Skip to main content
Shaping Europe’s digital future
Event report | Leidinys

6-asis ES Pasirašiusiųjų Šalių susitikimas „Tarpvalstybinis bendradarbiavimas pažangių regionų, miestų ir bendruomenių labui“

Visi žmonės, eismas, vanduo ir oras teršiami per sienas, todėl turi būti priimami ir skaitmeniniai sprendimai. 2021 m. liepos 9 d. įvyko 6-asis ES Pasirašiusiųjų Šalių susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio skirta tarpvalstybiniam bendradarbiavimui pažangių regionų, miestų ir bendruomenių labui.

Living-in.eu and Slovenia presidency logos

Living-in.EU

Liepos 9 d. įvyko 6-asis „Living-in.eu“ pasirašiusiųjų susitikimas, kuris buvo surengtas kartu su ES Tarybai pirmininkaujančia Slovėnija, daugiausia dėmesio skiriant tarpvalstybiniam skaitmeniniam bendradarbiavimui. Po liepos 8 d. įvykusios ES Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos konferencijos „Europos Sąjunga kaip žmonių bendrija“ buvo tęsiamos kai kurios joje nagrinėtos temos.

Posėdis buvo verčiamas į FR, DE, EN ir ES kalbas ir jame dalyvavo beveik 60 dalyvių, pasirašiusiųjų iš visos ES.

Pažangiųjų bendruomenių technologijų vadovas Eddy Hartog pasveikino dalyvius, paskelbdamas, kad Slovėnijos ministras Bostjan Koritnik pasirašė deklaraciją „Join, Boost“ ES kaip Live-in.eu konferencijai praėjusią dieną, todėl Slovėnija tapo trečiąja šalimi, kuri nacionaliniu lygmeniu prisijungė prie „Living-in.eu“. Issy-les-Moulineaux ir Pilsen yra du naujausi miestai, kurie dalyvauja judėjime, todėl pasirašiusiųjų skaičius siekia beveik 100.

Renginio pranešėjai pristatė tarpvalstybinio skaitmeninio bendradarbiavimo patirtį.

Pažangiųjųmiestų kompetencijos centro „Partnerystės ir strategijos geriausių dvynių“ vadovas Einari Kisel supažindino su Suomijos ir Estijos miestų bendradarbiavimo projektu, kuriam vadovauja forumas „Virium Helsinki ir „Taltech“. Jų tikslas – gerinti miestų aplinką išbandant naujas technologijas bent dviejose skirtingose valstybėse narėse ir nuolat plečiantis į pasaulinio lygio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros centrą. Vaizdo siužetą apie projektą galite žiūrėti čia.

Šio bendradarbiavimo privalumai – sukurti pagrindą panašioms ir atkartojamoms skaitmeninėms miesto paslaugoms (transportui, miestų planavimui, anglies dioksido išmetimo rodiklio mažinimui, energijos sertifikavimui, miestų atvirajai platformai ir t. t.). Kita geriausių dvynių nauda yra dalijimasis žiniomis (skaitmeninio dvynių magistrantūros pamokos), miestų ir vystytojų išlaidų taupymas, bendras klausimų supratimas ir galimybė diskutuoti su kolegomis.

Po šio pristatymo buvo pateiktas bendradarbiavimo nacionaliniu lygmeniu pavyzdys. Nyderlandų vidaus reikalų ministerijos atstovėMarieke van Putten pristatė „Willing“ koaliciją (8 valstybių narių ministrų lygmens bendradarbiavimas siekiant skaitmeninimo tikslų). „Willing“ koalicija yra Nyderlandų inicijuota iniciatyva, vienijanti keletą skaitmeniniu požiūriu pažangių valstybių narių, norinčių glaudžiau bendradarbiauti naudojant skaitmeninius sprendimus visuomenės uždaviniams spręsti. Jie taikomąsias ir praktines temas, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto viešojo sektoriaus naudojimo atvejus, į žmogų orientuotas skaitmenines paslaugas, skaitmeninę tapatybę ir duomenis ir (arba) atvirojo kodo platformas, skirtas tarpvalstybiniam dalijimuisi duomenimis. Jų požiūris grindžiamas kiekvienos šalies stipriųjų pranašumu siekiant kartu pasiekti Europos skaitmeninės transformacijos rezultatų.

