Europos mokslinių tyrimų plėtra ir dirbtinio intelekto diegimas

Mokslo ir technologijų pažanga yra varomoji jėga, gerinanti DI ir jo taikymą įvairiose srityse. ES tyrėjai jau naudojasi DI novatoriškais būdais – nuo vėžio gydymo gerinimo iki aplinkosaugos problemų sprendimo ir žemės drebėjimų poveikio prognozių gerinimo.

Komisija sudaro sąlygas DI moksliniams tyrimams taikant įvairias strategijas. 2020 m. Baltojoje knygoje dėl dirbtinio intelekto, suderintuose dirbtinio intelekto planuose, dirbtinio intelekto inovacijų dokumentų rinkinyje ir žemyno dirbtinio intelekto veiksmų plane, strategijoje „Dirbtinis intelektas mokslo srityje“ ir strategijoje „Taikyti DI“ pabrėžiama, kad svarbu plėtoti ir diegti patikimą ir su Europos vertybėmis suderintą dirbtinį intelektą. 

DI tarnyba aktyviai skatina įgyvendinti šias strategijas, taip pat atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant DI akto vykdymą. Be to, ji, bendradarbiaudama su Europos skaitmeninių inovacijų centrais, stebi naujas tendencijas ir skatina DI diegimą. Be to, DI biuro pagrindinis mokslinis patarėjas palaiko mokslinės kompetencijos standartą vertinant DI modelius ir tiriant novatoriškas metodikas.

Pagal programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą Komisija kasmet į dirbtinį intelektą investuoja daugiau kaip 1 mlrd. EUR, taikydama novatoriškų idėjų ir sprendimų finansavimo ir masto didinimo priemones. Tikslas – sutelkti papildomas privačiojo sektoriaus ir valstybių narių investicijas, kad per šį dešimtmetį metinė investicijų apimtis pasiektų 20 mlrd. EUR.

Pagal pirminę ES mokslinių tyrimų finansavimo programą „Europos horizontas“ 2021–2022 m. DI moksliniams tyrimams ir plėtrai skirta 2,6 mlrd. EUR. Be to, pagal programą „Europos horizontas“ 2024 m. balandžio mėn. paskelbti keli kvietimai teikti pasiūlymus, pagal kuriuos DI ir kvantinių technologijų projektams skirta daugiau kaip 112 mln. EUR. Tai apima 50 mln. EUR, skirtų dideliems DI modeliams tobulinti, ir 15 mln. EUR, skirtų DI skaidrumui ir patikimumui didinti. Be to, pagal Skaitmeninės Europos programą 2021–2024 m. DI kūrimui ir diegimui remti skirta daugiau kaip 1 mlrd. EUR.

DI inovacijų dokumentų rinkiniu padidintos investicijos į DI mokslinius tyrimus ir diegimą – paskelbta apie įvairias iniciatyvas, kurių vertė 2024–2027 m. laikotarpiu siekia iki 4 mlrd. EUR. Šiomis iniciatyvomis bus remiamas naujos generatyvinio DI technologijų bangos kūrimas ir jų diegimas pagrindiniuose ES pramonės sektoriuose ir viešajame sektoriuje.

ES taip pat finansavo daug DI srities projektų pagal programas „Europos horizontas“ ir „Horizontas 2020“ (2014–2020 m. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa). Įgyvendinant šiuos projektus buvo ieškoma sprendimų tokiose įvairiose srityse kaip žemės ūkis, sveikatos priežiūra, gamyba ir transportas. Dirbtinio intelekto taikomosios programos jau duoda tiesioginės naudos piliečiams tokiose srityse kaip sveikata, aplinka ir kova su dezinformacija. Projektų, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama DI arba DI priemonių naudojimui ir kurie finansuojami pagal programas „Horizontas 2020“ ir „Europos horizontas“, skaičius kasmet auga.

Šie ir kiti strateginiai veiksmai ir investicijos sudaro sąlygas kurti ir įsisavinti dirbtinį intelektą, taip pat siekti kompetencijos mažai tirtų sričių dirbtinio intelekto srityje.

Pasienio DI – tai DI modeliai, kuriais plėtojami pažangiausi DI pajėgumai. Tokių pajėgumų kūrimas Europoje ir Europos pozicijos, susijusios su prieiga prie bet kokio pasienio DI modelio, jo kontrole ir jo teikiama nauda, stiprinimas bus ES konkurencingumo, suverenumo ir saugumo pagrindas.

