Skip to main content
Shaping Europe’s digital future
Report / Study | Leidinys

Europos edge kompiuterijos potencialas: Pramonės inovacijų rėmimas vykdant didelio masto bandomuosius projektus

Europa kuria decentralizuotą tinklo paribio kompiuteriją. Neseniai atliktas ekonominis tyrimas rodo, kad Europa turi didelį augimo potencialą pramoninio daiktų interneto sektoriuje, o Europos Komisijos investicijos toliau stiprina šią trajektoriją.

Europe's Potential in Edge Computing: Supporting Industrial Innovation through Large-scale Pilots

iStock photo Getty images plus

Skaitmeninių technologijų pažanga Europoje rodo aiškią tinklo paribio kompiuterijos tendenciją. Šis pragmatiškumu grindžiamas požiūris rodo, kad svarbu tvarkyti duomenis arčiau jų šaltinio, pabrėžiant veiksmingumą ir savarankiškumą.

Tinklo paribio kompiuterija iš esmės susijusi su duomenų tvarkymo decentralizavimu, perkeliant jį iš tolimųjų duomenų centrų į artimiausias vietas. Pagrindinis šį perėjimą skatinantis komponentas yra skaičiavimo pajėgumų perkėlimas į pakraštį. Terminas „stiprus kompiuteris“ reiškia itin našių lustų integravimą į prijungtus objektus ir sistemas, pavyzdžiui, būsimus automobilius, kad jie galėtų vietoje apdoroti sudėtingas skaičiavimo užduotis. Tai leidžia greičiau reaguoti ir vietos lygmeniu priimti savarankiškus sprendimus.

Neseniai atliktas SPRENDIMO tyrimas suteikia daugiau informacijos apie šią sritį, o tai rodo, kad tinklo paribio kompiuterija Europoje vystosi ir turi didelį augimo potencialą, ypač profesionalaus daiktų interneto srityse, kuriose Europos pramonė yra stipri, kad galėtų konkuruoti pasauliniu mastu. Visų pirma dėl didėjančios ES profesionalių daiktų interneto gamintojų paklausos Europos puslaidininkių bendrovės turi daug galimybių sustiprinti savo poziciją tradicinėse stipriose įmonėse.

1 diagramoje parodyta gamybos dalis 2022 m., palyginti su 2017–2022 m. sudėtiniu metiniu augimo rodikliu (CAGR) įvairiuose sektoriuose. Visų pirma, ES stiprybė profesionalaus daiktų interneto srityje pastebima tokiuose sektoriuose kaip pramonė, automobilių pramonė, automobilių pramonė, sveikata ir oro erdvė, gynyba ir saugumas. Rinkos tendencijos rodo pastovų augimą tokiuose sektoriuose kaip „Pramonė 4.0“, elektromobilumas, energetika ir dėvimosios technologijos.

 

Paveikslėlis – burbulo diagrama „Production share 2022“. Horizontalioji kryptis – bendras metinis augimo lygis (CAGR) 2017–2022 m., svyruojantis nuo -1 % iki 10 %. Vertikalioji ašis rodo gamybos dalies procentinę dalį, kuri svyruoja nuo 0 % iki 30 %. Kiekvienas burbulas sudaro skirtingą elektronikos sektorių, kurio dydis skiriasi proporcingai jo rinkos daliai. Tokie sektoriai kaip „vartotojai AK“, „telekomunikacijų infrastruktūra“ ir „Pramonės“ yra vieni didžiausių ir pasižymi didesniu augimo tempu, o tai rodo didelę rinkos dalį ir augimą. „Telefonai“ ir „Sveikata ir priežiūra“ yra vidutinio dydžio ir taip pat rodo teigiamą augimą. Mažesni sektoriai, kuriuose augimas mažesnis, yra garso ir vaizdo bei vidaus prietaisų. Dešinėje – teksto langelyje „MAIN MARKET DRIVERS“ išvardyti veiksniai, turintys įtakos rinkai. Tai, be kita ko, „Pramonė 4.0“, „E. judumas/informacija/autonominis vairavimas“, „Saugus miestas/sienų kontrolė/skaitmeninė tapatybė“, „Naujas, teigiamas COVID poveikis“ ir „pažangus namas“. Šie veiksniai rodo tendencijas ir technologijas, kurios skatina elektronikos rinkos augimą. Duomenų šaltinis nurodytas kaip „DECISION Etudes & Conseil“. Bendrame įvaizdyje pateikiamos duomenimis grindžiamos įžvalgos ir tekstinė informacija, kad būtų galima susidaryti išsamų vaizdą apie dabartinę elektronikos rinkos būklę ir veiksnius nuo 2022 m.

 

1paveikslas. Elektroninių sistemų, kurioms įtaką daro profesionalus daiktų internetas, augimo tendencijos

 

Žvelgiant plačiau į pasaulinę storosios kompiuterijos rinką, 2 diagramoje parodyta, kad profesionalus daiktų internetas nuolat auga – nuo 29 mlrd. EUR 2021 m. iki numatomų 59 mlrd. EUR 2027 m., t. y. 12 proc. per metus. 2027 m. pasiskirstymas pagal sektorius rodo, kad saugumas (Cameras & IDS) yra didžiausias segmentas (36 proc.), automobilių sektorius – 20 proc., sveikata ir priežiūra – 18 proc., gamyklų automatizavimas – 16 proc., energijos valdymas – 10 proc.