Atsižvelgdami į nacionalinio lygmens bendradarbiavimo pavyzdį, išklausėme tris miestų ir regionų bendradarbiavimo pavyzdžius.

Projekto„H2020-AURORAL“ koordinatorius ir Alentejo ES biuro vadovasMarcos Nogueira daugiausia dėmesio skyrė skaitmeninių paslaugų kaimo regionuose projektui AURORAL. Projektas „ AURORAL“ turi partnerių Portugalijoje, Austrijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Italijoje ir Ispanijoje ir juo siekiama kaimo vietovėse įgyvendinti skaitmenines technologijas ir metodus, kuriais siekiama miestuose pirmauti.

V. Nogueira taip pat atkreipė dėmesį į naujausią Alentejo ir Ispanijos Estremadūros regiono partnerystę, o bauhauzas yra santrumpa Pietvakarių Pirėnų Naujajam bauhauzui. Šiuo atviru tarpvalstybiniu judėjimu siekiama sukurti gražius, įtraukius ir tvarius projektus, atitinkančius naujojo europinio bauhauzo tikslus.

Loic Delhuvenne, GECT Eurometropole Lille/Kortrijk/Tournai direktorius. Šiame pristatyme daugiausia dėmesio skirta struktūriniam Lilio (FR) ir Kortrijko bei Turanio (BE) miestų bendradarbiavimui, grindžiamam Europos teritorinio bendradarbiavimo grupe (ETBG), kuri yra sanglaudos politikos priemonė, apimanti daugiau kaip 2,1 mln. gyventojų, 152 miestus ir miestelius, užimančius 3 550 km 2 km. Skaitmeninis bendradarbiavimas padėjo spręsti bendrus uždavinius, t. y. valdyti oro taršą ir vandens tiekimą.

Peter Geršič, Novo Mesto (Slovėnija) vystymosi ir pažangiųjų bendruomenių ekspertas, jo miesto dalyvavimas programos „Horizontas 2020“ projekte VARCITIES. VARCITIES tikslas – sukurti ir išbandyti visuotinę, įvairaus masto gamtos procesais pagrįstų ateities miestų sprendimų stebėsenos, vertinimo ir atkartojimo sistemą. Sunkumai, su kuriais susiduriama kuriant bendrus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius sveikatai ir gerovei įvertinti. Minimaliojo sąveikumo mechanizmas (MIMs Plus) pasirodė esąs labai naudingas kuriant platformą, kurioje miestai galėtų tarpusavyje dalytis duomenimis.

Podiumo diskusija, kuriai vadovavo Liuksemburgo mokslo ir technologijos instituto atstovė Prune Gautier.

Pranešėjai dalyvavo aktyvioje podiumo diskusijoje, kuriai vadovavo Liuksemburgo mokslo ir technologijų instituto atstovė Prune Gautier. „Prune“ ir kolegos pradėjo darbą, susijusį su Liuksemburgo nacionaliniu skaitmeniniu dvyniu, ir pasidalijo diskusijų dalyviais, kad įveiktų kliūtis tarpvalstybiniam skaitmeniniam bendradarbiavimui.

Be kitų temų, grupės nariai aptarė bendrus tarpvalstybinio skaitmeninio bendradarbiavimo iššūkius ir ES lygmens sprendimus, kuriais būtų reaguojama į miestų, regionų ir valstybių narių poreikius. Taip pat buvo aptartas „Living-in.EU“ vaidmuo plečiant šiuos gerus bendradarbiavimo pavyzdžius.

Diskusijų metu buvo iškelti šie klausimai:

Be techninių problemų, su teisiniais ir kultūriniais skirtumais susiję klausimai gali tapti kliūtimi bendradarbiavimui.

Kalbant apie kultūrą ar ornizacinius klausimus, kartais yra nenoras dalytis informacija apie nesėkmes. Tai gali būti svarbu, pavyzdžiui, užtikrinant kibernetinį saugumą, kai dalijimasis informacija apie kibernetinį išpuolį gali padėti pagerinti kibernetinį saugumą,

Kultūriniu ir organizaciniu požiūriu gali būti sunku ištrūkti iš silosinių. Sunku skatinti IT žmones dalytis nuomonėmis su politikos formuotojais.

