Pažangioji kompiuterija

Dauguma iš jūsų žino, kas yra gigabaitas – tai duomenų laikmenos dydis, kurio pakanka 20 muzikos albumų arba 542 „Karas ir taika“ kopijoms saugoti.

Tačiau ar žinote, kas yra gigaflopas? Tai šiek tiek sudėtingesnis terminas. Gigaflopas yra kompiuterio našumo rodiklis. FLOPS (arba flopas) yra slankiojo kablelio operacija per sekundę, o gigaflopas yra maždaug vienas milijardas slankiojo kablelio operacijų per sekundę. Vidutinio nešiojamojo kompiuterio našumas yra 250–400 gigaflopų – to pakanka, kad būtų galima naršyti internete, naudoti biuro programinę įrangą, žaisti žaidimus ir redaguoti nuotraukas.

Tačiau nešiojamieji kompiuteriai nėra galingiausi. Šis titulas tenka mašinoms, priskiriamoms prie našiosios kompiuterijos kategorijos. Našiosios kompiuterijos sistemų našumas matuojamas ne gigaflopais, bet petaflopais – tai milijonas milijardų operacijų per sekundę. Netrukus jis bus matuojamas eksaflopais (tai vienas milijardas milijardų operacijų per sekundę), o tai atitinka bendrą visų ES mobiliųjų telefonų skaičiavimo galią. Vienas našiosios kompiuterijos pavyzdžių šiuo metu yra ES bendrai finansuojamas  LUMI superkompiuteris Suomijoje, gebantis pasiekti didžiausią 550 petaflopų našumą. Tai atitinka suminę 1,5 mln. nešiojamųjų kompiuterių galią. Jei šie nešiojamieji kompiuteriai būtų sukrauti vienas ant kito, bokštas būtų aukštesnis nei 23 km.

Našiosios kompiuterijos sistemos ir tai, kas jomis daroma, jau yra labai svarbu mūsų gyvenime. Jos atlieka sudėtingas užduotis, kai reikia analizuoti didelius duomenų kiekius, ir leidžia sukurti modelius, kuriais būtų galima tirti ir geriau suprasti sudėtingas problemas, pvz., modeliuoti vaistų molekules, planuoti kaimo vietoves ir miestus, kurti naujas medžiagas, projektuoti automobilius ir orlaivius.

Artimiausioje ateityje internete pradės veikti įdomūs nauji ES projektai, įgyvendinami naudojant našiosios kompiuterijos sistemas, kad būtų galima sukurti skaitmeninį Žemės dvynį, kuris padės geriau modeliuoti ir prognozuoti su aplinka ir klimatu susijusius pokyčius ir padėti sprendimus priimantiems asmenims geriau planuoti ir spręsti tų pokyčių poveikio problemas. Taip pat planuojama sukurti skaitmeninį žmogaus dvynį, kuris teoriškai leistų pritaikyti medicininį gydymą kiekvienam asmeniui.

ES planuoja finansuoti projektus, kuriuose kvantinė mechanika ir kompiuterija derinamos su šiomis našiosios kompiuterijos sistemomis. Tai leis atlikti dar sudėtingesnį modeliavimą tokiose srityse, kaip vaistų atradimas, saugus ir šifruotas ryšys ir itin tikslūs laikrodžiai.

Našiosios kompiuterijos sistemos yra įspūdingos, tačiau sudėtingos ir brangios. Nė viena Europos šalis negali jų sukurti viena pati ir tikėtis konkuruoti pasauliniu mastu. Todėl ES įsteigė Europos našiosios kompiuterijos bendrąją įmonę (BĮ „EuroHPC“). Šioje įmonėje sutelkiami ES, dalyvaujančių šalių ir privačių partnerių ištekliai, kad būtų sustiprinta Europos, kaip našiosios kompiuterijos lyderės, pozicija ir suteikta galimybė naudotis tokiais ištekliais Europos tyrėjams, pramonei ir mažesnėms įmonėms.

ES planuoja iki 2033 m. į našiosios kompiuterijos sistemas investuoti dar 8 mlrd. EUR. Siekiant padėti ES tapti pasauline kvantinės kompiuterijos ir technologijų lydere, ji padeda finansuoti projektus, kuriais suburiami kvantinės srities mokslininkai ir pramonės subjektai.

Dvi pagrindinės kompiuterijos ir kitų sričių ateities technologijos yra fotonika ir elektronika.

Fotonika ir elektronika užtikrina jūsų telefono veikimą, spartų interneto ryšį ir saugų transportą. Jos siūlo sprendimus sveikatos priežiūros, energetikos ir klimato kaitos srityse.

ES parengė strategiją, kuria siekiama užtikrinti, kad Europa pirmautų fotonikos ir elektronikos projektavimo ir gamybos srityse. Europos pirmavimas bazinių didelio poveikio technologijų (DPT) srityje skaitmeniniame dešimtmetyje duos didžiulės naudos ekonomikai, be kita ko, padidins našumą, ekonomikos augimą ir užimtumą.

Visų pirma Komisija kartu su Europos technologijų platforma „Photonics21“ rengia bendrą požiūrį į fotoniką. Bendradarbiaudama pramonės, mokslo ir politikos srityse Europa gali paspartinti inovacijas, paskatinti gamybą ir tapti fotonikos lydere.

Kadangi DPT tampa sudėtingesnės, pramonei ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ) sunkiau visapusiškai pasinaudoti jų teikiamomis inovacijų galimybėmis. Kad galėtų pasinaudoti šiuo potencialu, pramonė ir MVĮ turi galėti naudotis šiomis technologijomis ir parama kuriant ir bandant inovacijas prieš joms patenkant į rinką.

Naujojoje pramonės strategijoje naudojama programų „Europos horizontas“ ir „Skaitmeninė Europa“ ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų parama pramonei ir MVĮ pasinaudoti DPT.