Pažangioji kompiuterija

Šiais laikais dauguma iš jūsų žinos, kas yra gigabaitas – tai duomenų saugojimo priemonė, kurios vieno pakanka 20 muzikos albumų arba 542 „War and Peace“ kopijoms laikyti.

Ar žinote, kas yra gigaflopas? Tai šiek tiek sudėtingiau. Gigaflops yra kompiuterio našumo matas. FLOPS (arba flops) yra slankiojo kablelio operacijos per sekundę, o gigaflops yra maždaug vienas milijardas plaukiojančių operacijų per sekundę. Vidutiniškai nešiojamasis kompiuteris gali veikti 250–400 gigaflopų greičiu – tiek, kad pakaktų naršyti internete, paleisti biuro programinę įrangą, žaisti žaidimus ir paleisti nuotraukų redagavimo programinę įrangą.

Tačiau nešiojamieji kompiuteriai nėra galingiausi kompiuteriai. Šis apdovanojimas priklauso našiosios kompiuterijos kategorijai, trumpai tariant, HPC. INS sistemos matuojamos ne gigaflopais, o petaflopais: Milijonas milijardų operacijų per sekundę. Netrukus jie bus matuojami eksaflopais, kurie atlieka milijardą operacijų per sekundę – tiek pat, kiek bendra visų ES mobiliųjų telefonų skaičiavimo galia. Vienas iš šiandienos itin našaus skaičiavimo pavyzdžių – ES bendrai finansuojamas LUMI superkompiuteris Suomijoje, galintis pasiekti 550 petaflopų piką. Tai yra tas pats, kaip ir bendra 1,5 milijono nešiojamųjų kompiuterių galia. Jei šie nešiojamieji kompiuteriai būtų sukrauti vienas ant kito, tai būtų daugiau nei 23 kilometrų aukščio bokštas.

INS sistemos ir tai, ką jos daro, jau yra labai svarbūs mūsų gyvenimui. Jie atlieka sudėtingas užduotis, kai reikia analizuoti didelius duomenų kiekius, ir leidžia mums kurti modelius, leidžiančius ištirti ir geriau suprasti sudėtingus iššūkius, tokius kaip vaistų molekulių imitavimas, kaimo ir miesto planavimas, naujų medžiagų, automobilių ir orlaivių projektavimas.

Artimiausiu metu bus pradėti įgyvendinti nauji įdomūs ES projektai, grindžiami našiosios kompiuterijos sistemomis, kad būtų sukurtas skaitmeninis Žemės dvynys, kuris geriau imituotų ir prognozuotų su aplinka ir klimatu susijusius pokyčius ir padėtų sprendimus priimantiems asmenims geriau planuoti poveikį ir su juo susidoroti. Taip pat yra planų dėl žmogaus skaitmeninio dvynio, teoriškai leidžiančio mums pritaikyti medicininį gydymą kiekvienam asmeniui.

ES planuoja finansuoti projektus, kuriais kvantinė mechanika ir kompiuterija derinamos su šiomis našiosios kompiuterijos sistemomis. Tai leis atlikti dar sudėtingesnį modeliavimą tokiose srityse kaip narkotikų atradimas, saugus ir šifruotas ryšys ir itin tikslūs laikrodžiai.

INS sistemos yra įspūdingos, tačiau jos yra sudėtingos ir brangios. Nė viena Europos šalis negali viena konkuruoti pasaulyje kurdama našiosios kompiuterijos sistemas. Todėl ES įsteigė Europos našiosios kompiuterijos bendrąją įmonę (BĮ „EuroHPC“). Ši įstaiga sutelkia ES, dalyvaujančių šalių ir privačių partnerių išteklius, kad sustiprintų Europos, kaip pirmaujančios našiosios kompiuterijos galios, poziciją ir suteiktų galimybę Europos tyrėjams, pramonei ir mažesnėms įmonėms naudotis tokiais ištekliais.

ES planuoja iki 2033 m. į našiosios kompiuterijos sistemas papildomai investuoti 7 mlrd. EUR. Be to, siekdama padėti ES tapti pasauline lydere kvantinės kompiuterijos ir technologijų srityje, ji padeda finansuoti projektus, kurie suburia mokslininkus tyrėjus ir pramonės subjektus kvantinės kompiuterijos srityje.

Dvi pagrindinės kompiuterių ir kitų sričių ateities technologijos yra fotonika ir elektronika.

Fotonika ir elektronika yra tai, kas leidžia jūsų telefonui dirbti, užtikrina greitą interneto ryšį ir saugų transportą. Be to, jie siūlo sprendimus sveikatos priežiūros, energetikos ir klimato kaitos srityse.

ES parengė strategiją, kuria siekiama užtikrinti, kad Europa pirmautų fotonikos ir elektronikos projektavimo ir gamybos srityje. Europos pirmavimas bazinių didelio poveikio technologijų (DPT) srityje bus labai naudingas ekonomikai per skaitmeninį dešimtmetį, be kita ko, paskatins našumą, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

Visų pirma Komisija kartu su Europos technologijų platforma "Fotonika"21 rengia bendrą požiūrį į fotoniką. Bendradarbiaudama pramonės, mokslo ir politikos srityse Europa gali paspartinti inovacijas, paskatinti gamybą ir tapti fotonikos srities lydere.

Kadangi DPT tampa vis sudėtingesnės, pramonei ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ) sunkiau visapusiškai pasinaudoti jų teikiamomis inovacijų galimybėmis. Kad pramonė ir MVĮ galėtų pasinaudoti šiuo potencialu, joms reikia prieigos prie šių technologijų ir paramos kuriant ir išbandant inovacijas prieš joms patenkant į rinką.

Naujojoje pramonės strategijoje pasitelkiama programos „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programos parama, taip pat Europos struktūrinių investicijų fondų parama pramonei ir MVĮ, kad jos galėtų pasinaudoti DPT.