Pažangioji kompiuterija

Šiomis dienomis dauguma jūsų žinos, kas yra gigabaitas – tai duomenų saugojimo priemonė, iš kurios vieno pakanka 20 muzikos albumų arba 542 „War and Peace“ kopijų.

Bet ar žinote, kas yra gigaflops? Tai šiek tiek sudėtingiau. Gigaflops yra kompiuterio našumo matas. FLOPS (arba flops) yra slankiojo kablelio operacijos per sekundę, o gigaflops yra maždaug vienas milijardas slankiojo kablelio operacijų per sekundę. Vidutinis nešiojamasis kompiuteris gali veikti nuo 250 gigaflops iki 400 gigaflops greičiu – to pakanka naršyti internete, valdyti biuro programinę įrangą, žaisti žaidimus ir paleisti nuotraukų redagavimo programinę įrangą.

Tačiau nešiojamieji kompiuteriai nėra patys galingiausi kompiuteriai. Ši garbė priklauso itin našaus skaičiavimo (trumpai – našiosios kompiuterijos) kategorijai priklausančioms mašinoms. INS sistemos matuojamos ne gigaflopais, o petaflopais: Milijonas milijardų operacijų per sekundę. Netrukus jie bus matuojami eksaflopais, kurie atlieka milijardą operacijų per sekundę – tiek pat, kiek bendra visų ES mobiliųjų telefonų skaičiavimo galia. Vienas iš našiosios kompiuterijos pavyzdžių šiandien yra ES bendrai finansuojamas LUMI superkompiuteris Suomijoje, galintis pasiekti 550 petaflopų piką. Tai prilygsta 1,5 mln. nešiojamųjų kompiuterių bendrai galiai. Jei šie nešiojamieji kompiuteriai būtų sukrauti vienas ant kito, tai būtų 23 kilometrų aukščio bokštas.

INS sistemos ir tai, ką jos daro, jau yra mūsų gyvenimo pagrindas. Jie atlieka sudėtingas užduotis, kai reikia analizuoti didelius duomenų kiekius, ir leidžia mums sukurti modelius, kad galėtume ištirti ir geriau suprasti sudėtingus iššūkius, pvz., Vaistų molekulių modeliavimą vaistams, kaimo ir miesto planavimą ir naujų medžiagų, automobilių ir orlaivių projektavimą.

Artimiausiu metu bus pradėti įgyvendinti įdomūs nauji ES projektai, grindžiami našiosios kompiuterijos sistemomis, kad būtų sukurtas skaitmeninis Žemės dvynys, kuris geriau imituotų ir prognozuotų su aplinka ir klimatu susijusius pokyčius ir padėtų sprendimus priimantiems asmenims geriau planuoti poveikį ir su juo susidoroti. Taip pat yra planų sukurti skaitmeninį žmogaus dvynį, teoriškai leidžiantį mums pritaikyti medicininį gydymą kiekvienam asmeniui.

ES planuoja finansuoti projektus, kuriais kvantinė mechanika ir kompiuterija derinamos su šiomis našiosios kompiuterijos sistemomis. Tai leis atlikti dar sudėtingesnį modeliavimą tokiose srityse kaip narkotikų atradimas, saugus ir šifruotas ryšys ir itin tikslūs laikrodžiai.

INS sistemos yra įspūdingos, tačiau jos yra sudėtingos ir brangios. Nė viena Europos šalis negali to daryti viena ir tikėtis konkuruoti pasauliniu mastu kuriant našiosios kompiuterijos sistemas. Todėl ES įsteigė Europos našiosios kompiuterijos bendrąją įmonę (BĮ „EuroHPC“). Ši įstaiga sutelkia ES, dalyvaujančių šalių ir privačių partnerių išteklius, kad sustiprintų Europos, kaip pirmaujančios našiosios kompiuterijos galios, poziciją ir suteiktų tokius išteklius Europos tyrėjams, pramonei ir mažesnėms įmonėms.

ES planuoja iki 2033 m. į našiosios kompiuterijos sistemas papildomai investuoti 7 mlrd. EUR. Be to, siekdama padėti ES tapti pasauline kvantinės kompiuterijos ir technologijų lydere, ji padeda finansuoti projektus, kuriuose dalyvauja mokslininkai tyrėjai ir pramonės subjektai kvantinės kompiuterijos srityje.

Dvi pagrindinės technologijos kompiuterijos ir kitų sričių ateičiai yra fotonika ir elektronika.

Fotonika ir elektronika yra tai, dėl ko jūsų telefonas veikia, palaiko greitą interneto ryšį ir saugų transportą. Be to, jie siūlo sprendimus sveikatos priežiūros, energetikos ir klimato kaitos srityse.

ES parengė strategiją, kuria siekiama užtikrinti, kad Europa pirmautų fotonikos ir elektronikos projektavimo ir gamybos srityje. Europos pirmavimas bazinių didelio poveikio technologijų (DPT) srityje bus labai naudingas ekonomikai per visą skaitmeninį dešimtmetį, be kita ko, paskatins našumą, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

Visų pirma Komisija kartu su Europos technologijų platforma "Fotonika"21 siekia parengti bendrą požiūrį į fotoniką. Bendradarbiaudama pramonės, mokslo ir politikos srityse Europa gali paspartinti inovacijas, paskatinti gamybą ir tapti fotonikos lydere.

Kadangi DPT tampa vis sudėtingesnės, pramonei ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ) sunkiau visapusiškai pasinaudoti jų teikiamomis inovacijų galimybėmis. Kad galėtų pasinaudoti šiuo potencialu, pramonei ir MVĮ reikia prieigos prie šių technologijų ir paramos kuriant ir išbandant inovacijas prieš joms patenkant į rinką.

Naujojoje pramonės strategijoje pasitelkiama parama pagal programas „Europos horizontas“ ir „Skaitmeninė Europa“ ir iš Europos struktūrinių investicijų fondų, siekiant remti pramonę ir MVĮ, kurios naudojasi DPT.