Demokratinių vertybių gynimas skaitmeniniame amžiuje

Į 2025 m. lapkričio 12 d. priimtą Komisijos demokratijos dokumentų rinkinį įtraukti komunikatai dėl Europos demokratijos skydo, kaip paskelbta Pirmininkės U. von der Leyen politinėse gairėse. 

Europos demokratijos skydo (ESDS) tikslas – apsaugoti ir skatinti mūsų demokratiją. Jame pateikiamas nuoseklus priemonių rinkinys, daugiausia dėmesio skiriant trims ramsčiams:

1. Sąžiningumo užtikrinimas informacinėje erdvėje
2. Laisvų ir sąžiningų rinkimų ir žiniasklaidos apsauga
3. Visuomenės atsparumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis didinimas

Demokratijos skydu įsteigiamas Demokratinio atsparumo centras, kurio paskirtis – remti darbą visose srityse, sutelkiant valstybių narių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių bei ES institucijų ekspertines žinias ir pajėgumus. 

Šiam darbui padės nepriklausomų ekspertų suinteresuotųjų subjektų platforma, kurioje bus sutelktos valstybių narių ir kaimyninių šalių ekspertinės žinios ir gebėjimai ir kuri remsis Europos skaitmeninės žiniasklaidos stebėjimo centrais ir naujomis bendruomenėmis, pavyzdžiui, Europos faktų tikrintojų tinklu ir būsima bendra mokslinių tyrimų rėmimo sistema.

Komisija jau yra nustačiusi taisykles, kuriomis siekiama padėti apsaugoti informacijos vientisumą internete: 

• DI akte nustatytos pareigos tam tikromis aplinkybėmis ženklinti DI sukurtą turinį, įskaitant sintetinę vaizdakaitą.
• Skaitmeninių paslaugų akte (SPA) nustatytos taisyklės, kuriomis siekiama sumažinti didelio masto riziką visuomenei ir demokratijai interneto platformose, visapusiškai gerbiant naudotojų saviraiškos laisvę.
• Skaitmeninių paslaugų akte taip pat nustatytos algoritmų skaidrumo taisyklės, kuriomis naudotojams suteikiama galimybė kontroliuoti tai, ką jie mato, o tyrėjams suteikiama prieiga prie duomenų, kad jie galėtų, be kita ko, ištirti, kaip interneto platformos skleidžia informaciją.
• Reglamente dėl politinės reklamos nustatyti bendri ES standartai, kuriais piliečiams sudaromos palankesnės sąlygos atpažinti politinę reklamą, žinoti, ar tokia reklama yra tikslinė, ir atskirti ją nuo kitų rūšių turinio.

Komisija imasi kelių veiksmų, kad padidintų mūsų informacinės erdvės vientisumą skaitmeniniame amžiuje. Tai, be kita ko, yra:

• Skaitmeninių paslaugų akto incidentų ir krizių protokolo rengimas siekiant užtikrinti greitą reagavimą į didelio masto ir net tarpvalstybines grėsmes informacijos vientisumui
• Remiamasi, be kita ko, tokiomis priemonėmis kaip Kovos su dezinformacija elgesio kodeksas siekiant demonetizuoti dezinformaciją.
• Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorijos (EDMO) įgaliojimų išplėtimas siekiant plėtoti naujus, nepriklausomus stebėsenos ir analitinius pajėgumus, visų pirma susijusius su rinkimais ar krizėmis
• Prašyti Europos žiniasklaidos paslaugų valdybos bendradarbiauti su mumis siekiant parengti bendrus kriterijus, kuriais nacionalinės žiniasklaidos reguliavimo institucijos vadovautųsi, kai jos imasi veiksmų, kad apsaugotų ES informacinę erdvę nuo nesąžiningų ne ES žiniasklaidos paslaugų. 

