Palydovinis plačiajuostis ryšys

Palydovinis plačiajuostis ryšys, taip pat vadinamas palydoviniu internetu, yra didelės spartos dvikryptis interneto ryšys, paprastai teikiamas per geostacionariuosius ryšių palydovus (GEO, geostacionariąją orbitą), vidutinę Žemės orbitą (MEO) arba žemąją Žemės orbitą (LEO), o ne per telefono fiksuotojo ryšio ar kitas antžemines priemones. Šiandien palydovinis plačiajuostis ryšys yra visiškai panašus į DSL (skaitmeninės abonento linijos) plačiajuostį ryšį tiek veikimo, tiek sąnaudų požiūriu, o komerciniai pasiūlymai yra trigubi (internetas, televizija ir balsas su tuo pačiu internetu). MEO ir LEO palydovų grupės yra negeostacionarioje orbitoje (NGSO) ir siūlo palyginti mažą delsą (40-125 ms) ir 50-100 Mbps atsisiuntimo greitį. Patikrinkite skyrių "Belaidės plačiajuosčio ryšio technologijos", kad gautumėte daugiau informacijos apie technologijas, taip pat privalumus ir trūkumus.

Nors šviesolaidis pasižymi puikiu našumu, jo diegimas užima daugiau laiko ir yra brangesnis, todėl ateinančiais metais jis nebus prieinamas visiems naudotojams. Priešingai, palydoviniai sprendimai yra prieinami iš karto. Tai vienintelis plačiajuosčio ryšio sprendimas tiems, kurie gyvena vietovėse, kuriose nėra arba yra lėta antžeminė, belaidžio ar judriojo plačiajuosčio ryšio prieiga.

Palydovų rinka iš esmės keičiasi dėl sumažėjusių paleidimo į kosmosą ir palydovų gamybos sąnaudų, taip pat dėl to, kad palydovai pripažįstami svarbiu elementu užtikrinant plačiajuostį ryšį nepakankamai aptarnaujamose vietovėse.

Europos Komisijos remiama Pasaulinė palydovinio ryšio operatorių asociacija (GSOA) sukūrė internetinę priemonę, kuri padeda piliečiams rasti vietos platintoją, galintį suteikti jiems tiesioginį ryšį, kad ir kur jie gyventų.

Įperkamas ir lengvai montuojamas

Palydovinis plačiajuostis ryšys yra ekonomiškai efektyvus, o mėnesinės prenumeratos yra panašios į lygiaverčius ADSL (asimetrinės skaitmeninės abonento linijos) pasiūlymus. Vartotojai gauna patiekalą ir modemą ir gali patys juos įdiegti arba kreiptis į platų aukštos kvalifikacijos inžinierių tinklą. Vartotojų įrangos pirkimo kaina visoje ES yra apie 350–600 EUR. Šios pradinės išlaidos dažnai atitinka Europos viešojo finansavimo reikalavimus, o kai kurios valstybės narės ir regionai pasinaudojo šia galimybe ekonomiškai efektyviai ir greitai panaikinti savo skaitmeninę atskirtį. Mėnesinės Europos galutinių paslaugų gavėjų išlaidos svyruoja nuo 20 EUR iki 60 EUR (GEO) arba nuo 80 EUR iki 90 EUR (Starlink, LEO).

IRIS2 palydovų konsteliacija

ES IRIS2 (Atsparumo, junglumo ir saugumo naudojant palydovinį ryšį infrastruktūra) suteiks didesnius ryšių pajėgumus vyriausybiniams naudotojams ir įmonėms, kartu užtikrindama sparčiojo interneto plačiajuostį ryšį, kad būtų galima susidoroti su nejautrumo zonomis. Šis daugiaorbitinis žvaigždynas apjungs Žemosios Žemės (LEO), Geostacionarių (GEO) ir Vidutinės Žemės orbitos (MEO) palydovų teikiamą naudą. Jos paskirtis – teikti saugias ryšių paslaugas ES ir jos valstybėms narėms, taip pat plačiajuostį ryšį Europos piliečiams, privačioms įmonėms ir valdžios institucijoms. Valdžios sektoriaus paslaugomis siekiama užtikrinti saugų ryšį valdžios sektoriaus naudotojams, kad valstybės narės galėtų naudotis atspariais ir pasauliniais pajėgumais. Komercines paslaugas turi teikti komerciniai partneriai, siūlantys konkurencingas paslaugas su pažangiausiomis technologijomis. 2024 m. spalio mėn. Europos Komisija konsorciumui „SpaceRISE“ skyrė 12 metų koncesijos sutartį Sąjungos saugaus junglumo palydovinei sistemai IRIS2 plėtoti, diegti ir eksploatuoti.

