Garso ir vaizdo komerciniai pranešimai

Komercinis audiovizualinis pranešimas yra terminas, apibūdinantis įvairias prekių ir paslaugų skatinimo formas, kaip reglamentuojama ES teisėje pagal Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą.

Iš esmės ši sąvoka apima:

• televizijos reklama
• rėmimas
• teleparduotuvė
• prekių rodymas

Ji atspindi direktyvos taikymo sritį, apimančią televiziją, užsakomąsias paslaugas ir naujus reklamos būdus.

Televizijos reklama ir teleparduotuvė

Pagrindinės taisyklės

Televizijos reklamai ir teleparduotuvėms taikomos pagrindinės komercinių audiovizualinių pranešimų taisyklės. Jiems taip pat taikoma griežtesnė kontrolė nei kitų rūšių komerciniams audiovizualiniams pranešimams.

Papildomi apribojimai

Pristatymas ir turinys

Reklama ir teleparduotuvė:

• turi būti lengvai atpažįstamas, išskirtas klausos ir vaizdo priemonėmis
• jei įmanoma, jie neturėtų būti izoliuoti.
• negalima naudoti receptinių vaistų ir tabako gaminių.
• turi atitikti specialius apribojimus alkoholiniams gėrimams 

Kiekis ir dažnumas

Trukmė – reklamos ir teleparduotuvės intarpai negali trukti daugiau kaip 20 % bet kurios transliavimo valandos.

Išimtys:

• transliuotojų pranešimai apie jų pačių programas arba iš jų gautus papildomus produktus;
• nemokamai transliuojami viešųjų paslaugų pranešimai ir labdaros prašymai;
• teleparduotuvės langai turi trukti bent 15 minučių ir turi būti aiškiai atpažįstami.

Įterpimas – reklama ir teleparduotuvė:

• pageidautina, kad jos būtų įterptos tarp programų, tačiau tais atvejais, kai jos įterpiamos programų metu, neturėtų pakenkti programos vientisumui ar teisių turėtojų interesams;
• gali būti įrašoma į programas vaikams, filmus ir naujienų programas tik vieną kartą per kiekvieną numatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį.

Rėmimas

Rėmimas – bet koks įmonių ar fizinių asmenų, nedalyvaujančių audiovizualinių kūrinių tiekime ar gamyboje, įnašas į audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ar programų finansavimą, siekiant reklamuoti jų pavadinimą, prekės ženklą, įvaizdį, veiklą ar produktus.

1 straipsnis

Lemiamas kriterijus, pagal kurį rėmimas skiriasi nuo prekių rodymo, yra tai, kad rodant prekes nuoroda į produktą įtraukiama į programos veiksmą. Priešingai, rėmėjo nuorodos gali būti rodomos programų metu, bet nėra sklypo dalis.

Rėmimo ir reklamos intarpų atskyrimas turėtų būti daromas naudojant šias komercinių audiovizualinių pranešimų formas. Rėmimo tikslas – reklamuoti rėmėjo vardą, prekės ženklą, įvaizdį, veiklą ar produktus prisidedant prie programų finansavimo. Remiamos programos, priešingai nei reklama, negali daryti specialių reklaminių nuorodų.

Rėmėjai neturi įtakos programos turiniui ar planavimui. Jos neskatina pirkti produkto ar paslaugos.

10 straipsnis

Programų pradžioje, jų metu ir (arba) pabaigoje turi būti aiškiai nurodyta, kad rėmėjai yra tinkami programoms.

Farmacijos bendrovės gali remti transliacijas, tačiau vis tiek negalės reklamuoti konkrečių vaistų ar medicininio gydymo. Draudžiama remti įmonių, kurių pagrindinė veikla yra tabako gaminių gamyba arba pardavimas, programas.

Naujienų ir aktualijų programos negali būti remiamos.

Valstybės narės gali nuspręsti uždrausti rodyti rėmimo logotipą per programas vaikams, dokumentinius filmus ir religines programas.

Prekių rodymas

Prekių rodymas, priešingai nei rėmimo pranešimai, yra integruotas į programos veiksmą, o rėmėjo nuorodos gali būti rodomos programos metu, bet nėra sklypo dalis.

Nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo reikalavimai

• Prekių rodymas už atlygį leidžiamas tik tam tikrų rūšių programose, pavyzdžiui, kinematografijos kūriniuose, filmuose ir serialuose, skirtuose audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms, sporto ir lengvosioms pramoginėms programoms. Tai draudžiama vaikų programose.
• Nemokamai rodyti prekes, pvz., gamybinius rekvizitus ar prizus, leidžiama visose programose, įskaitant programas vaikams.
• Valstybės narės gali priimti griežtesnes taisykles ir nuspręsti atsisakyti tokių nuostatų, kuriomis leidžiama rodyti prekes visiškai arba iš dalies.
• Programos, kuriose rodomos prekės, turėtų atitikti tam tikrus kriterijus, įskaitant žiniasklaidos paslaugų teikėjo redakcinį nepriklausomumą, nederamą reikšmę nurodytam produktui ar paslaugai ir dar daugiau.
• Prekių rodymas negali būti naudojamas prekių tiekimui ar paslaugų teikimui skatinti.
• Žiūrovai turi būti aiškiai informuoti apie prekių rodymą. Prekių rodymas turėtų būti tinkamai identifikuojamas programos pradžioje ir pabaigoje, taip pat kai programa atnaujinama po reklamos pertraukos. Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šio reikalavimo programoms, kurių nekūrė ir neužsakė pats žiniasklaidos paslaugų teikėjas.
• Tabako gaminių ir receptinių vaistų rodymas bet kokiomis aplinkybėmis yra draudžiamas.
• Jei prekių rodymas yra slaptas, jis taip pat turėtų būti uždraustas.
• Prekių rodymo taisyklės turėtų būti taikomos tik po 2009 m. gruodžio 19 d. sukurtoms programoms.

