
Plačiajuosčio ryšio plėtros Slovėnijoje santrauka
Rengiamas naujas Slovėnijos nacionalinis plačiajuosčio ryšio planas, kuris bus įtrauktas į 2030 m. skaitmeninės Slovėnijos strategiją. Slovėnijos naujos kartos plačiajuosčio ryšio tinklo plėtros planas iki 2020 m. atitinka gigabitinės visuomenės tikslus. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu iš Europos struktūrinių fondų planuojama sutelkti finansinius išteklius plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai baltosiose vietovėse diegti.
Nacionalinė plačiajuosčio ryšio strategija ir politika
Atsakingos institucijos
- Slovėnijos viešojo administravimo ministerija (Minisstrstvoza javno upravo)yra atsakinga už nacionalinės plačiajuosčio ryšio strategijos politinį pagrindą ir veikia kaip Plačiajuosčio ryšio kompetencijos tarnyba (BCO).
- Ryšių tinklų ir paslaugųagentūra (Agencija za komunikacijska omrežja in storitve, AKOS) veikia kaip nacionalinė telekomunikacijų reguliavimo institucija, skatinanti ir stebinti konkurenciją, skaidrumą ir tolesnę ryšių tinklų bei rinkų plėtrą.
- IRT technologijų tinklo institutas (Zavod Tehnološka mreža ICT) plėtoja ir stiprina mechanizmus, praktinę patirtį ir priemones, leidžiančias teikti veiksmingas paslaugas, susijusias su technologijų perdavimu, inovacijomis, intelektinės nuosavybės valdymu ir apsauga.
Pagrindiniai plačiajuosčio ryšio plėtros tikslai
Slovėnijos Respublikos Vyriausybė priėmė (2016 m. kovo mėn.) Informacinės visuomenės plėtros strategiją iki 2020 m. – Skaitmeninės Slovėnijos 2020 m. Šioje pagrindų strategijoje nustatomi pagrindiniai Slovėnijos strateginiai vystymosi tikslai šioje srityje, o naujos kartos plačiajuosčio ryšio tinklo plėtros planas iki 2020 m. ir kibernetinio saugumo strategija sujungiami į bendrą strateginę programą. Slovėnijos naujos kartos plačiajuosčio ryšio tinklo plėtros planas iki 2020 m. buvo atnaujintas 2018 m. Pagal atnaujintą planą Slovėnijos tikslai atitinka gigabitinės visuomenės tikslus.
Rengiamas naujas Slovėnijos nacionalinis plačiajuosčio ryšio planas, kuris bus įtrauktas į strategiją „Digital Slovenia 2030“, kurioje bus nustatyta visa apimanti skaitmeninės transformacijos sistema, apimanti visas sektorių strategijas. Ji turi keturis ramsčius: I) kompetencijas ir skaitmeninės įtraukties ekosistemą; II) saugi ir tvari skaitmeninė infrastruktūra, iii) skaitmeninės technologijos ir įmonių skaitmeninė transformacija; IV) viešųjų paslaugų skaitmeninimas. 2021–2025 m. plačiajuosčio ryšio plane, kuris rengiamas ir turi būti priimtas 2022 m., numatyti konkretūs tikslai, atitinkantys 2025 m. gigabitinės visuomenės tikslus: 5G aprėptis miestų teritorijose ir pagrindiniuose sausumos transporto maršrutuose, gigabitinis ryšys mokykloms, transporto mazgams, viešųjų paslaugų teikėjams ir skaitmeninėms technologijoms imlioms įmonėms ir ne mažiau kaip 100 Mbps, kurį galima atnaujinti iki 1 Gbps visiems šalies žmonėms. Ji taip pat apima 2030 m. skaitmeninio dešimtmečio programos junglumo tikslus, kuriuos Slovėnija planuoja pasiekti iki 2028 m. (visiems namų ūkiams kaimo ir miesto vietovėse, visoms įmonėms, kitiems socialiniams ir ekonominiams veiksniams ir 100 proc. 5G ryšio aprėpčiai apgyvendintose vietovėse).
Pagrindinės plačiajuosčio ryšio plėtros priemonės
- Reguliavimo priemonės: Įgyvendinamos teisėkūros ir reguliavimo priemonės, kuriomis siekiama skatinti ir užtikrinti konkurenciją ir laiku pasiekti norimus tikslus, susijusius su Slovėnijos plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra. Jomis siekiama pagerinti reglamentavimo nuspėjamumą ir pašalinti kliūtis investicijoms, kad Slovėnija taptų patrauklesnė investuotojams. Galima viešai susipažinti su operatyviniais duomenimis.
- Valstybės pagalba ir kitos priemonės: Slovėnija sutelkė finansinius išteklius iš struktūrinių fondų 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui ir remia plačiajuosčio ryšio tinklų plėtrą įgyvendindama sąnaudų mažinimo metodus, kuriais gali pasinaudoti visi operatoriai. Tai apima išsamią kartografavimo ir aprėpties analizę, atviruosius konkursus ir reguliavimo priemones, kuriomis užtikrinami atviros prieigos tinklai ir esamos infrastruktūros naudojimas.
