Bendradarbiaujant su programos „Horizontas 2020“ finansuojamais projektais H-CLOUD, HUB4CLOUD ir „ EU-IoT “, padedant SWForum, buvo sukurtas praktinis seminaras „skaitmeninis savarankiškumas nenutrūkstamai“ ir jame buvo numatyta aptarti, kaip Europa gali sukurti saugią, sąveikią ir tvarią kompiuterijos infrastruktūrą „nuo debesijos iki tinklo paribio iki daiktų interneto“.
Renginys apėmė tris temas, kurios yra atviros pagal dabartinį kvietimą teikti paraiškas pagal programos „Europos horizontas“ 2021–2022 m. darbo programą. Tai buvo dvi tarpusavyje susijusios sesijos, kuriose daugiausia dėmesio skirta kognityvinei debesijai ir atvirajam šaltiniui, tuo pačiu metu vyko sesija „Sharm computing “ tema, po to vyko popietinė diskusija, kuri buvo įtraukta į 2023–2024 m. darbo programą.
- Informacija apie programos „Europos horizontas“ 4 veiksmų grupę „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“ pateikiama čia.
Programos „Europos horizontas“ 2021–2022 m. darbo programos kompiuterių veiklos tęstinumas
Praktinis seminaras prasidėjo sesija apie kognityvinį debesį. Čia Komisija išsamiau aptarė susijusio kvietimo turinį, kuriame numatyta, kad DI pavers dabartines debesijas į pažangiąsias debesijas, todėl bus labiau automatizuoti įvairūs kompiuterijos tęstinumo aspektai.
- Išsami informacija apie kognityvinę debesiją: Dirbtiniu intelektu grindžiamų kompiuterinių sistemų tęstinumą“ (HORIZON-CL4–2022-DATA-01–02) galima rasti čia.
Kitoje sesijoje dėl skaitmeninio savarankiškumo atvirojo kodo buvo aprašytas Komisijos darbas atvirojo kodo srityje įgyvendinant įvairias iniciatyvas, kurios taip pat vyks būsimuose kvietimuose teikti paraiškas, daugiausia dėmesio skiriant Europos duomenų tvarkytojų iniciatyvai duomenų centruose. Tai padėjo nustatyti kompiuterijos architektūros sritis, kurioms reikia atvirų alternatyvų, ir apibrėžti paramos atvirojo kodo kūrimui prioritetus.
- Informacijos apie skambutį „Atvirasis debesijos paslaugų šaltinis“ (HORIZON-CL4–2022-DIGITAL-EMERGING-01–26) galima rasti čia.
Trečiojoje sesijoje, skirtoje decentralizuotai žvalgybai ir programinei kompiuterijai, buvo aptarta darbo programos paskirties vieta pasaulyje pirmaujančių duomenų ir kompiuterinių technologijų tema. Daugiausia dėmesio jie skyrė kvietimui „Programavimo priemonės decentralizuotai žvalgybinei informacijai ir signalams“ pagal sritį „Nuo debesijos prie daiktų interneto Europos duomenims“, kuris apima lanksčią saugią architektūrą ir programavimo aplinką, skirtą prie tinklo paribio prijungtiems mazgams, siekiant sustiprinti Europos poziciją naujos kartos išmaniosiose sistemose, remiantis Europos pranašumais įterptųjų įrenginių ir belaidžių tinklų srityje.
- Išsami informacija apie kvietimą teikti pasiūlymus „Decentralizuotos žvalgybos ir sparnų programavimo priemonės“ (HORIZON-CL4–2022-DATA-01–03) pateikiama čia.
Programos „Europos horizontas“ 2023–2024 m. darbo programos formavimas
Popietinės sesijos metu naujos kartos daiktų interneto ir tinklo paribio kompiuterijos ekspertai, įskaitant daug pramonės atstovų, pasikeitė nuomonėmis apie strateginę Europos kompiuterijos tęstinumo viziją. Čia įvairūs pranešėjai aptarė pirmiau nurodytas temas remdamiesi ankstesnėmis publikacijomis iš tokių iniciatyvų kaip EPOSS, AIOTI, GAIA-X, NESSI ir ECS, konsultacijomis ir praktiniais seminarais, taip pat buvo pridėta suinteresuotųjų dalyvių nuomonių.
Ekspertai sutiko, kad Europos pramonė, norėdama atlikti svarbų vaidmenį besiformuojančioje duomenų ekonomikoje, turi bendradarbiauti, kad pasinaudotų kompiuterijos tęstinumo valdymo galimybėmis. Bendra dalijimosi ištekliais ir duomenimis sistema, duomenų vertės monetizavimas ir decentralizuotų ekosistemų puoselėjimas buvo laikomi sėkmės veiksniais Europai siekiant išsiskirti pasaulio rinkose.
Išvada
Praktiniame seminare buvo sėkmingai aptartos investicijos, kurioms turėtų būti teikiama pirmenybė pagal programos „Europos horizontas“ 2023–2024 m. darbo programą. Dalyviai nagrinėjo tokias temas, kaip kognityvinė debesija, atvirasis šaltinis kompiuteriniame reguliavime ir programinė kompiuterija technologijų, mokslinių tyrimų ir taikomųjų programų požiūriu, o pramoninis bendradarbiavimas buvo aktualus visose sesijose.
Renginio pobūdis, apimantis ES kraštovaizdį ir viziją, įvairių pranešėjų indėlį ir atitinkamus dalyvių klausimus, sudaro sąlygas produktyviam Europos suinteresuotųjų subjektų pokalbiui apie mokslinius tyrimus, susijusius su kompiuterine veikla. Tai buvo tarpinis žingsnis Komisijai ir Europos mokslinių tyrimų bendruomenei rengiantis 2022 m. kvietimams teikti pasiūlymus „Cloud-Edge-IoT“ ir būsimai pažangai, kuri turi būti aptarta 2023–2024 m. darbo programoje.