Lietuvos veiklos rezultatai siekiant skaitmeninio dešimtmečio tikslų ir uždavinių.
2023 m. Lietuva padarė didelę pažangą didindama savo gyventojų skaitmeninių įgūdžių lygį ir dirbančių IRT specialistų skaičių. Vis dar kyla tam tikrų sunkumų, visų pirma susijusių su pažangiųjų technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir debesijos, diegimu įmonėse ir skaitmeninės bei žaliosios pertvarkos sinergijos kūrimu. Tačiau per praėjusius metus Lietuva pagerino 5G ryšio aprėptį.
Du pagrindiniai pranašumai arba pažangos sritys
Skaitmeniniai įgūdžiai
Pagrindinių skaitmeninių įgūdžių turinčių gyventojų procentinė dalis per pastaruosius metus padidėjo 4,1 proc. Šiuo metu 52,9 proc. gyventojų turi bent bazinį skaitmeninių įgūdžių lygį, nors jis tebėra šiek tiek mažesnis už ES vidurkį (55,6 proc.).
IRT specialistai
Lietuvoje IRT specialistų užimtumas padidėjo nuo 4,4 proc. iki 4,9 proc., t. y. šiek tiek daugiau nei ES vidurkis (4,8 proc.).
Du pagrindiniai trūkumai arba tobulintinos sritys
Junglumo infrastruktūra
Nors Lietuvoje yra 98,9 proc. apgyvendintų vietovių, kuriose veikia bazinis 5G ryšys, 2023 m. gigabitinio junglumo diegimo dinamika buvo ribota: itin didelio pralaidumo tinklai (VHCN) ir šviesolaidinis ryšys iki patalpų (FTTP) išliko 78,1 proc., palyginti su ES vidurkiu – atitinkamai 78,8 proc. ir 64 proc.
Pažangių skaitmeninių technologijų diegimas įmonėse
Lietuvos rezultatai, susiję su įmonių, naudojančių dirbtinį intelektą, debesiją ar duomenų analizę, dalimi, yra nevienodi (53,5 proc., palyginti su 54,6 proc. ES) ir apskritai dar yra ką tobulinti. Visų pirma tebėra spragų, susijusių su debesijos (33,6 proc., palyginti su 38,9 proc. ES) ir dirbtinio intelekto (4,9 proc., palyginti su 8 proc. ES) naudojimu.
Lietuvos pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai
Lietuvos skaitmeninio dešimtmečio strateginės veiksmų gairės
Iš Lietuvos veiksmų gairių matyti, kad šalis planuoja dėti tam tikras pastangas, kad pasiektų skaitmeninio dešimtmečio tikslus ir uždavinius. Jame nustatyti 12 iš 14 pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) tikslai ir daugeliu atvejų jie yra suderinti su ES 2030 m. užmojais. Skaitmeninei transformacijai įgyvendinti Lietuva planuoja skirti bendrą beveik 1,5 mlrd. EUR (2,1 proc. BVP) biudžetą (neįskaitant privačių investicijų).
Skaitmeninės teisės ir principai
Specialioji „Eurobarometro“ apklausa „2024 m. skaitmeninis dešimtmetis“ rodo, kad, nepaisant 5 procentiniais punktais mažesnio sumažėjimo nuo praėjusių metų, 57 proc. lietuvių mano, kad ES saugo jų skaitmenines teises, t. y. daugiau nei ES vidurkis (45 proc.). Pasitikėjimas skaitmeniniu privatumu išaugo iki 52 proc., t. y. šiek tiek daugiau nei ES vidurkis. Daugelis lietuvių vertina skaitmenines technologijas ryšiui su draugais ir šeima palaikyti (84 proc.). Tačiau 31 proc. Lietuvos respondentų išreiškė susirūpinimą dėl savo skaitmeninio palikimo kontrolės (+5 proc.), o 46 proc. – dėl vaikų saugumo internete (+10 proc.). Šios išvados rodo, kad reikia stiprinti skaitmenines teises nacionaliniu lygmeniu.
Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos
Lietuva turi pagerinti savo veiklos rezultatus siekiant skaitmeninio dešimtmečio tikslų ir uždavinių, skatinti konkurencingumą, atsparumą, suverenumą ir propaguoti Europos vertybes bei klimato politikos veiksmus.
Junglumo infrastruktūra
Dėti daugiau pastangų diegiant gigabitinį tinklą, skatinant viešąsias ir privačiąsias investicijas, ypač kaimo vietovėse.
Pažangių skaitmeninių technologijų diegimas įmonėse
Peržiūrėti įvairias priemones, kuriomis remiamas pažangių skaitmeninių technologijų diegimas, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti plataus užmojo tikslai.
Pagrindiniai skaitmeniniai įgūdžiai
Toliau įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti skaitmeninius įgūdžius, siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.
Daugiau apie 2024 m. skaitmeninio dešimtmečio ataskaitą
2024 m. skaitmeninio dešimtmečio ataskaita. Šalies faktų puslapiai
Susipažinkite su visų valstybių narių pažanga ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų ištraukomis...