Paveikslėlyje pateikiama diagrama ir sąrašas, susijęs su pasauline profesionaliam daiktų internetui skirtų storosios kompiuterijos puslaidininkių rinka. Diagramoje nurodytos 29 mlrd. EUR (2022 m.) tarpinės reikšmės ir prognozuojama, kad iki 2027 m. jos pasieks 59 mlrd. EUR, o nurodytas augimo tempas bus 12 proc. per metus. Kiekvienas rinkos segmentas turi skirtingą spalvą kamine. Greta grafiko pateikiamas sąrašas „segmento dydis 2027 m. (iš viso %)“, kuriame suskirstytos įvairių sektorių rinkos dalies prognozės 2027 m.: • Saugumas (kameros ir IDS): 36 proc. • Automobilių: 20 proc. • Sveikata ir priežiūra: 18 proc. • fabrikų automatizavimas: 16 proc. • Energijos valdymas: 10 % Turinys skirtas aiškiai apžvelgti prognozuojamą rinkos augimą ir pasiskirstymą įvairiuose profesionalaus daiktų interneto srities sektoriuose.

2paveikslas. Augimo tendencijos storosios kompiuterijos puslaidininkių rinkoje

 

Europos Komisija ne tik pritaria storosios kompiuterijos svarbai pramoninio daiktų interneto srityje, bet ir sudaro sąlygas Europai tapti svarbia veikėja šioje erdvėje. Pagal savo mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „HORIZON EUROPE“ Komisija skiria 45 mln. EUR bandomiesiems veiksmams debesijos, edžės ir daiktų interneto skaitmeninių platformų srityje, kuriais siekiama skatinti pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą ir pademonstruoti naujus pažangiausius sprendimus realiomis sąlygomis. Nuo 2021 m. savo pasaulinėmis investicijomis, viršijančiomis 250 mln. EUR, į debesijos, Edžo ir daiktų interneto erdvę (daugiau informacijos apie Europos debesijos, Edžo ir daiktų interneto tęstinumo iniciatyvą) Komisija remia besiformuojančias tinklo paribio paradigmas, puoselėja gyvybingą ekosistemą, apimančią atvirojo kodo bendruomenes ir MVĮ, taip užtikrindama, kad Europa pasinaudotų augančios rinkos teikiamomis galimybėmis. Šiuo įsipareigojimu dar labiau sustiprinami Sąjungos siekiai būti pasaulinio tinklo paribio kompiuterijos aplinkos priešakyje ir dera su jos politika, kuria remiama Europos ekonomikos žalioji ir skaitmeninė pertvarka.   

Europai ši raida turi keletą pasekmių:

· Technologinė pažanga ir ankstyvas diegimas pagrindinėse pramonės šakose: Galimybė Europai sustiprinti savo poziciją technologijų pramonėje.

Skaitmeninissuverenumas: Skatinti Europos pramonės ir puslaidininkių tiekėjų partnerystes, kurios gauna naudos iš didžiulių investicijų į lustų projektavimą ir tiekimą pagal Lustų aktą.

· Dėmesys tvarumui. Europai diegiant tinklo paribio kompiuteriją, diegiant pažangiausius sprendimus mažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pagrindiniuose pramonės sektoriuose, taip pat atsakomybė užtikrinti subalansuotą tvarumą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad SPRENDIMO tyrimas yra vadovas, kuriame nurodomos pagrindinių Europos pramonės šakų galimybės tinklo paribio kompiuterijos srityje. Šioje struktūrizuotoje ekonominėje perspektyvoje pateikiama strateginė pagrindinių rinkos galimybių ir įsitvirtinimo veiksnių analizė, kuria užtikrinamas pastovus skaitmeninės aplinkos augimas, ir yra vertingas pagrindas būsimiems raginimams dėl didelio masto bandomųjų projektų 2024 m.

Tyrimo ataskaitoje pateikiamos išsamios išvados, susijusios su tais, kurie norėtų nardyti giliau į šią temą, atskleidžiant Europos pragmatišką požiūrį į tinklo paribio kompiuteriją ir galimus jo rezultatus.

Galutinė tyrimo ataskaita, santrauka ir santrauka

Informacinė ir tarpininkavimo sesija

2023 m. gruodžio 4 d. 9.00–15.00 val. Vidurio Europos laiku vyksiančio programos „Europos horizontas“ informavimo ir tarpininkavimo renginio sudedamoji dalis bus informacinė ir tarpininkavimo sesija dėl bandomojo kvietimo teikti pasiūlymus dėl debesijos, edge-IoT skaitmeninių platformų.  Registruotis galima iki gruodžio 4 d.

Daugiau informacijos apie renginį ir kaip užsiregistruoti