Prie šių pastangų taip pat prisidės Europos faktų tikrintojų tinklas (kvietimas vertinamas). Ji padės nepriklausomiems faktų tikrintojams visose 27 ES valstybėse narėse stiprinti savo gebėjimus nustatyti, analizuoti manipuliavimą informacija ir su juo kovoti, be kita ko, krizinėse situacijose. Tinklas taip pat apims faktų tikrintojų apsaugos sistemą ir sukurs ES faktų tikrinimo saugyklą. 

Komisija taip pat sukurs bendrą mokslinių tyrimų rėmimo sistemą, pagal kurią tyrėjams, akademinei bendruomenei ir pilietinės visuomenės organizacijoms bus suteikta prieiga prie duomenų ir pažangių technologijų, kad jie galėtų stebėti ir nustatyti užsienio vykdomą manipuliavimą informacija ir kišimąsi bei dezinformacijos kampanijas.

Rinkimai

Rinkimų infrastruktūra turi būti apsaugota nuo kibernetinių atakų. Tinklų ir informacinių sistemų direktyvoje (TIS2) ir Kibernetinio atsparumo akte jau nustatyti būdai, kaip stiprinti ES kibernetinį saugumą ne tik per rinkimus, bet ir platesniu mastu. Be to, pagal Kibernetinio solidarumo aktą sukurtas kibernetinio saugumo rezervas valstybių narių ir ES partnerių prašymu gali būti naudojamas reikšmingo ar didelio masto kibernetinio saugumo interneto atveju.

Be to, Komisija priėmė gaires dėl rinkimų procesams kylančios sisteminės rizikos mažinimo pagal Skaitmeninių paslaugų aktą, kad padėtų laikytis savo įsipareigojimų apsaugoti pilietinį diskursą ir rinkimų procesus. Kartu su nacionaliniais skaitmeninių paslaugų koordinatoriais Komisija atnaujins Skaitmeninių paslaugų akto rinkimų priemonių rinkinį, kad būtų atsižvelgta į pastarųjų rinkimų patirtį. 

Be to, Kovos su dezinformacija elgesio kodeksas ir toliau atliks svarbų vaidmenį kovojant su su rinkimais susijusiomis grėsmėmis, visų pirma pasitelkiant greitojo reagavimo sistemą.

Žiniasklaida 

Naujienų žiniasklaida yra labai svarbi sveikoms demokratinėms diskusijoms ir laisviems bei sąžiningiems rinkimams. Tačiau žiniasklaidos sektorius patiria ekonominį spaudimą, todėl sunkiau išlaikyti nepriklausomą naujienų žiniasklaidą ir aukštos kokybės pranešimus. Kai kurios ES vietos net tampa naujienų dykumomis, nes vietos prekybos vietos išstumiamos iš rinkos, todėl mažėja informacijos pliuralizmas ir kokybė. Tai gali atverti kelią dezinformacijai ir prisidėti prie dalyvavimo demokratijoje praradimo.

Pagal 2028–2034 m. ES finansavimo programą „AgoraEU“ pagal paprogramę MEDIA+ bus teikiama parama laisvai ir nepriklausomai žiniasklaidai, įskaitant žurnalistų apsaugą ir žiniasklaidos atsparumą. Iki tol Europos demokratijos skydas ir Žiniasklaidos atsparumo programa suteikia galimybę apibrėžti pagrindinius veiksmus, kuriais remiama naujienų žiniasklaida, įskaitant paramą nepriklausomai žiniasklaidai ir žurnalistams, suteikiant ES perspektyvą aktualijų srityje, stiprinant žiniasklaidos gyvybingumą ir inovacijas. Tuo tarpu Komisija padidins paramą vietos žiniasklaidai pagal programą „Kūrybiška Europa“ ir imsis naujų veiksmų pagal programą „Europos horizontas“, kad toliau remtų žiniasklaidos pramonės skaitmeninę transformaciją.

