Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė – BĮ „EuroHPC“

Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės (BĮ „EuroHPC“) tikslas – gerinti Europos piliečių gyvenimo kokybę, daryti pažangą mokslo srityje, didinti pramonės konkurencingumą ir užtikrinti Europos technologinį savarankiškumą. Tai juridinis ir finansuojantis subjektas, įsteigtas 2018 m. ir įsikūręs Liuksemburge. Jame sutelkiami Europos Sąjungos, 32 Europos šalių ir trijų privačių partnerių ištekliai, siekiant, kad Europa taptų pasauline superkompiuterių lydere.

BĮ „EuroHPC“ misija

Pagrindinės BĮ veiklos tikslai:

• Sukurti visos Europos superkompiuterių infrastruktūrą: įsigyti ir ES įdiegti tris beveik eksalygmens superkompiuterius, galinčius atlikti bent 1017–šimtą milijonų milijardų skaičiavimų per sekundę. Šie kompiuteriai turėtų būti tarp 5 geriausių pasaulyje. Ji įsigijo penkis petalygmens superkompiuterius, galinčius atlikti bent 1015–1 mln. mlrd. skaičiavimų per sekundę, kurie jau veikia visu pajėgumu. Šie kompiuteriai turėtų patekti į 50 geriausių pasaulio kompiuterių. Šios naujos mašinos bus naudingos Europos privatiems ir viešiesiems naudotojams, dirbantiems akademinėje bendruomenėje ir pramonėje visoje Europoje.
• Remti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą: plėtoti Europos superkompiuterių ekosistemą, skatinti technologijų tiekimo pramonę nuo mažos galios procesorių iki programinės ir tarpinės programinės įrangos ir jų integravimą į superkompiuterių sistemas. Be to, Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė remia našiosios kompiuterijos kompetencijos centrus, kurie skatins naudoti eksalygmens kompiuterijos pajėgumus mokslo reikmėms. Kiekvienoje BĮ „EuroHPC“ dalyvaujančioje valstybėje įsteigti našiosios kompiuterijos kompetencijos centrai, siekiant konkrečiai pagerinti našiosios kompiuterijos paslaugų teikimą pramonei (įskaitant MVĮ), akademinei bendruomenei ir viešojo administravimo institucijoms, teikiant įvairiems naudotojams pritaikytus sprendimus, kurie paskatins platesnį našiosios kompiuterijos diegimą Europoje. Visa tai yra pagrindiniai platesnės ES skaitmeninės strategijos elementai.

Veikianti BĮ „EuroHPC“

2021 m. liepos mėn. Taryba priėmė naują reglamentą dėl naujos Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės įsteigimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) 2018/1488. Jame nustatyta plataus užmojo misija ir 2021–2027 m. laikotarpiui numatytas gerokai didesnis 7 mlrd. EUR biudžetas, siekiant:

• toliau plėtoti, diegti, plėsti ir prižiūrėti ES pasaulinio lygio superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą, grindžiamą pagrindinėmis mokslinėmis, pramoninėmis ir socialinėmis prietaikomis;
  • sukurti ir įdiegti kvantinės kompiuterijos ir kvantinio modeliavimo infrastruktūrą;
• pasiekti kitą itin našaus skaičiavimo ribą įsigyjant pirmuosius eksalygmens superkompiuterius. Šie superkompiuteriai gali atlikti daugiau kaip milijardą milijardų operacijų per sekundę (palyginti su dešimčia milijardų operacijų per sekundę įprastu nešiojamuoju įrenginiu);
• susieti Europos superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos išteklius ir užtikrinti, kad jie būtų prieinami įvairiems viešiesiems ir privatiesiems naudotojams visoje Europoje, įskaitant Europos viešąsias duomenų erdves, kaip nurodyta 2020 m. Europos duomenų strategijoje;
• teikti saugias debesija grindžiamas superkompiuterijos paslaugas įvairiems viešiesiems ir privatiesiems naudotojams visoje Europoje;
• remti novatoriškų superkompiuterių technologijų ir taikomųjų programų kūrimą, siekiant paremti pasaulinio lygio Europos našiosios kompiuterijos ekosistemą;
• plėtoti ekologiškesnę kompiuteriją ir išnaudoti našiosios kompiuterijos sinergiją su dirbtiniu intelektu, didžiaisiais duomenimis ir debesijos technologijomis;
• išplėsti ir išplėsti superkompiuterių naudojimą, kad jie būtų naudojami įvairiems mokslo ir pramonės naudotojams, pavyzdžiui, padedant MVĮ kurti novatoriškus verslo scenarijus naudojant superkompiuterius ir suteikiant joms mokymo galimybių bei ypatingos svarbos našiosios kompiuterijos įgūdžių, kurių joms reikia per nacionalinius našiosios kompiuterijos kompetencijos centrus;
• diegti kompetencijos centrus našiosios kompiuterijos prietaikų srityje ir industrializuoti našiosios kompiuterijos programinę įrangą, taikant naujus algoritmus, kodus ir priemones, optimizuotas būsimoms superkompiuterių kartoms;
• įdiegti didelio masto bandomąsias pramonines bandymų platformas ir platformas, skirtas našiosios kompiuterijos ir duomenų prietaikoms bei paslaugoms pagrindiniuose pramonės sektoriuose;

