Skaitmeniniame dešimtmetyje našioji kompiuterija (HPC) yra pagrindinės pažangos ir inovacijų pagrindas ir strateginis Europos ateities išteklius.
Šiandieniniame pasaulyje nuolat generuojama vis daugiau duomenų – nuo 79 zetabaitų visame pasaulyje 2021 m. iki 181 zettabaito 2025 m. (1 zettabaitas lygus 1 trilijonui gigabaitų). Dėl to keičiasi kompiuterijos pobūdis, nes vis daugiau duomenų reikalaujančių ypatingos svarbos taikomųjų programų.
Našioji kompiuterija yra labai svarbi tvarkant ir analizuojant šį didėjantį duomenų kiekį ir siekiant kuo geriau jais pasinaudoti piliečių, įmonių, tyrėjų ir viešojo administravimo institucijų naudai.
Našioji kompiuterija gali būti naudojama daugelyje taikymo sričių: nuo klimato kaitos poveikio stebėsenos ir švelninimo bei saugesnių ir ekologiškesnių transporto priemonių gamybos iki kibernetinio saugumo didinimo ir žinių ribų didinimo beveik visose mokslo srityse.
Ji taip pat atlieka svarbų vaidmenį medicinoje: Našioji kompiuterija gali būti naudojama vaistų projektavime, pradedant nuo galimų vaistų molekulių testavimo iki esamų vaistų nuo naujų ligų perkėlimo. Ir tai gali padėti mums suprasti epidemijų ir ligų kilmę ir raidą. Superkompiuteriai aktyviai dalyvauja ieškant COVID-19 gydymo būdų.
Be to, našioji kompiuterija pasirodė esanti labai svarbi kuriant naujas taikomąsias programas ir produktus. Tai turi tiesioginį poveikį skaitmeninei tiekimo grandinei, pavyzdžiui, naujų medžiagų, automobilių ir lėktuvų projektavimui, bioinžinerijai ir gamybai.
Šiuo metu pasaulinio lygio superkompiuteriai gali atlikti daugiau nei 10 kartų – bent milijoną milijardų operacijų per sekundę (petalygmens našumą). Kelios aukščiausio lygio sistemos viršija 10–100 milijonų milijardų operacijų per sekundę (išankstinis eksalygmens našumas). Naujos kartos (eksalygmens) per sekundę bus atlikta daugiau kaip milijardas milijardų operacijų (10ą-oji) – skaičiavimo galios lygis bus panašus į visų ES gyventojų mobiliųjų telefonų kompiuterinių pajėgumų sumavimą. Tikimasi, kad pirmasis Europoje eksalygmens superkompiuteris JUPITER pradės veikti 2023 m.
Per skaitmeninį dešimtmetį našioji kompiuterija yra labai svarbi Europos klestėjimui, skaitmeninei transformacijai ir atsparumui ateityje. Skirdama 7 mlrd. EUR finansavimą pagal programą „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programą ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę, Komisija padidins investicijas į superkompiuterius.
Ja siekiama didinti superkompiuterių ir duomenų apdorojimo pajėgumus perkant pasaulinio lygio eksalygmens superkompiuterius, eksalygmens įrenginius ir remiant plataus užmojo INS mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę.
Naujausios naujienos
Daugiau šia tema
Bendras vaizdas
ES investicijos į našiosios kompiuterijos sistemas ir kompiuterijos technologijas suteiks Europai galimybę pirmauti superkompiuterių srityje skaitmeniniame dešimtmetyje.
Išsamiau
Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė – bendra ES, Europos šalių ir privačių partnerių iniciatyva, kuria siekiama Europoje sukurti pasaulinio lygio superkompiuterių ekosistemą.
Taip pat žr.
Mikroelektronika ir nanoelektronika veda mus į pasaulį miniatiūroje, kur didelius dalykus palengvina mažiausi ir protingiausi elektroniniai komponentai ir sistemos.
Kad būtų išlaisvinta kvantinė transformacinė galia, ES turi sukurti visavertę Europos kvantinę ekosistemą, kuri būtų grindžiama jos kompetencijos kvantinių mokslinių tyrimų srityje tradicija.
Susijęs turinys
Superkompiuteriai skaitmeninės Europos programoje
Skaitmeninės Europos programos tikslas – iki 2022–2023 m. sukurti ir sustiprinti ES superkompiuterių...