Skaitmeninis junglumas Kroatijoje

Skaitmeninio junglumo plėtros Kroatijoje santrauka

2021–2027 m. nacionaliniu plačiajuosčio ryšio plėtros planu siekiama visiems namų ūkiams užtikrinti bent 100 Mbps atsisiuntimo spartą ir galimybę ją padidinti iki 1 Gbps, o valdžios įstaigoms ir viešiesiems pastatams, pavyzdžiui, mokykloms ir sveikatos priežiūros įstaigoms – iki 1 Gbps. 5G tinklai turi aprėpti visus pagrindinius miestus, miestelius ir pagrindinius greitkelius.

Nacionalinė skaitmeninio junglumo strategija ir politika

Atsakingos institucijos

• Jūrų, transporto ir infrastruktūros ministerija (Ministarstvomora, prometa i infrastrukture) yra centrinė valstybinė administracinė įstaiga, turinti ekspertinių žinių ir atsakinga už administracines užduotis elektroninių ryšių srityje, įskaitant skaitmeninio junglumo politiką ir strategiją. Per Oro eismo, elektroninių ryšių ir pašto paslaugų direktoratą jis yra atsakingas už pasiūlymų dėl strategijų, tyrimų, gairių, programų ir įgyvendinimo planų rengimą. Jame nustatomi elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų, įskaitant skaitmeninio ryšio infrastruktūrą, plėtros politikos bendrieji principai ir tikslai.
• Regioninės plėtros ir ES fondų ministerija (isp.Ministarstvo regionalnoga razvoja i fondova Europske unije) valdo dvi nacionalines ES finansuojamas NKT schemas – Bendrąją nacionalinę plačiajuosčio ryšio prieigos infrastruktūros plėtros programą ir Nacionalinę tranzitinės plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros programą.
• Kroatijos tinklų pramonės reguliavimo institucija HAKOM (Hrvatska regulatorna agencija za mrežne djelatnosti) užtikrina konkurenciją rinkoje, stabilų augimą ir aplinką inovacijoms elektroninių ryšių ir pašto paslaugų rinkoje.

Pagrindiniai skaitmeninio junglumo plėtros tikslai

2021 m. kovo mėn. Kroatijos Respublikos vyriausybė priėmė 2021–2027 m. nacionalinį plačiajuosčio ryšio plėtros planą. Planas atitinka 2025 m. Europos gigabitinės visuomenės tikslus, iš dalies 2030 m. skaitmeninius tikslus ir Europos 5G veiksmų planą. Kroatijos planu siekiama visiems namų ūkiams užtikrinti bent 100 Mbps atsisiuntimo spartos ryšį, o valdžios įstaigoms ir viešiesiems pastatams, pavyzdžiui, mokykloms ir sveikatos priežiūros įstaigoms, užtikrinti bent 1 Gbps simetrinį ryšį. Ji taip pat siekia 5G tinklų visuose pagrindiniuose miestuose ir miesteliuose bei palei pagrindinius greitkelius.

2022 m. buvo patvirtinta įvairius sektorius apimantis strateginio planavimo aktas „Skaitmeninės Kroatijos strategija iki 2032 m.“, kuriame nustatyti šie pagrindiniai strateginiai tikslai: 

• išvystyta ir novatoriška skaitmeninė ekonomika
• suskaitmenintas viešasis administravimas
• kuriami, prieinami ir naudojami itin didelio pralaidumo tinklai
• išsiugdyti skaitmeniniai gebėjimai dirbti ir gyventi skaitmeniniame amžiuje

Pagrindinės skaitmeninio junglumo plėtros priemonės ir finansinės priemonės

Skaitmeninio junglumo žemėlapių sudarymui HAKOM sukūrė ir atnaujino centrinę žemėlapių sudarymo priemonę, vadinamą interaktyviuoju GIS portalu, kurioje pateikiama informacija apie skaitmeninio junglumo prieigos prieinamumą, konsoliduotą judriojo ryšio infrastruktūros planą, taip pat ketinimų diegti ir spartinti dažnių juostą publikacijas.