- Plačiajuosčio ryšio kartografavimas: Infrastruktūros kartografavimo priemonę PROSTOR sukūrė Apžiūros ir kartografavimo tarnyba (Geodetska uprava Republike Slovenije) prie Aplinkos ir teritorijų planavimo ministerijos. Kartografavimo sistemoje pateikiami duomenys apie ortakius, kabelius, mazgus, bazines stotis ir t. t. Sistema renka duomenis apie elektroninių ryšių operatorių įrenginius, daugiausia apie naudojamų tinklų vietą ir tipą. Piliečiai gali patikrinti, ar operatoriai gali naudotis plačiajuosčiu ryšiu.
Nacionalinės ir regioninės plačiajuosčio ryšio finansinės priemonės
- Valstybės pagalba (speciali veikla – ERPF ir EŽŪFKP): Pagal naujos kartos plačiajuosčio ryšio tinklo plėtros planą iki 2020 m. bendros numatomos plačiajuosčio ryšio plėtojimo išlaidos pagal tikslus yra 365 mln. EUR (viešosios ir privačios lėšos). 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų naudojimo planuose numatyta iš viso skirti 72,5 mln. EUR ES išteklių plačiajuosčiam ryšiui diegti.
- Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatoma investuoti į junglumą (30 mln. EUR), kad būtų panaikinta skaitmeninė atskirtis. Plane numatyta parengti junglumo priemonių rinkinio veiksmų planą, kuriuo siekiama skatinti 5G ir plačiajuosčio ryšio diegimą, įvedant geriausią praktiką.
Duomenys apie plačiajuosčio ryšio plėtrą ir technologijas Slovėnijoje
Naujausi duomenys apie plačiajuosčio ryšio aprėptį, prenumeratą ir skverbtį, įvairių plačiajuosčio ryšio technologijų aprėptį ir sąnaudas pateikiami rezultatų suvestinėse ir šalių ataskaitose pagal Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI).
Spektro priskyrimas belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui
Išsamesnės informacijos apie suderintą spektro skyrimą rasite Europos 5G observatorijoje.
Nacionaliniai ir ES leidiniai ir spaudos dokumentai
Anglų kalba
- Greitųjų investicijų į plačiajuostį ryšį vadovas
- Nacionalinių plačiajuosčio ryšio planų tyrimas
- Judriojo ir fiksuotojo plačiajuosčio ryšio kainos Europoje
- Plačiajuosčio ryšio aprėpties Europoje tyrimas
- Slovėnija – šalių ataskaitos apie skaitmeninimo rezultatus: junglumas, skaitmeniniai įgūdžiai, skaitmeninės viešosios paslaugos ir kt.
Slovėnų
- Načrt razvoja širokopasovnih omrežij naslednje generacije do leta 2020
- Digitalna Slovenija 2020
- Slovenska digitalna koalicija – digitalna.si
Kontaktinė informacija
BCO Slovėnija (nacionalinė plačiajuosčio ryšio kompetencijos tarnyba): Viešojo administravimo ministerija, Informacinės visuomenės direktoratas (Ministrstvo za javno upravo, Direktorat za informacijsko družbo)
Adresas: Tržaška cesta 21, SI-1000 Liubliana Kontaktai elektroniniu paštu Telefonas: + 386 (0)1 400 33 78 Svetainė
Slovėnijos Respublikos ryšių tinklų ir paslaugų agentūra (Agencija za komunikacijska omrežja in storitve Republike Slovenije)
Adresas: Stegne 7, 1000 Liubliana, Slovėnija Kontaktai elektroniniu paštu Telefonas: + 386 1 583 6300 Interneto svetainė
IRT technologijų tinklo institutas (Zavod Tehnološka mreža ICT)
Adresas: Dunajska cesta 159, 1000 Liubliana, Slovėnija Kontaktai elektroniniu paštu Telefonas: + 386 59 366 660 Svetainė
Naujausios naujienos
Daugiau šia tema
Bendras vaizdas
Rasti naujausią informaciją apie plačiajuosčio ryšio plėtrą kiekvienoje šalyje, taip pat nacionalines strategijas ir politiką plačiajuosčio ryšio plėtrai.
Taip pat žr.
2016 m. priimtame Švedijos nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane pateikta visiškai prijungtos Švedijos vizija ir nustatyti tikslai, susiję tiek su judriojo ryšio aprėptimi, tiek su sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu namų ūkiams ir įmonėms.
Skaitmeninis junglumas ir 5G diegimas yra vienas iš dešimties Ispanijos skaitmeninės 2025 darbotvarkės strateginių prioritetų.
