Prieiga prie elektroninių sveikatos įrašų Europoje toliau didėja
2024 m. valstybės narės padarė tolesnę pažangą siekdamos e. sveikatos tikslo, kad „iki 2030 m. 100 proc. ES piliečių turėtų prieigą prie savo elektroninių sveikatos įrašų“. Bendras 27 ES valstybių narių e. sveikatos balas vidutiniškai pasiekė 83 proc., t. y. padidėjo 4 procentiniais punktais, palyginti su 2023 m.
Apskritai 16 valstybių narių, Islandija ir Norvegija padidino savo brandos balą, palyginti su 2023 m., nes, be kita ko, prieigos technologijų ir aprėpties srityje yra daugiau duomenų rūšių ir daugiau sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų yra prisijungę ir dalijasi duomenimis. Pažangą lėmė gerokai padidėjęs sudėtinis terminas Čekijoje (+26 punktai), Rumunijoje (+17 punktų), Airijoje (+14 punktų) ir Bulgarijoje (+10 punktų). 2024 m. prieigos paslaugą turi visos valstybės narės; Regionines paslaugas teikia 4 valstybės narės (Airija, Italija, Ispanija ir Švedija).
Kai kuriose srityse daroma pažanga, o kitose reikia dėti daugiau pastangų
Duomenys apie identifikavimą (99 proc.), asmeninę informaciją (98 proc.), e. receptą (89 proc.) ir e. išdavimą (87 proc.) yra labiausiai prieinami laiku. Tačiau, nepaisant to, kad kai kurių rūšių duomenys yra prieinami ir pateikiami laiku, reikia dėti daugiau pastangų, kad jie būtų nuoseklūs visų šiame tyrime tirtų rūšių duomenų atžvilgiu. Pavyzdžiui, medicininių vaizdų (26 proc.) ir medicinos prietaisų bei implantų (55 proc.) prieinamumas tebėra ribotas.
Be to, daugiau ES piliečių galėjo saugiai susipažinti su savo elektroniniais sveikatos įrašais naudodamiesi e. ID. 21 valstybė narė (78 proc.) pranešė, kad naudoja (iš anksto) praneštą elektroninės atpažinties (e. ID) schemą, atitinkančią Europos skaitmeninės tapatybės (EUDI) reglamentą, t. y. 4 šalimis daugiau nei 2023 m. Be to, 23 valstybės narės (85 proc.) pranešė, kad 80–100 proc. šalies gyventojų techniškai gali susipažinti su savo elektroniniais sveikatos įrašais naudodamiesi teikiama paslauga.
Kalbant apie sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų sveikatos duomenų teikimą, viešieji sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai (79 proc.) ir toliau yra geriau susieti nei privatūs sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai (59 proc.). Pagal brandą šis reikalavimas vis dar yra prastesnis už ES 27 vidurkį (67 proc., palyginti su 83 proc.), nors, palyginti su 2023 m., atitinkamus duomenis teikia daugiau privačių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų. Mažiausiai sujungti valstybiniai ir privatūs geriatrijos slaugos namai, privatūs reabilitacijos centrai ir privačios psichikos sveikatos įstaigos.
Be to, 21 valstybė narė (81 proc.) sudaro palankesnes sąlygas teisėtiems globėjams susipažinti su savo palatos sveikatos duomenimis tiek teisinių nuostatų, tiek techninio funkcionalumo požiūriu. Priešingai, tik 15 valstybių narių (56 proc.) siūlo panašią funkciją ir teisinį pagrindą piliečiams leisti kitiems asmenims susipažinti su savo sveikatos duomenimis ir jų vardu atlikti leidžiamus veiksmus.
Apskritai prieigos galimybės rodo žemiausią kasmetinį pagerėjimą. Šiuo atžvilgiu 2024 m. atitiktis žiniatinklio prieinamumo gairėms (kurių reikalaujama pagal Žiniatinklio prieinamumo direktyvą) nepasikeitė. Tai reiškia, kad 7 valstybės narės vis dar turi suderinti savo prieigos paslaugas su gairėmis. Vis dėlto parama tampa vis lengviau prieinama piliečiams, kurie susiduria su sunkumais bandydami pasinaudoti internetinės prieigos paslauga, pavyzdžiui, piliečiams, kurių skaitmeninis ir sveikatos raštingumas yra žemas, neįgaliesiems ar vyresnio amžiaus žmonėms.
Šalims pasiekus aukštesnį brandos lygį, reikės papildomų pastangų, kad būtų įvykdyti likę e. sveikatos brandos sistemos reikalavimai, siekiant užtikrinti, kad visi gyventojai galėtų saugiai ir prieinamai susipažinti su elektroniniais sveikatos įrašais, apimančiais visų rūšių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų duomenis. Šis tikslas suderinamas su Europos sveikatos duomenų erdvės (ESDE) reglamentu, kuriame nustatyti privalomi reikalavimai, kuriais visiems piliečiams užtikrinama prieiga prie elektroninių sveikatos įrašų.
Pagrindinė informacija
2025 m. e. sveikatos rodiklių tyrime duomenys renkami atliekant internetinę apklausą, kurią kasmet atlieka kiekvienos dalyvaujančios šalies nacionalinės kompetentingos institucijos. Ši ataskaita yra trečiasis pagal šią metodiką surinktas duomenų rinkinys ir joje pateikiami 2024 m. surinkti duomenys. Atsakymai atspindi dabartinę padėtį 2024 m. gruodžio 31 d.
E. sveikatos rodiklį apibrėžia 12 subrodiklių, kurie apima koncepciją, kad 100 proc. ES piliečių turi prieigą prie savo elektroninių sveikatos įrašų, nurodant, kokių rūšių sveikatos duomenys, iš kurių tiekėjų, kokiais prieigos būdais ir kokiais prieigos reikalavimais piliečiams suteikiama techninė prieiga prie savo elektroninių sveikatos įrašų internete.
Kiekvienas subrodiklis vienodai prisideda prie bendro sudėtinio e. sveikatos balo. Apklausos atsakymai paverčiami brandos balais pagal iš anksto nustatytą vertinimo balais schemą. Atsakymo variantams skiriami 0–100 proc. balai, kad kiekvienam subrodikliui būtų sukurta terminų skalė.
E. sveikatos tikslas yra 2030 m. Skaitmeninio dešimtmečio politikos programos dalis ir vienas iš pagrindinių Europos skaitmeninio transporto prioritetų. E. sveikatos rodiklių metodiką planuojama peržiūrėti 2026 m.
Ataskaita
Daugiau informacijos apie 2025 m. skaitmeninio dešimtmečio pažangos dokumentų rinkinį.