Nacionalinė bendroji plačiajuosčio ryšio tranzitinės infrastruktūros plėtros vietovėse, kuriose trūksta pakankamo komercinio intereso investicijoms, programa yra nacionalinė (bendroji) skaitmeninio ryšio valstybės pagalbos schema. Be bendrųjų valstybės pagalbos taisyklių, ONP taip pat pateikia gaires vietos savivaldybėms dėl atskirų projektų įgyvendinimo ONP. Bendra apskaičiuota (didžiausia) nacionalinio lygmens finansavimo suma bendrajai programai yra 257,9 mln. EUR, iš kurių 123,1 mln. EUR turi būti finansuojama iš ERPF, o likę 134,8 mln. EUR turi būti padengti EIB paskola. Abu finansavimo šaltiniai (ERPF ir EIB paskola) yra dotacijos vietos ir regionų valdžios institucijoms (miestams, savivaldybėms ir apskritims). Tikimasi, kad privačių lėšų įnašas bendrai finansuojant NKP skaitmeninio ryšio tinklus Programos įgyvendinimo laikotarpiu sudarys 120 mln. EUR. Vidutinis metinis Programos biudžetas 2016–2023 m. yra 31,5 mln. EUR. Nustatyta, kad ONP turėtoja yra Kroatijos tinklų pramonės reguliavimo institucija (HAKOM).

Nacionalinė plačiajuosčio ryšio tranzitinės infrastruktūros programa (NP-BBI) apima valstybės pagalbos priemones, skirtas NGN tinklo tranzitinei daliai baltosiose vietovėse, ir ja siekiama plėtoti nacionalinį NGN plačiajuosčio ryšio tranzitinį tinklą kaip tinklo segmentą, jungiantį NKP tinklus ir nacionalinius pagrindinius tinklus. Programą patvirtino Europos Komisija ir ji bus įgyvendinama taikant viešųjų investicijų modelį. Pasyvioji šviesolaidžio infrastruktūra bus projektuojama, statoma ir išlaikoma nuolatinėje valstybės nuosavybėje. Sukūrus infrastruktūrą, ji bus siūloma rinkos dalyviams vienodomis sąlygomis. Remiantis viešų konsultacijų rezultatais, Programa siekiama apimti ne mažiau kaip 540 gyvenviečių, kurioms iš pradžių teikiama pirmenybė ir kurios nustatomos kaip tikslinės gyvenvietės (ne mažiau kaip 25 proc. gyventojų) Kroatijos priemiesčiuose ir kaimo vietovėse. Bendras numatomas (didžiausias) priemonės biudžetas yra 101,4 mln. EUR, iš kurių 86,2 mln. EUR (85 proc.) bus finansuojama ERPF lėšomis, o likę 15,2 mln. EUR (15 proc.) – nacionalinėmis lėšomis. 2017–2023 m. metinis schemos biudžetas yra 14,5 mln. EUR.

Naujajame partnerystės susitarime ir naujoje veiksmų programoje „Konkurencingumas ir sanglauda“ 2021–2027 m. laikotarpiui siūlomi du veiksmai:

• Naujos kartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros schema: naujos kartos skaitmeninio junglumo tranzitinio tinklo infrastruktūros, kuri palaikys 100 megabitų per sekundę (Mbps) prieigos spartą, kūrimas kartu su jungtimis su galutiniais naudotojais. Schema apima 540 prioritetinių gyvenviečių, kurių kiekvienoje gyvena daugiau kaip 1 000 gyventojų, ir apie 5 800 mažesnių gyvenviečių. Visos vietos, į kurias investuojama, demografiniu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu yra žemiau nacionalinio vidurkio. Bus įrengta apie 5 650 km šviesolaidinių linijų. Jei įmanoma, bus naudojami esami ortakiai, nors apskaičiuota, kad naujiems ortakiams reikės maždaug 45 proc. (apie 2 450 km) įdiegtos skaidulos. Schema padalyta į du vienetus: viena apima naujos kartos tinklo tranzitinio tinklo infrastruktūros statybą; kita apima viešojo administravimo institucijų prijungimą prie šviesolaidžio infrastruktūros. Bendra šiai schemai skirtų investicijų suma yra 129,1 mln. EUR, o iš ES Europos regioninės plėtros fondo pagal 2014–2020 m. programavimo laikotarpio Konkurencingumo ir sanglaudos veiksmų programą skirta 86,2 mln. EUR. Investicijos priskiriamos prioritetui „Informacinių ir ryšių technologijų naudojimas“. Kroatija skiria 42,5 mln. EUR.
• Investicijos į itin didelio pralaidumo tinklų diegimą „baltojoje“ ir „pilkojoje“ NKP srityse galutiniams naudotojams pagal Skaitmeninio junglumo rėmimo programą, Kroatijos įnašas – 57,5 mln. EUR.

Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos junglumo didinimo priemonės, kuriomis siekiama stiprinti junglumą, kuris yra visuomenės ir ekonomikos skaitmeninės pertvarkos kertinis akmuo. Jų vertė – apie 106 mln. EUR, jais siekiama teikti IDPT ryšio paslaugas laikantis 2025 m. ES gigabitinės visuomenės tikslų:

• 100 Mbps paslaugos 100 000 Kroatijos namų ūkių (700 000 gyventojų) pagal 20 projektų daugelyje vietos valdžios institucijų, visų pirma siekiant įveikti nuotolinio darbo ir nuotolinio mokymosi junglumo kliūtis, ypač kaimo vietovėse ir tarp pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, studentų iš palankių sąlygų neturinčių šeimų ar neįgaliųjų
• 1 Gbitinės paslaugos visiems pagrindiniams socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams, pavyzdžiui, mokykloms, universitetams, mokslinių tyrimų centrams, transporto mazgams, ligoninėms, viešojo administravimo institucijoms ir įmonėms.

Kitos maždaug 20 mln. EUR EGADP investicijos bus skirtos: i) pasyviosios elektroninių ryšių infrastruktūros statyba siekiant suteikti prieigą prie IDPT ir 5G paslaugų kaimo ir retai apgyvendintose vietovėse, kuriose nėra rinkos sąlygų privačioms investicijoms pritraukti“; ir ii) 5G ryšio aprėptis miestų teritorijose ir pagrindiniuose sausumos transporto maršrutuose (5G koridoriai). Apie 55 proc. namų ūkių, kuriems taikomos šios priemonės, yra kaimo vietovėse, 26 proc. – priemiesčiuose ir tik 19 proc. – miestuose. Apie 400 000 EUR bus investuota į reformų veiklą, susijusią su kliūčių mažinimu ir statybos bei leidimų išdavimo gairėmis, taip pat derinimo procedūromis.

Junglumo priemonių rinkinio įgyvendinimo veiksmų gairėse Kroatija paskelbė planus šalinti pagrindines veiksmingo IDPT diegimo kliūtis, pavyzdžiui, planavimo apribojimus, greitesnes priėjimo teisių procedūras ir poreikį įsteigti leidimų tvarkymo koordinavimo įstaigą bei parengti mokesčių taikymo gaires.

Duomenys apie skaitmeninio junglumo plėtrą ir technologijas Kroatijoje

Naujausius duomenis apie skaitmeninio ryšio aprėptį, prenumeratą ir skverbtį, įvairių skaitmeninio ryšio technologijų aprėptį rasite šalių skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitose.

Radijo spektro priskyrimas belaidžiam skaitmeniniam junglumui

Daugiau informacijos apie suderintą spektro skyrimą pateikiama Europos 5G stebėjimo centro ataskaitoje.

Nacionaliniai ir ES leidiniai ir spaudos dokumentai

anglų

• Investavimo schema: Nacionalinio naujos kartos plačiajuosčio ryšio tinklo tranzitinės infrastruktūros statyba ir tikslinių galutinių naudotojų prijungimas viešojo administravimo įstaigų grupėje prie naujos kartos prieigos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros
• Investicijų į plačiajuostį ryšį vadovas
• Judriojo ir fiksuotojo plačiajuosčio ryšio kainos Europoje 2022 m.
• Nacionalinių plačiajuosčio ryšio diegimo planų 27 ES valstybėse narėse tyrimas
• Plačiajuosčio ryšio ataskaitos ir analizės

kroatų

• Nacionalinis planas razvoja širokopojasnog pristupa u Republici Hrvatskoj u razdoblju od 2021. do 2027. godine
• Okvirni nacionalni program za razvoj infrastrukture širokopojasnog pristupa (ONP)

Kontaktinė informacija

BCO Kroatija (nacionalinis plačiajuosčio ryšio kompetencijos biuras): Kroatijos tinklų pramonės reguliavimo institucija, Plėtros programų departamentas (HAKOM, Hrvatska regulatorna agencija za mrežne djelatnosti)

Adresas: Roberta Frangeša Mihanovića 9, 10110 Zagrebas, Kroatija
Kontaktai el.paštu
Telefonas: +385 1 700 7399
Interneto svetainė

Jūrų, transporto ir infrastruktūros ministerija (Ministarstvo mora, prometa i infrastrukture)

Adresas: Prisavlje 14, 10000 Zagrebas, Kroatija
Kontaktai el. paštu1 arba el. paštu2
Telefonas: +385 1 6169 -060 / -110
Interneto svetainė