©2025 Barrabes.BIZ
Universitetų atžalinės įmonės yra labai svarbios inovacijų ir ekonomikos augimo Europoje varomosios jėgos. Tačiau, nepaisant šių įmonių potencialo, jos susiduria su dideliais sunkumais didindamos mastą, užtikrindamos finansavimą ir valdydamos reguliavimo sistemas.
Universitetų padaliniai palengvina žinių perdavimą tarp universitetų ir pramonės, skatindami inovacijų ekosistemas, kurios skatina regionų ekonomikos augimą. Jie kuria aukštos kvalifikacijos darbo vietas, pritraukia investicijas ir prisideda prie technologinių klasterių formavimosi.
Nepaisant jų stabilumo, ES atžalinių įmonių žlugimo rodiklis yra mažesnis nei tradicinių pradedančiųjų įmonių, kurioms sunku plėsti veiklą. Reglamentavimo panorama dažnai yra fragmentiška, paramos struktūros valstybėse narėse yra nenuoseklios, o galimybė gauti vėlesnio etapo finansavimą tebėra pagrindinis uždavinys. Siekiant užtikrinti, kad Europa kuo geriau išnaudotų savo mokslinių tyrimų institucijų potencialą pasaulio mastu konkurencingoje rinkoje, būtina šalinti šias kliūtis.
Giliosios technologijos: Nepakankamai išnaudota galimybė
Giliosios technologijos, kategorija, apimanti pažangiąją inžineriją, gyvosios gamtos mokslus ir dirbtinį intelektą, yra labai svarbi universitetų atžalinių įmonių sritis. 2023 m. giliosioms technologijoms Europoje teko 44 proc. rizikos kapitalo finansavimo. Tačiau šiame sektoriuje veikia tik 23 proc. atžalinių įmonių, palyginti su daugiau kaip 60 proc. rizikos kapitalo finansuojamų giliųjų technologijų įmonių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šis atotrūkis rodo, kad Europa nevisiškai išnaudoja savo mokslinių tyrimų pranašumus.
Nors ES gali pasigirti pasaulinio lygio mokslinių tyrimų institucijomis ir dideliu gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos absolventų skaičiumi vienam gyventojui, daugeliui giliųjų technologijų įmonių nepavyksta pritraukti reikiamo masto finansavimo. Prie šio iššūkio prisideda sudėtingos intelektinės nuosavybės (IN) taisyklės, didelės universitetų akcinio kapitalo dalys, atgrasančios privačius investuotojus, ir tikslinių finansinių priemonių, skirtų vėlesniam augimui, trūkumas.
Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria ES atsiskyrusios įmonės
Ataskaitoje nurodomos kelios struktūrinės kliūtys, trukdančios universitetinių atžalinių įmonių augimui:
- Biurokratija ir intelektinės nuosavybės sudėtingumas. dėl ilgų derybų dėl intelektinės nuosavybės ir decentralizuotų reguliavimo sistemų sulėtėja komercializacijos pastangos.
- Mastelio apribojimai: tik 11 proc. ES giliųjų technologijų atžalinių įmonių vertinimai yra panašūs į tradicinių startuolių vertinimus, o tai riboja jų galimybes konkuruoti tarptautiniu mastu.
- Nuosavo kapitalo struktūros: universitetai dažnai išlaiko didelę atžalinių įmonių akcinio kapitalo dalį, o tai gali atgrasyti nuo privačių investicijų ir sumažinti steigėjų paskatas.
- Suskaidytos paramos sistemos: nors pagal tokias programas kaip „Europos horizontas“ skiriamas didelis finansavimas mokslinių tyrimų komercializacijai, galimybės gauti šią paramą įvairiuose regionuose ir institucijose tebėra nevienodos.
Atsiskiriančios ekosistemos stiprinimo strategijos
Siekiant padidinti atžalinių įmonių sėkmės rodiklį ir išplečiamumą, ataskaitoje pateikiamos pagrindinės rekomendacijos:
- Reguliavimo reformos: supaprastinti intelektinės nuosavybės sistemas ir technologijų perdavimo procesus, kad būtų sumažintos komercializacijos kliūtys. Standartizuoti dalijimosi nuosavu kapitalu modeliai, pavyzdžiui, taikomi Nyderlanduose, galėtų būti naudojami kaip lyginamasis standartas.
- Finansinis suderinimas. suderinti akademinio finansavimo modelius su rizikos kapitalo lūkesčiais nustatant bendro investavimo schemas, augimo etapo rizikos fondus ir įmonių partnerystės paskatas privačiam kapitalui pritraukti.
- Organizacinė transformacija: universitetai turėtų investuoti į verslumo rėmimo struktūras, pvz., gerai aprūpintus technologijų perdavimo biurus (TTO) ir daugiadalykes pumpurines grupes, kuriose kartu su tyrėjais dalyvautų verslo ir finansų ekspertai.
- Pramonėsbendradarbiavimo skatinimas: stiprinti atžalinių įmonių ir įsitvirtinusių pramonės šakų partnerystę teikiant mokesčių lengvatas ar dotacijas, kad būtų pagerintas komercinis gyvybingumas ir patekimas į rinką.
Kad Europa taptų pasauline giliųjų technologijų lydere, politikos formuotojai, universitetai ir investuotojai turi bendradarbiauti, kad sukurtų darnesnę ir platesnio užmojo atžalinę ekosistemą. Įgyvendindama struktūrines reformas ir didindama finansinę bei organizacinę paramą, ES gali atverti naujų ekonominių ir technologinių galimybių.
Visa ataskaita, „Spin-offs“: „Vertės kūrimo vektoriaus stiprinimas 27 ES valstybėse narėse“pateikiama išsamių įžvalgų ir praktinių rekomendacijų, kaip paskatinti šią pertvarką.
Parsisiųsdinkite toliau pateiktą ataskaitą ir sužinokite, kaip Europa galėtų visapusiškai išnaudoti universitetų atžalinių įmonių potencialą.