bent 100 Mbps spartos interneto prieiga, kurią galima atnaujinti iki gigabitinio greičio,
• gigabitinis ryšys visiems namų ūkiams, įmonėms ir kitiems socialinio ir ekonominio vystymosi skatintojams kaimo ir miesto vietovėse iki 2030 m. pabaigos,
• iki 2030 m. pabaigos aprėps visas apgyvendintas vietoves16, kuriose bus įdiegtas 5G tinklas.

Pagrindinės plačiajuosčio ryšio plėtros priemonės

• Reguliavimo priemonės: Įgyvendinamos teisėkūros ir reguliavimo priemonės, kuriomis siekiama skatinti ir užtikrinti konkurenciją ir laiku pasiekti norimus tikslus, susijusius su Slovėnijos plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra. Jomis siekiama pagerinti reglamentavimo nuspėjamumą ir pašalinti kliūtis investicijoms, kad Slovėnija taptų patrauklesnė investuotojams. Viešai galima susipažinti su veiklos duomenimis.
• Plačiajuosčio ryšio kartografavimas. Tyrimo ir žemėlapių sudarymo institucija (Geodetska uprava Republike Slovenije) sukūrė infrastruktūros žemėlapių sudarymo priemonę PROSTOR. Kartografavimo sistemoje pateikiama duomenų apie kanalus, kabelius, mazgus, bazines stotis ir t. t. grafinė forma. Sistema renka duomenis apie elektroninių ryšių operatorių įrenginius, daugiausia naudojamų tinklų buvimo vietą ir tipą. Piliečiai gali patikrinti operatorių teikiamo plačiajuosčio ryšio prieinamumą.

Nacionalinės ir regioninės plačiajuosčio ryšio finansinės priemonės

• Valstybės pagalba (speciali veikla – ERPF ir EŽŪFKP): Pagal naujos kartos plačiajuosčio ryšio tinklo plėtros planą iki 2020 m. bendros numatomos plačiajuosčio ryšio plėtros išlaidos pagal tikslus yra 365 mln. EUR (viešosios ir privačios lėšos). 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų naudojimo planuose numatyta plačiajuosčio ryšio diegimui iš viso skirti 72,5 mln. EUR ES išteklių.
• Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane (EGADP) numatytos investicijos į junglumą (30 mln. EUR) skaitmeninei atskirčiai mažinti. Plane numatyta parengti sujungiamumo priemonių rinkinio veiksmų gaires, kuriomis siekiama skatinti 5G ir plačiajuosčio ryšio diegimą, taikant geriausią praktiką.

Plačiajuosčio ryšio plėtros ir technologijų Slovėnijoje duomenys

Naujausi duomenys apie plačiajuosčio ryšio aprėptį, abonentus ir skverbtis, įvairių plačiajuosčio ryšio technologijų aprėptį ir sąnaudas patikrinti rezultatų suvestinės ataskaitas ir šalių ataskaitas pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI).

Spektro skyrimas belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui

Daugiau informacijos apie suderintą spektro skyrimą galima rasti Europos 5G observatorijoje.

Nacionaliniai ir ES leidiniai ir spaudos dokumentai

Anglų

• Judriojo ir fiksuotojo plačiajuosčio ryšio kainos Europoje
• Plačiajuosčio ryšio aprėpties Europoje tyrimas
• Slovėnija – šalių skaitmeninimo rezultatų ataskaitos: junglumas, skaitmeniniai įgūdžiai, skaitmeninės viešosios paslaugos ir kt.

Slovėnų

• Strategija digitalne transformacije gospodarstva 2030
• Načrt razvoja gigabitne infrastrukture do leta 2030
• Slovenska digitalna koalicija – digitalna.si

Kontaktinė informacija

Slovėnijos BCO (nacionalinė plačiajuosčio ryšio kompetencijos tarnyba): Skaitmeninės transformacijos ministerija (Ministrstvo za digitalno preobrazbo)

Adresas: Davčna ulica 1, 1000 Liubliana, Slovėnija
Kontaktai el. paštu

Slovėnijos Respublikos ryšių tinklų ir paslaugų agentūra (Agencija za komunikacijska omrežja in storitve Republike Slovenije)

Adresas: Stegne 7, 1000 Liubliana, Slovėnija
Kontaktai
el. paštu + 386 1 583 6300 Svetainė