The European Broadband Competence Offices Network Support Facility
Renginyje buvo aptarti dabartiniai veiksmai ir tvaresnių sprendimų paieška.
Kaip pabrėžė Europos Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato (CNECT GD) už sujungiamumą atsakinga direktorė Rita Wezenbeek, labai svarbu koordinuoti Europos Komisijos, valstybių narių, telekomunikacijų bendrovių, judriojo ryšio operatorių ir kitų pramonės suinteresuotųjų subjektų veiksmus. Tokie veiksmai apima ES ir Ukrainos veiklos vykdytojų bendrą pareiškimą, įspūdingas pastangas ir savanoriškus veiksmus, kurių ėmėsi operatoriai, siekdami patenkinti Ukrainos pabėgėlių junglumo poreikius, nemokamus belaidžio ryšio karštuosius taškus, telekomunikacijų įrangos dovanojimą per Slovakijos skaitmeninį centrą ir darbą, susijusį su kibernetinių grėsmių koordinavimu.
Europos Komisija taip pat ieško ilgalaikio sprendimo, kaip įtraukti Ukrainą į Europos laisvo tarptinklinio ryšio erdvę. Tuo tarpu Europos Komisija vertina Ukrainos prašymą prisijungti prie Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) programos skaitmeninės krypties, pagal kurią galėtų būti finansuojama tarpvalstybinė infrastruktūra.
2022 m. balandžio 8 d. pasirašytame Europos ir Ukrainos veiklos vykdytojų bendrame tarptinklinio ryšio pareiškime, kuris neseniai pratęstas iki 2023 m. sausio 9 d., Ukrainos pabėgėliams suteikiama galimybė už prieinamą kainą arba nemokamai skambinti ir naudotis internetu, kad jie galėtų palaikyti ryšį su šeima Ukrainoje ir Europos Sąjungoje.
ES bendru pareiškimu siekiama:
- Sumažinti didmenines tarptinklinio ryšio kainas siekiant tik sąnaudų padengimo
- Sumažinti skambučių užbaigimo iš Ukrainos telefono numerių tarifus prie bendrų suderintų ES tarifų
Ukrainos atžvilgiu šiuo bendru pareiškimu siekiama:
- Sumažinti skambučių į Ukrainą užbaigimo tarifus, kai skambinama Ukrainos tarptinkliniu ryšiu ES, taip pat ES telefono numeriais
- Sumažintų didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų naudą perduoti tarptinklinio ryšio vartotojams ES
Paskutinis bendro pareiškimo pakartojimas greičiausiai bus pereinamojo laikotarpio priemonė, atsižvelgiant į galimybę Ukrainai prisijungti prie ES tarptinklinio ryšio erdvės, kuri apima 30 Europos ekonominės erdvės narių, 27 ES valstybes nares ir jų atokiausius regionus, taip pat tris Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybes: Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija.
Europos telekomunikacijų tinklų operatorių asociacijos (ETNO) vyresnioji direktorė Maarit Palovirta, ETNO viešosios politikos vadybininkė Ross Creelman ir Pasaulinės judriojo ryšio sistemos asociacijos (GSMA) vyresnioji vadybininkė Emma O’ Toole pateikė iki šiol pagal bendrą pareiškimą vykdytų savanoriškų veiksmų apžvalgą, grindžiamą Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) tyrimu:
- 80 ES judriojo ryšio operatorių ir 37 ES fiksuotojo ryšio operatoriai siūlo nemokamus tarptautinius skambučius iš ES į Ukrainą
- 44 ES judriojo ryšio operatoriai ir 27 ES fiksuotojo ryšio operatoriai siūlo tokius skambučius mažesne kaina
- 55 ES operatoriai nemokamai teikia tarptinklinio ryšio paslaugas savo abonentams, keliaujantiems Ukrainoje
- ES veiklos vykdytojai įsteigė belaidžio vietinio tinklo centrus pabėgėlių stovykloms ir viešojo transporto vietoms
- Ukrainos pabėgėliams buvo išdalyta 2,5 mln. ES SIM kortelių (2022 m. kovo-gegužės mėn.)
