iStock photo Getty images plus
Pagal reglamentą NKC turėtų būti viešojo sektoriaus subjektas, kuris daugiausia priklauso valstybei arba vykdo viešojo administravimo funkcijas ir gali padėti Kompetencijos centrui ir Tinklui vykdyti savo misiją. Jis turi turėti kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų ir technologijų ekspertinių žinių arba prieigą prie tokių mokslinių tyrimų ir ekspertinių žinių. Ji taip pat turi būti pajėgi veiksmingai bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus su pramone, viešuoju sektoriumi, akademine ir mokslinių tyrimų bendruomene bei piliečiais.
Kiekviena valstybė narė iki metų pabaigos paskiria savo NKC ir gali paprašyti Komisijos pateikti nuomonę, kad būtų įvertintas jos gebėjimas valdyti ES finansavimą. Komisija turės atsakyti per tris mėnesius.
Naujojo kibernetinio saugumo kompetencijos centro ir NKC tinklo finansavimo šaltiniai apima Skaitmeninės Europos programą ir, esant tam tikroms sąlygoms, programą „Europos horizontas“, taip pat valstybių narių įnašus.
Bukarešte steigiamas Kibernetinio saugumo kompetencijos centras ir Komisija jį laikinai valdys tol, kol galės veikti savarankiškai.
Spalio 20 d. pirmą kartą oficialiai susitiko Kibernetinio saugumo kompetencijos centro valdančioji taryba, kurią sudaro valstybių narių ir Komisijos atstovai. Valdyba visų pirma aptarė savo darbo tvarkos taisykles, 2021 m. darbo programą, keletą administracinių sprendimų, kurie yra būtini, kad Centras galėtų pradėti veikti, taip pat tolesnius veiksmus, susijusius su Centro darbu.
Europos kibernetinio saugumo kompetencijos centras ir NKC tinklas atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant ES kibernetinio saugumo strategiją, kuria siekiama užtikrinti, kad visi piliečiai ir įmonės būtų saugesni nuo kibernetinių grėsmių, padidinti fizinių ir skaitmeninių ypatingos svarbos subjektų atsparumą ir sukurti pasaulinę, atvirą, stabilią ir saugią kibernetinę erdvę.