2024 m. sausio mėn. Komisija pasiūlė „EuroHPC“ reglamento pakeitimus, kurie žymi reikšmingą pokytį sukūrus „DI fabrikus“ – naują „EuroHPC“ ramstį. Šie „DI fabrikai“ įsigys ir atnaujins bendrosios paskirties DI (GPAI) modelius, s uperkompiuterius ir programavimo įrangą. Jie taip pat sukurs naujos kartos grafikos procesorius (GPU), įskaitant kvantinės kompiuterijos įrenginius, t o spręsti pasaulinį lustų trūkumą.

Be to, DI fabrikais siekiama išplėsti DI naudojimą, ypač startuoliams ir MVĮ, suteikiant prieigą prie DI sprendimų, bet taip pat skatinant DI eesearchų ekosistemą. Organizacijos galės bendradarbiauti su „EuroHPC“ kuriant, testuojant, vertinant ir validuojant didelio masto DI modelius. Visa tai padės kurti naujas DI prietaikas, grindžiamas bendrosios paskirties DI modeliais.

Bendrosios įmonės „EuroHPC“ nauda

BĮ „EuroHPC“ suteikia galimybę Europos šalims koordinuoti savo superkompiuterių strategijas ir investicijas kartu su ES. Nuo pat įsteigimo BĮ „EuroHPC“ gerokai padidino investicijas į našiąją kompiuteriją Europos lygmeniu ir padeda atkurti Europos, kaip pirmaujančios našiosios kompiuterijos galios pasaulyje, poziciją.

Bus labai svarbu Europoje sukurti konkurencingą našiosios kompiuterijos ekosistemą, taip pat integruotus pasaulinio lygio eksalygmens superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos pajėgumus. Taip bus užtikrinta, kad ES išlaikytų pirmaujančią poziciją skaitmeninėje ekonomikoje ir prisidėtų prie Europos technologinio ir duomenų savarankiškumo stiprinimo.

Įgyvendindama savo mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, BĮ „EuroHPC“ taip pat stiprina Europos našiosios kompiuterijos technologijų žinių bazę ir mažina skaitmeninių įgūdžių atotrūkį, visų pirma stiprindama nacionalinių našiosios kompiuterijos kompetencijos centrų tinklą. Kompetencijos centrai veiks vietos lygmeniu, kad palengvintų prieigą prie Europos našiosios kompiuterijos galimybių įvairiuose pramonės sektoriuose, siūlydami įvairiems naudotojams pritaikytus sprendimus.

Nariai

Bendrąją įmonę „EuroHPC“ sudaro viešieji ir privatieji nariai:

• Viešieji nariai:
  • Europos Sąjunga, atstovaujama Komisijos,
    • Valstybės narės ir asocijuotosios šalys, nusprendusios tapti Bendrosios įmonės narėmis: Austrija, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Islandija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Juodkalnija, Nyderlandai, Šiaurės Makedonija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija ir Turkija.
  • 2026 m. spalio 30 d. Monrealyje vykusiame ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikime Kanada oficialiai prisijungė prie Europos viešojo superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių tinklo ir tapo Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės (BĮ „EuroHPC“) dalyve.
     
• Privatūs nariai: trijų dalyvaujančių privačių partnerių, Europos našiosios kompiuterijos technologijų platformos (ETP4HPC), Didžiųjų duomenų vertės asociacijos (BDVA) ir Europos kvantinės pramonės konsorciumo (QuIC) atstovai. BĮ taip pat remiasi bendradarbiavimu su pagrindiniais Europos subjektais, pavyzdžiui, PRACE (Europos pažangiosios kompiuterijos partneryste) ir GEANT (visos Europos didelės spartos mokslinių tyrimų ir švietimo tinklu).

Kitos valstybės narės ir programos „Europos horizontas“ arba Skaitmeninės Europos programos asocijuotosios valstybės taip pat gali bet kuriuo metu prisijungti prie Bendrosios įmonės.

