GettyImages
Apskaičiuota, kad 2018 m. ES įsikūrusios įmonės į atvirojo kodo programinę įrangą investavo apie 1 mlrd. EUR, o tai padarė teigiamą poveikį Europos ekonomikai – 65–95 mlrd. EUR.
Tyrime prognozuojama, kad 10 proc. padidinus įnašus į atvirojo kodo programinės įrangos kodą kasmet būtų sukuriama 0,4–0,6 proc. BVP, taip pat daugiau kaip 600 papildomų IRT startuolių ES. Atvejų tyrimai rodo, kad viešasis sektorius, pirkdamas atvirojo kodo programinę įrangą, o ne nuosavybinę programinę įrangą, galėtų sumažinti bendras nuosavybės sąnaudas, išvengti susaistymo su pardavėju ir taip padidinti savo skaitmeninį savarankiškumą.
Tyrime pateikiama keletas konkrečių viešosios politikos rekomendacijų, kuriomis siekiama sukurti skaitmeninį autonominį viešąjį sektorių, atviruosius mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurie sudarytų sąlygas Europos ekonomikos augimui, ir skaitmenizuotą bei vidinę konkurencingą pramonę. Ilgalaikėje perspektyvoje tyrimo išvados gali būti naudojamos siekiant sustiprinti atvirųjų šaltinių aspektą kuriant būsimą ES pramonei skirtą programinės ir aparatinės įrangos politiką.
Be to, nuo 2020 m. spalio mėn. Komisija turi savo naują 2020–2023 m. atvirojo kodo programinės įrangos strategiją, kuria toliau skatinamas ir didinamas atvirojo kodo transformacinis, inovacinis ir bendradarbiavimo potencialas, siekiant įgyvendinti visa apimančios Komisijos skaitmeninės strategijos tikslus ir prisidėti prie Skaitmeninės Europos programos. Komisijos strategijoje ypatingas dėmesys skiriamas dalijimuisi programinės įrangos sprendimais, žiniomis ir ekspertinėmis žiniomis ir jų pakartotiniam naudojimui, taip pat platesniam atvirųjų šaltinių naudojimui informacinių technologijų ir kitose strateginėse srityse.