Slovakija nustatė ilgalaikį tikslą iki 2030 m. visiems namų ūkiams suteikti prieigą prie itin spartaus interneto.
Rumunijos plačiajuosčio ryšio plane daugiausia dėmesio skiriama nacionalinio plačiajuosčio ryšio tinklo kūrimui, nes tai pirmas žingsnis siekiant ES junglumo tikslų.
Darbotvarkės „Portugalija Digital“ tikslas – sukurti skaitmeninę infrastruktūrą, kuri leistų piliečiams pasinaudoti naujomis technologijų teikiamomis galimybėmis.
Lenkijos nacionalinis plačiajuosčio ryšio planas 2025 atitinka ES gigabitinės visuomenės tikslus.
Visi Nyderlandų namų ūkiai turėtų turėti galimybę naudotis bent 100 Mbps plačiajuosčio ryšio tinklais, o didžioji dauguma iki 2023 m. turėtų pasinaudoti 1 Gbps sparta.
Maltos plačiajuosčio ryšio politika yra neutrali technologijų požiūriu ir skatina konkurencingą rinkos aplinką.
Vienas iš Liuksemburgo vyriausybės programos prioritetų – plėtoti ryšių infrastruktūrą, kurios tikslas – užtikrinti gigabitinį plačiajuostį ryšį visoje šalyje.
Lietuva siekia iki 2027 m. kaimo vietovėms suteikti 100 Mbps, taip pat remti 2025 m. gigabitinės visuomenės tikslus.
Italijos strategija dėl ultraplačiajuosčio ryšio gigabitinės visuomenės link siekiama iki 2026 m. užtikrinti gigabitinį ryšį su visais.
Airijos nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane numatyta, kad iki 2026 m. visose Airijos patalpose bus galima naudotis sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu.
2021–2030 m. Vengrijos nacionalinės skaitmeninimo strategijos projektu siekiama, kad iki 2030 m. 95 proc. namų ūkių naudotųsi gigabitiniais tinklais.
Graikijos skaitmeninės transformacijos Biblijoje 2020–2025 m. pabrėžiama, kad junglumas yra viena iš penkių strateginių krypčių, ir pripažįstami 2025 m. gigabitinės visuomenės tikslai.
Vokietijos federalinės vyriausybės 2021 m. koalicijos susitarime, skaitmeninėje strategijoje ir 2022 m. gigabitinėje strategijoje pirmenybė teikiama FTTH ir 5G tinklų tiekimui visoje šalyje.
Nacionalinėje plačiajuosčio ryšio programoje „France Trčs Haut Débit“ nustatytas tikslas, kad iki 2022 m. visiems namų ūkiams būtų užtikrinta sparti plačiajuosčio ryšio prieiga, o iki 2025 m. – šviesolaidinė prieiga.
Suomijos valdžios institucijos teikia pirmenybę konkurencijai grindžiamo šviesolaidžio tinklo diegimui, kuriam skiriamos viešosios lėšos nepakankamai aptarnaujamoms vietovėms ir vietos savivaldybėms, kaip diegti plačiajuosčio ryšio tinklus.
Estijoje įdiegta bazinio plačiajuosčio ryšio aprėptis visoje šalyje. Estijos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyti plataus užmojo 2030 m. tikslai.
Įvairiomis politinėmis iniciatyvomis, kuriomis siekiama visoje šalyje užtikrinti fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio aprėptį, remiami Danijos plačiajuosčio ryšio tikslai. Vyriausybė siekia, kad Danija taptų skaitmenine lydere, sukurdama pagrindą Danijos įmonėms naudotis...
2021 m. kovo mėn. patvirtintame Nacionaliniame labai didelio pajėgumo tinklų plėtros plane apibrėžiamas Čekijos strateginis požiūris į VHCN statybą.
Kipro plačiajuosčio ryšio plane nustatyti 2021–2025 m. strateginiai tikslai ir numatytos teisėkūros ir reguliavimo priemonės, taip pat praktinė parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrai.
Kroatijos nacionaliniu plačiajuosčio ryšio plėtros planu 2021–2027 m. atsižvelgiama į Europos gigabitinės visuomenės tikslus 2025 m. ir iš dalies į 2030 m. skaitmeninius tikslus.
2020 m. rugpjūčio mėn. atnaujintas ir priimtas Nacionalinis naujos kartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros planas „Sujungta Bulgarija“ ir Elektroninių ryšių politika.
Belgijos plačiajuosčio ryšio strategija įtraukta į platesnę politikos strategiją „Digital Belgium“. Nacionalinio fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio plano tikslas – pašalinti likusias baltąsias zonas, kuriose nėra didelės spartos paslaugų. Mažindama išlaidas ir mažindama...
Austrijos plačiajuosčio ryšio strategijoje daugiausia dėmesio skiriama gigabitinių jungčių (fiksuotojo ir judriojo ryšio) tiekimui visoje šalyje iki 2030 m.