Valdymas

Bendrosios įmonės „EuroHPC“ valdymo struktūrą sudaro:

1. Valdyba (viešųjų narių atstovai), atsakinga už Bendrosios įmonės sprendimų priėmimą, įskaitant sprendimus dėl finansavimo, susijusius su visa viešųjų pirkimų ir mokslinių tyrimų bei inovacijų veikla.
2. Pramonės ir mokslo patariamoji taryba (privačių narių ir valdybos paskirti atstovai), kurią sudaro Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė (RIAG) ir Infrastruktūros patariamoji grupė (INFRAG), teikiančios valdybai nepriklausomas konsultacijas dėl Bendrosios įmonės strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės ir dėl jai priklausančių superkompiuterių įsigijimo ir eksploatavimo.
3. Vykdomasis direktorius – generalinis direktorius, atsakingas už kasdienį Bendrosios įmonės valdymą.

Biudžetas

Bendrąją įmonę „EuroHPC“ bendrai finansuoja dalyvaujančios šalys ir privatūs nariai. 2021–2027 m. BĮ biudžetas yra apie 7 mlrd. EUR. Jo finansavimas paskirstomas taip:

• 1,9 mlrd. EUR iš Skaitmeninės Europos programos eksalygmens superkompiuterių ir posteksalygmens įrenginių įsigijimui, diegimui, superkompiuterių paslaugų susiejimui ir našiosios kompiuterijos naudojimo bei įgūdžių plėtimui remti;
• 900 mln. EUR iš programos „Europos horizontas“ mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai remti siekiant sukurti pasaulinio lygio superkompiuterių ekosistemą visoje Europoje;
• 200 mln. EUR iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, siekiant pagerinti našiosios kompiuterijos ir duomenų išteklių sujungimą, taip pat sujungimą su Sąjungos bendromis Europos duomenų erdvėmis ir saugia debesijos infrastruktūra.

Vienodos investicijos bus skiriamos iš dalyvaujančių valstybių, o privačių narių įnašas sudarys 900 mln. EUR (kaip nepiniginiai ir piniginiai įnašai).

Kadangi nė viena Europos šalis neturi pajėgumų atskirai plėtoti pasaulinio lygio superkompiuterių išteklių, Bendroji įmonė po atvirų ir konkurencingų kvietimų teikti pasiūlymus dalyviams teikia finansinę paramą viešųjų pirkimų arba mokslinių tyrimų ir inovacijų dotacijų forma.

BĮ „EuroHPC“ superkompiuteriai

BĮ „EuroHPC“ jau aprūpina ES pasaulinio lygio beveik eksalygmens ir petalygmens superkompiuterių infrastruktūra ir kuria būtinas technologijas, taikomąsias programas ir įgūdžius, kad iki 2023 m. būtų pasiekti visi eksalygmens pajėgumai (veiklos rezultatų lygis, kuriuo galima atlikti dešimt aštuoniolikos operacijų per sekundę).

8 pirmieji „EuroHPC“ superkompiuteriai yra: 

1. LUMI Suomijoje (kuri užima 3 vietą pasaulyje)
2. LEONARDO Italijoje (kuri užima 4 vietą pasaulyje)
3. Vega&nbspin Slovėnija
4. MeluXina Liuksemburge
5. Atradėjas Bulgarijoje
6. Karolina Čekijoje
7. MareNostrum5 Ispanijoje (kuri užima 8 vietą pasaulyje)
8. Deucalion Portugalijoje

Vokietijoje kuriamas pirmasis Europos eksalygmens kompiuteris Jupiteris.

BĮ „EuroHPC“ taip pat paskelbė apie 5 naujas naujos kartos Europos superkompiuterių prieglobos vietas Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Airijoje ir Lenkijoje. Kaip ir esami „EuroHPC“ superkompiuteriai, naujosios stotys bus sujungtos ir prieinamos įvairiems Europos naudotojams mokslo bendruomenėje, taip pat pramonei, visų pirma MVĮ, ir viešajam sektoriui visoje ES ir dalyvaujančiose šalyse.

Be to, BĮ „EuroHPC“ taip pat integruoja savo kvantinius kompiuterius su 6 kvantiniais kompiuteriais Čekijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje. 2025 m. birželio mėn. Poznanėje (Lenkija) atidarytas pirmasis „EuroHPC“ įsigytas kvantinis kompiuteris. 2025 m. rugsėjo mėn. E uroHPC Ostravoje (Čekija) atidarė antrąjį kvantinį kompiuterį „VLQ“. Šis etapas yra svarbus žingsnis į priekį diegiant pažangiausią Europos kvantinės kompiuterijos infrastruktūrą.