- Įsteigti pagalbos centrai ir pagalbos linijos humanitarinės pagalbos asociacijoms
- Tinklo pajėgumai buvo padidinti prie ES sienų su Ukraina
Mln.valstybių gali tinkamai pasinaudoti Europos socialiniu fondu (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), finansuodamos veiksmus, kuriais pabėgėliams suteikiama galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, ryšių paslaugomis. Pavyzdžiui, ESF gali finansuoti čekius pabėgėliams, kuriuos jie gali naudoti įsigydami judriojo ryšio abonementus (SIM korteles), kad galėtų integruotis į priimančiosios valstybės narės visuomenę. ERPF lėšomis gali būti remiamas vietos lygmens junglumas – investicijos į pabėgėliams naudingą infrastruktūrą ir susijusią įrangą. Komisija savo teisės aktų pakeitimais užtikrino, kad ESF, ERPF, Sanglaudos fondo ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) taisyklės būtų lanksčios, kad dabartinėmis aplinkybėmis turimas lėšas būtų galima greitai perskirstyti neatidėliotinai paramai. Šios priemonės padėtų užtikrinti savanoriškų priemonių tvarumą, nes tiek ES, tiek Ukrainai tenkančią naštą būtų galima valdyti.
Žvelgiant iš veiklos vykdytojų perspektyvos, ES SIM kortelių teikimas ukrainiečiams bus labai svarbus siekiant ilgalaikio sprendimo ir yra būtina sąlyga, kad būtų galima imtis kitų intervencinių priemonių, pavyzdžiui, susisiekimo kuponų ir socialinių tarifų.
Rumunijos ryšių ir informacinės visuomenės ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Corneliu Mănescu ir Rumunijos nacionalinio plačiajuosčio ryšio kompetencijos biuro pagrindinis atstovas Corneliu Mănescu gali būti vertingas modelis, kurių imamasi Rumunijoje. Tokie veiksmai apima koordinavimą su veiklos vykdytojais, kad per dvi savaites Ukrainos pabėgėliams būtų suteikta 500,000 nemokamų SIM kortelių; parengti suderintą nacionalinį planą, pagal kurį pabėgėlių stovyklose būtų įrengtas nemokamas belaidžio vietinio tinklo centras; ir sukurti mobiliesiems įrenginiams skirtą skaitmeninę taikomąją programą, skirtą padėti Ukrainos pabėgėliams teikti informaciją ir kontaktinius centrus. Tuo pat metu Rumunijos ir Ukrainos vyriausybės bendradarbiauja siekdamos pagerinti pasienio punktų sujungiamumą, o Rumunijos vyriausybė su Europos Komisija aptaria galimybę tiesti povandeninį kabelį, jungiantį Odesą ir Konstanca. Be to, BCO Rumunija šiuo metu rengia teisinę sistemą, kurioje siūlomos konkrečios priemonės, kuriomis siekiama paremti veiklos vykdytojus, patiriančius su SIM kortele susijusias išlaidas, ir trumpam arba tam tikram laikotarpiui sumažinti operatorių kainų licenciją.
Europos Komisija aktyviai siekia remti valstybes nares, BCO, vadovaujančiąsias institucijas ir nacionalines reguliavimo institucijas ir joms padėti imtis veiksmų nacionaliniu lygmeniu, kuo geriau išnaudodama nepanaudotas ir esamas ES ir nacionalines lėšas junglumo rėmimo veiksmams. Todėl, kaip pabrėžė Europos Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD Reglamentavimo sistemos įgyvendinimo skyriaus vadovė Katarzyna Szczuka ir Europos Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato Investicijų į pajėgumų tinklus skyriaus vadovo pavaduotojas Gerasimos Sofianatos, Europos Komisija ir Europos plačiajuosčio ryšio kompetencijos biurų tinklas ragina suinteresuotuosius subjektus siekti tolesnės paramos ir išnagrinėti galimybes, pavyzdžius ir gerąją patirtį, kuriais dalijamasi per EUTech4Ukraine forumą ir šio renginio metu vykusius pristatymus.
Šis renginys buvo surengtas kaip Europos plačiajuosčio ryšio kompetencijos biurų (BCO) tinkloveiklos, kuria siekiama paspartinti sparčiojo plačiajuosčio ryšio diegimą pasitelkiant ES ir valstybių narių paramą, dalis.
Daugiau informacijos,
- ES skaitmeninė politika ir strategija: Europos skaitmeninės ateities kūrimas
- Bendras ES bepiločių orlaivių operatorių pareiškimas dėl sujungiamumo remiant pabėgėlius iš Ukrainos
- ES ir bepiločių orlaivių operatoriųbendro pareiškimo dėl sujungiamumo remiant pabėgėlius iš Ukrainos pratęsimas