Savireguliavimas ir bendras reguliavimas

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje valstybėms narėms nustatyta pareiga skatinti savireguliavimą ir bendrą reguliavimą. Žiniasklaidos paslaugų teikėjai turėtų parengti elgesio kodeksus, susijusius su komerciniais audiovizualiniais pranešimais, pridedamais prie vaikams skirtų maisto produktų, kuriuose yra daug riebalų, druskos ir cukraus (HFSS), arba įtrauktais į jas.

4 straipsnis

Pagal Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą valstybės narės įpareigojamos skatinti bendrą ir savireguliavimą nacionaliniu lygmeniu direktyvos koordinuojamose srityse, kiek tai leidžiama pagal jų teisines sistemas. Tai apima tokias sritis kaip reklama, nepilnamečių apsauga ir prieinamumas. Nacionaliniu lygmeniu priimtoms sistemoms turėtų plačiai pritarti atitinkamos valstybės narės pagrindinės suinteresuotosios šalys ir jos turėtų užtikrinti veiksmingą vykdymo užtikrinimą.

Šia nuostata valstybėms narėms suteikiama plati veiksmų laisvė dėl skatinimo priemonių. Atsižvelgiant į tai, ar perkėlimą į nacionalinę teisę atlieka valstybė narė, turinti senas savireguliavimo tradicijas, ar valstybė narė, kurioje savireguliacija beveik nesinaudojama, ar tik neseniai, perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės labai skiriasi.

Komisija stebi šios nuostatos įgyvendinimą vykdydama reguliarią stebėsenos veiklą.

9 straipsnis

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje valstybėms narėms ir Komisijai nustatyta pareiga skatinti žiniasklaidos paslaugų teikėjus parengti elgesio kodeksus, susijusius su komerciniais audiovizualiniais pranešimais, pridedamais prie vaikams skirtų maisto produktų, kurių sudėtyje yra daug riebalų, druskos ir cukraus (HFSS), programų arba įtrauktų į jas.

Todėl Komisija ir valstybės narės privalo kreiptis į tradicinius ir užsakomuosius žiniasklaidos paslaugų teikėjus ir skatinti juos parengti elgesio kodeksus atitinkamoje srityje.

Jų veiklai arba veiklos trūkumui bus taikoma stebėsenos ir ataskaitų teikimo prievolė.

Terminas „elgesio kodeksai“ reiškia savanoriškas taisykles, kurias nustato patys audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai arba bendradarbiaudamos su kitais sektoriais (pvz., maisto, reklamos pramone).

Kodeksai turėtų būti taikomi komerciniams audiovizualiniams pranešimams apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir medžiagų, turinčių maistinį arba fiziologinį poveikį, visų pirma tokius kaip daug riebalų, riebalų rūgščių, druskos ir (arba) natrio ir cukrų (HFSS maisto produktai), t. y. tradicinius televizijos reklamos, rėmimo, teleparduotuvės ir prekių rodymo pranešimus.

HFSS maisto produktų termino apibrėžtis pateikta Reglamente 1924/2006 dėl teiginių apie sveikumą. Konkretūs Komisijos nustatyti maistinių medžiagų apibūdinimai padeda nustatyti tą apibrėžtį atitinkančius produktus.

Bendrosios taisyklės

Visuose komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose, įskaitant televiziją ir užsakomųjų paslaugų žiūrėjimą, turi būti:

• turi būti lengvai atpažįstamas;
• nenaudoti pasąmonės metodų;
• nenaudoti slaptų metodų;
• gerbti žmogaus orumą;
• nelaikyti diskriminacijos ar ją skatinti;
• neskatinti sveikatai žalingo elgesio;
• sauga ar aplinka;
• nevartokite tabako ar receptinių vaistų.

Nepilnamečių apsauga

Komerciniai audiovizualiniai pranešimai neturi: 

• padaryti fizinę ar moralinę žalą nepilnamečiams;
• tiesiogiai išnaudoti nepilnamečių nepatyrimą ar patiklumą;
• skatinti nepilnamečius daryti spaudimą tėvams pirkti.

Komerciniai audiovizualiniai pranešimai apie alkoholį neturi būti skirti nepilnamečiams ar skatinti pernelyg didelio alkoholio vartojimo.