ES siekia sukurti klestinčią startuolių ekosistemą, grindžiamą kompetencija ir pasitikėjimu, kuri sudarytų sąlygas inovacijoms ir pasinaudotų tvirta Europos moksline baze, aukštos kokybės švietimu ir talentingais tyrėjais.

Strategija „Taikyti DI“ iškėlė didelį pasienio DI iššūkį – ES masto konkursą, kuriuo siekiama skatinti suverenių didelio masto Europos DI modelių kūrimą. Iššūkis paskatino pagrindinius Europos subjektus kurti pažangiausius DI modelius, kurių skaičiavimo pajėgumas atitiktų bent 400 mlrd. parametrų. Pagrindinis projektas buvo atrinktas 2026 m. birželio mėn.

Komisija taip pat subūrė ekspertų forumą pasienio DI klausimais, kad nustatytų esamas pastangas pasienio DI srityje, spręstų problemas bei trukdžius ir nustatytų galimybes. Šių ekspertų rekomendacijos paskelbtos 2026 m. liepos mėn.

Komisija taip pat siekia išlaisvinti pažangius pajėgumus pasitelkdama pažangiausias DI struktūras ir aukštos kokybės duomenis, pasinaudodama DI gamyklų ir gigafabrikų siūlomais skaičiavimo pajėgumais.

Be to, iniciatyva „GenAI4EU“ skatinamas generatyvinis DI, kad Europos strateginės pramonės šakos ir viešasis sektorius išliktų konkurencingi. Ja skatinamos atviros inovacijų ekosistemos, skatinant DI startuolių ir subjektų bendradarbiavimą kuriant ir diegiant DI grindžiamas taikomąsias programas.

Į bendrą ES DI strategiją įtrauktos iniciatyvos, kuriomis siekiama palengvinti perėjimą iš laboratorijos į rinką, skatinti mokslinius tyrimus, DI diegimą ir finansuoti inovacijas. Pagrindiniai veiksmai, be kita ko, yra viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių skatinimas, DI mokslinių tyrimų rėmimas, bandymų įrangos teikimas ir Europos DI sprendimų prekyvietės kūrimas. Kurdama patikimų DI sprendimų rinką ir sutelkdama mokslinių tyrimų pajėgumus, ES ketina tapti pasauline lydere DI srityje.

Europos DI kompetencijos tinklai suburia ryškiausius Europos DI srities protus, kad jie spręstų sudėtingas DI problemas. KT gauna finansavimą tiek pagal programą „Horizontas 2020“, tiek pagal programą „Europos horizontas“ ir skatina mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Šie pasaulinio lygio tinklai apima didelę dalį geriausių Europos DI srities ekspertinių žinių. Jais skatinama sinergija ir kritinė masė Europos DI srityje, siekiant padėti DI pažangą paversti apčiuopiamu realiu poveikiu įvairiose srityse.

Šie KT taip pat yra atspirties taškas kitame DI mokslinių tyrimų Europoje skyriuje: DI mokslo ištekliai Europoje (RAISE). RAISE sutelks strateginius išteklius (t. y. finansavimą, duomenis, skaičiavimo pajėgumus ir talentus), kad paskatintų mažai tirtų sričių DI plėtrą ir sudarytų sąlygas mokslo proveržio atradimams.

Šias skirtingas iniciatyvas papildo įvairi politika, kuria siekiama bendros patikimo DI vizijos. Siekiant remti inovacijas, DI akte yra konkrečių nuostatų, susijusių su moksliniais tyrimais. Reglamentas netaikomas jokiai veiklai, susijusiai su DI moksliniais tyrimais, bandymais ir kūrimu prieš jį pateikiant rinkai arba pradedant naudoti. Ši išimtis netaikoma bandymams realiomis sąlygomis. Jis taikomas tik toms DI sistemoms (įskaitant jų išvedinius), kurios buvo specialiai sukurtos ir pradėtos naudoti tik mokslinių tyrimų ir plėtros tikslais.

Taip yra todėl, kad DI tampa vis svarbesnis mokslinių tyrimų srityje, skatina proveržius ir plečia ribas. ES nori ne tik paspartinti mokslininkų dirbtinio intelekto diegimą, suteikdama geresnę prieigą prie duomenų, skaičiavimų galią ir mokymą, bet ir užtikrinti mokslinio proceso vientisumą ir tikslumą. Šiuo tikslu 2024 m. kovo mėn. paskelbtos atsakingo generatyvinio DI naudojimo moksliniuose tyrimuose gairės.