Žiniasklaidos atsparumo srityje Komisija toliau padės valstybėms narėms taikyti Europos žiniasklaidos laisvės aktą (EŽLA). EŽLA taisyklėmis ne tik padedama apsaugoti laisvą ir pliuralistinę žiniasklaidą, bet ir reikalaujama, kad valstybės narės visuomeniniams žiniasklaidos paslaugų teikėjams skirtų tinkamus, tvarius ir nuspėjamus finansinius išteklius. Be to, Skaitmeninių paslaugų akte reikalaujama, kad labai didelės interneto platformos ir paieškos sistemos (VLOP), turinčios daugiau kaip 45 mln. aktyvių naudotojų ES per mėnesį, nustatytų ir sumažintų riziką, susijusią su žiniasklaidos laisve ir pliuralizmu.

Kartu su Skaitmeninių rinkų aktu Skaitmeninių rinkų aktas padeda skatinti nepriklausomą ir įvairią žiniasklaidos aplinką ir spręsti tokius uždavinius kaip dirbtiniu intelektu grindžiamų paslaugų poveikis skaitmeninėms žiniasklaidos rinkoms. 

Be to, atlikdama Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (AŽPD) vertinimą ir peržiūrėdama Direktyvą dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, Komisija nustatys būdus, kaip toliau remti sektoriaus ekonominį gyvybingumą ir įvairovę.

Galiausiai, kalbant apie mūsų žiniasklaidos ir žurnalistų apsaugą, Komisija atnaujins savo rekomendaciją dėl žurnalistų saugumo, kad paremtų tvirtesnę žurnalistų apsaugą nuo nederamo spaudimo, grasinimų ir išpuolių.

Žiniasklaidos ir skaitmeninis raštingumas yra susijęs su visuomenės atsparumu ir piliečių dalyvavimu. Komisija skatina švietimą šioje srityje ir remia piliečių galimybes dalyvauti demokratiniame gyvenime.

Visų pirma Komisija ketina stiprinti Gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ekspertų grupę, kad ji: 

• Išplėsti savo įgaliojimus, kad jie apimtų visus visuomenės atsparumo aspektus, įskaitant pasirengimą
• pasiūlyti valstybėms narėms naujų bendradarbiavimo priemonių (pvz., palengvinti bendrų veiksmų rengimą);
• Rengiant ES gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis veiksmus, grupę dažniau įtraukti į konsultavimo veiklą. 

Ši atnaujinta ekspertų grupė turėtų būti susieta su Europos demokratinio atsparumo centru ir gauti iš jo naudos, remdamasi jo įžvalgomis apie informuotumą apie padėtį. 

Be to, Komisija į Žiniasklaidos atsparumo programą įtrauks veiksmus, susijusius su gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis, skirtus visų amžiaus grupių asmenims tiek kaimo, tiek miesto vietovėse. Pastangos didinti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis taip pat turėtų būti grindžiamos EDMO gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis bendruomene, toliau plečiant geriausios praktikos pavyzdžių ir naudojimo atvejų saugyklą, grindžiamą EDMO veiksmingo gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis iniciatyvų gairėmis.  

Investicijos į demokratiją

Veiksmai demokratijos skydo srityje bus remiami pagal įvairias ES finansavimo programas, be kita ko, skaitmeninėje srityje: 

• Programa „Kūrybiška Europa“ žiniasklaidai, žurnalistikai ir skaitmeniniam raštingumui bei gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis remti
• Skaitmeninės Europos programa, kuria remiamas bendradarbiavimas kovojant su dezinformacija, pavyzdžiui, pasitelkiant Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatoriją (EDMO) ir Europos faktų tikrintojų tinklą
• Programa „Europos horizontas“ moksliniams tyrimams, inovacijoms ir eksperimentams remti siekiant stiprinti demokratiją ir valdymą

Pagal kitą 2028–2034 m. daugiametę finansinę programą (DFP) Komisija pasiūlė keletą programų, kuriomis bus prisidedama prie demokratijos skydo, įskaitant programą „AgoraEU“, kuria siekiama propaguoti bendras vertybes, įskaitant demokratiją ir žiniasklaidos laisvę.