Konverguotas junglumas. Palydovinis tiesioginio ryšio su įrenginiu modelis

Palydovinio ryšio tiesioginio ryšio su įrenginiu (D2D) rinka tampa viena iš naujų telekomunikacijų sektoriaus tendencijų. Pagal šį naują modelį palydovinio ryšio operatorius bendradarbiautų su antžeminio judriojo ryšio operatoriumi, kad galėtų teikti ryšio paslaugas tiesiogiai į judriojo ryšio įrenginį vietovėse, kuriose antžeminio ryšio operatoriui trūksta aprėpties. Sausumos ir neantžeminių tinklų konvergencija yra galimybė sumažinti skaitmeninę atskirtį. Taikant šį modelį susiduriama su technologiniais ir reguliavimo iššūkiais, kuriuos reikia spręsti tokiose srityse kaip standartų nustatymas, prieiga prie spektro ir licencijų išdavimas. ES rengia bendrą politiką ir reguliavimo sistemą.

Apie technologiją

Prisijungimas prie interneto per palydovą reiškia nedidelės palydovinės antenos įrengimą prie namo, buto, mokyklos ar kito pastato. Tol, kol patiekalas gali matyti dangų, žmogus turėtų lengvai prisijungti prie interneto. Palydovinis modemas turi būti prijungtas prie kompiuterio ir nereikia telefono ryšio. Patiekalą gali sumontuoti namų savininkai tiesiogiai arba profesionalus montuotojas. Paslaugų kokybė yra panaši į DSL, o vartotojai gali naudotis visomis interneto programomis, tokiomis kaip naršymas internete, el.

Palydovinei plačiajuostei prieigai skirtas Europos finansavimas

Europos Sąjungos tikslas – užtikrinti plačiajuostį ryšį visiems piliečiams, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos ES. Palydovinis plačiajuostis ryšys dažnai yra vienintelis plačiajuosčio ryšio sprendimas tiems, kurie gyvena vietovėse, kuriose nėra ryšio arba jis labai prastas. Kai kuriose valstybėse narėse sėkmingai įgyvendintos kuponų schemos siekiant sujungti atokias bendruomenes naudojant palydovinį plačiajuostį ryšį. Pagal tokią schemą valdžios institucija teikia finansinę paramą (čekį) reikalavimus atitinkantiems galutiniams naudotojams, kad jie galėtų „sumokėti“ pasirinktam registruotam paslaugų teikėjui už palydovinio ryšio naudotojų įrangos įsigijimą, įrengimą ir aktyvavimą. Paslaugų teikėjas reikalauja, kad schemą įgyvendinanti valdžios institucija atlygintų jo išlaidas. Daugiau informacijos pateikiama Valstybės pagalbos plačiajuosčio ryšio tinklams gairėse.

Palydovinių technologijų projektai Europoje

Projektas SABER (užbaigtas) subūrė regionų valdžios institucijas ir suinteresuotuosius subjektus, kad būtų sprendžiama skaitmeninės atskirties 27 ES valstybėse narėse problema ir užtikrinta plačiajuosčio ryšio aprėptis visiems. Šia iniciatyva sudarytos sąlygos palydovinių sistemų veiksmingam ir efektyviam indėliui siekiant Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytų tikslų.

Vykdant projektą BRESAT (baigtą) pateikta informacija apie plačiajuosčio ryšio aprėptį pagal regionus, palydovinio plačiajuosčio ryšio diegimo atvejų tyrimai, pagrindiniai sėkmingo diegimo kriterijai ir geriausia praktika, galimi finansavimo šaltiniai, sąnaudų ir naudos analizė, verslo scenarijų rengimo gairės, taip pat surengti praktiniai seminarai ir sklaidos renginiai visoje Europoje.