Kalbant apie bendradarbiavimo naudą, bendri uždaviniai padeda rasti bendrus sprendimus.

Įgūdžių trūkumas visada bus iššūkis dėl skaitmeninės pertvarkos pobūdžio. Technologijos nuolat vystosi.

Svarbu pagalvoti apie praktinę naudą. Pavyzdžiui, daug žmonių kasdien važinėja į darbą iš vienos valstybės į kitą. Kodėl jie negali įsigyti integruoto bilieto, apimančio įvairias transporto rūšis skirtingose valstybėse narėse? Taline ir Helsinkis bendradarbiauja, kad išspręstų tokio pobūdžio judumo klausimą.

Dėl reguliavimo skirtumų gali kilti didžiulių sunkumų, gali kilti įvairių oro kokybės PVRR, skirtingi pastatams taikomi standartai ir pan. Būtinybė toliau standartizuoti šiuos sprendimus.

Neįmanoma išvengti senųjų sistemų integravimo vietos ir nacionaliniu lygmenimis, o tai yra tikrovė pažangioms bendruomenėms, o ne gėdintina.

Tarpvalstybinis skaitmeninis bendradarbiavimas yra labai vertingas tarpvalstybiniu mastu veikiančioms įmonėms ir palengvina jų gyvenimą. Tai naudinga ne tik valdžios institucijoms.

Pasiūlymas dėl ES dalijimosi duomenimis yra skaitmeninė platforma, kurioje geografiškai iliustruojami įvairūs ES finansuojami projektai ir pateikiama išsami informacija apie poveikį. Tai padėtų vizualizuoti trūkumus, kuo labiau padidinti sinergiją ir išvengti prieštaringų iniciatyvų.

Siekiant skatinti tarpvalstybinį skaitmeninį bendradarbiavimą, reikalinga bendra vizija. Merų pakte dėl klimato ir energetikos pateiktas pavyzdys yra labai teigiamas.

Finansavimo galimybės

Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD Skaitmeninių inovacijų skyriaus atstovėLieve Bos pristatė programą „Europos horizontas“ ir kitas ES finansavimo galimybes, skirtas valstybių narių, regionų ir miestų technologinių sprendimų inovaciniams viešiesiems pirkimams. Viešosios investicijos vykdant viešuosius pirkimus turi didžiulį pajėgumą skatinti inovacijas, tačiau šiuo metu jų potencialas dar toli gražu neišnaudojamas. Europos Komisija rengia seminarus viešiesiems pirkėjams, kad sužinotų daugiau apie inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus. Miestai taip pat turi daug finansavimo galimybių bendradarbiauti ieškodami novatoriškų sprendimų bendriems uždaviniams spręsti.

 

Išvada

Eddy Hartog užbaigė renginį paskelbdamas, kad Komisija dalyvaus kitame susitikime „Living-in.eu“, kuris įvyks 2021 m. rugsėjo 30 d. Jis bus surengtas kartu su pažangių miestų uždaviniu, o keli merai iš abiejų organizacijų bus pakviesti aktyviai dalyvauti renginyje, kuris bus prasmingas ES ir vietos lygmens dialogas dėl bendrų iššūkių ir būdų juos spręsti. Išsamesnė informacija bus pateikta vėliau.

Atsisiunčiamos rinkmenos

1. Living-in.eu meeting - Einari Kisel presentation
Atsisiųsti 
2. Living-in.eu meeting - Marieke van Putten presentation
Atsisiųsti 
3. Living-in.eu meeting - Marcos Nogueira presentation
Atsisiųsti 
4. Living-in.eu meeting - Loic Delhuvenne presentation
Atsisiųsti 
5. Living-in.eu meeting - Peter Gersic presentation
Atsisiųsti 
6. Living-in.eu meeting - Lieve Bos presentation
Atsisiųsti 
Auroral Image
Atsisiųsti 
Funding Image
Atsisiųsti 
Varcities Image
Atsisiųsti