Atnaujintame tyrime apžvelgiamos junglumo priemonės valstybėse narėse, apibrėžtos nacionaliniuose plačiajuosčio ryšio planuose, ir įvertinamas strategijos „Europa 2020“ skaitmeninės darbotvarkės ir gigabitinės visuomenės 2025 m. tikslų įgyvendinimo įgyvendinamumas.
Atnaujinto tyrimo tikslas buvo pateikti retrospektyvinę apžvalgą, kaip pasiekti strategijos „Europa 2020“ skaitmeninės darbotvarkės tikslus, ir įvertinti tikimybę, kad bus pasiekti 2025 m. gigabitinės visuomenės tikslai. Kadangi 2020 m. DESI rodikliai daugiausia grindžiami 2019 m. duomenimis, vis dar veikiame tikimybe (maža, vidutinė ir didelė) vertindami 2020 m. Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslų įgyvendinimą. Tyrime pateikta analizė daugiausia grindžiama informacija, gauta iš nacionalinių valdžios institucijų, Europos Komisijos ir pagrindinių suinteresuotųjų subjektų iš ES valstybių narių. Apskritai tyrime nagrinėjama junglumo būklė, galimybės pasiekti nacionaliniuose plačiajuosčio ryšio planuose nustatytus tikslus ir priemones. Trumpai tariant, pirmieji pagrindiniai tyrimo rezultatai yra šie:
- Nacionalinių plačiajuosčio ryšio planų turinys labai skiriasi. Tačiau visos valstybės narės laikosi bendro strateginio požiūrio į plačiajuosčio ryšio tinklų diegimą, kuris įgyvendinamas praktiškai.
- Tik penkios valstybės narės beveik pasiekė arba pasiekė 2020 m. Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslus, tačiau bendra plačiajuosčio ryšio diegimo pažanga pastaraisiais metais ES yra didelė: 2020 m. viduryje 87,2 proc. namų ūkių turėjo prieigą prie 30 Mbps ar daugiau, o 25,9 proc. namų ūkių užsisako 100 Mbps ar daugiau.
- Valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad iki 2025 m. pasiektų gigabitinės visuomenės tikslus arba priartėtų prie jų. Be to, jei dabartinė plačiajuosčio ryšio diegimo sparta išliks, daugumai ES valstybių narių bus sunku užtikrinti, kad 100 Mbps sparta būtų padidinta iki 1 Gbit.
- NPP yra atnaujinami, kad atspindėtų gigabitinės visuomenės 2025 m. tikslus. Nauji planai ir jų įgyvendinimo priemonės padės valstybėms narėms iki 2025 m. pasiekti gigabitinės visuomenės tikslus.
- Plačiajuosčio ryšio diegimo sėkmei įtakos turi įvairios sąlygos. Sėkmingi NPP apsvarsto savo atitinkamas pradines pozicijas ir apibūdina konkrečias priemones, kuriomis pasinaudojama individualiais privalumais ir apibrėžia nepalankių sąlygų poveikio mažinimo priemones.
- Valstybių narių NKP paprastai nustato vieną ar dvi iš šių sričių: Paklausos mažinimo priemonės, tiekimo šalutinės priemonės, reguliavimo ir organizacinės priemonės, skaidrumo priemonės.
- Nėra vieno visiems tinkančio sprendimo plačiajuosčio ryšio strategijoms visoje Europoje įgyvendinti. Atrodo, kad NPP neperkeliami, tačiau kai kurios priemonės gali būti taikomos tomis pačiomis sąlygomis.
2020 m. skaitmenine darbotvarke, 2025 m. gigabitinės visuomenės tikslais ir 2030 m. skaitmeninio dešimtmečio tikslais Europos Komisija nustatė esminę būsimos Europos skaitmeninės pažangos sistemą. Kad Europa galėtų visapusiškai pasinaudoti šia sistema ir taip išnaudoti visą skaitmeninės plėtros potencialą, visi atitinkami suinteresuotieji subjektai turi dėti kuo daugiau pastangų. Šiuo tikslu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės skaitmeninė programa bus pagrindinės priemonės siekiant paspartinti šviesolaidinių ir 5G tinklų, įskaitant visos Europos magistrales, diegimą.
Europos Komisija (Connect GD) artimiausiais metais toliau stebės tendencijas ir atnaujins nacionalinius plačiajuosčio ryšio planus valstybėse narėse, kad būtų užtikrinta pažanga siekiant 2025 m. gigabitinės visuomenės tikslų ir 2030 m. skaitmeninio dešimtmečio tikslų.