2021 m. kovo mėn. valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, bendrai susitarė dėl 39 geriausios praktikos pavyzdžiųrinkinio, kuris yra junglumopriemonių rinkinio dalis ir kuris, jų nuomone, yra veiksmingiausias siekiant sparčiai diegti itin didelio pralaidumo tinklus, pavyzdžiui, šviesolaidinius ir 5G tinklus. Šia geriausia patirtimi siekiama įveikti administracines kliūtis ir sumažinti tinklo diegimo sąnaudas, taip pat užtikrinti investicijoms palankią prieigą prie radijo spektro, kuris yra pagrindinis 5G tinklų išteklius. Iki 2021 m. balandžio mėn. pabaigos valstybės narės turėjo parengti nacionalines veiksmų gaires dėl geriausios praktikos, kurią jos planuoja įgyvendinti, nustatymo ir susijusių priemonių, kuriomis nustatomos priemonės, planavimo ir jomis pasidalyti su Komisija. Vykdydamos tolesnę veiklą, valstybės narės dabar teikia savo įgyvendinimo pažangos ataskaitas.
Įgyvendinimo pranešimai
Įgyvendinimo ataskaitose valstybės narės turėtų pateikti geriausios praktikos įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu apžvalgą, įvertindamos jos naudą ir bendrą priemonių rinkinio poveikį, taip pat atkreipdamos dėmesį į įvairius įgyvendinimo proceso aspektus (pvz., suinteresuotųjų subjektų grupes, konkrečių institucijų atsakomybę ir t. t.), atsižvelgdamos į jų nacionalinėse įgyvendinimo gairėse apibrėžtą taikymo sritį ir procesą.
Valstybės narės visų pirma nurodytų geriausios praktikos įgyvendinimo būklę, įskaitant planuojamų ir susijusių priemonių aprašymą, tvarkaraštį. Be to, valstybės narės teiktų informaciją apie problemas, su kuriomis jos susidūrė įgyvendindamos atitinkamas priemones, atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, su kuriais buvo konsultuojamasi proceso metu, taip pat apie visus suvaržymus, įgytą patirtį ir teigiamą iniciatyvos poveikį.
Ginčo aplinkybės
2020 m. rugsėjo mėn. Komisija rekomendavo parengti bendrą Sąjungos priemonių rinkinį, kad padėtų valstybėms narėms diegti itin didelio pralaidumo tinklus. Iniciatyva grindžiama ES tikslu užtikrinti pažangų junglumą visoje ES, nustatant pagrindinius skaitmeninių inovacijų įvairiuose sektoriuose, visų pirma transporto, medicinos, švietimo ir gamybos sektoriuose, elementus.
Neseniai Komisija dar kartą patvirtino ir formulavo savo užmojį, pateikdama konkretų skaitmeninės transformacijos iki 2030 m. planą ir tikslus. Komisijos pasiūlyme dėl skaitmeninės politikos programos „ Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ Komisija nustatė pažangius ES junglumo tikslus; iki 2030 m. visi ES namų ūkiai turėtų turėti gigabitinį ryšį, o 5G ryšys turėtų apimti visas apgyvendintas vietoves. Europos skaitmeninė transformacija prasideda nuo sparčių, atsparių ir saugių tinklų. Jomis bus remiamos pažangios technologijos; sudaryti sąlygas įmonėms tobulinti naujoviškas paslaugas; suteikti piliečiams galimybę naudotis internetinėmis viešosiomis paslaugomis ir įgyti skaitmeninių įgūdžių.
Komisija peržiūri Plačiajuosčio ryšio sąnaudų mažinimo direktyvą, kuria, remiantis tam tikra geriausia junglumo priemonių rinkinio patirtimi, siekiama dar labiau sumažinti itin didelio pralaidumo tinklų diegimo sąnaudas, ir tikimasi, kad iki 2022 m. 2 ketvirčio pabaigos ji pateiks pasiūlymą. Kai kurios direktyvos sritys nepatenka į junglumo priemonių rinkinio taikymo sritį (pavyzdžiui, prieiga prie pastato fizinės infrastruktūros arba inžinerinių darbų koordinavimas), o iš tų, kurios įtrauktos, valstybės narės, įvertinusios savo nacionalines aplinkybes, įsipareigojo įgyvendinti nustatytos geriausios praktikos pogrupį, kad sumažintų itin didelio pralaidumo tinklų diegimo sąnaudas.
Toliau pateikiamos valstybių narių įgyvendinimo ataskaitos