ES moksliniais tyrimais pagal 5G viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę (5G-PPP) siekiama skatinti Europos technologinę praktinę patirtį ir pramonės pirmavimą 5G tinkluose. Juo taip pat siekiama ištirti besiformuojančias technologijas, kurios padės pasirengti 5G erai. Mokslinių tyrimų rezultatais siekiama formuoti 5G standartus, patvirtinti atitinkamą spektro identifikavimą ir remti visuotinę 5G viziją. Pagal 5G-VPSP sukurtos specialios darbo grupės architektūros, vizijos, spektro, standartų, technologijų vertinimo, bandymų, automobilių, saugumo ir kt. klausimais, siekiant konsoliduoti atitinkamų Europos mokslinių tyrimų projektų rezultatus.
Standartų ir spektro atvejis
5G standartizavimas pradėtas 2016 m. pradžioje pagal 3-iosios kartos partnerystės projektą (3GPP),kuris yra pagrindinė pasaulinių judriojo ryšio sistemų standartizacijos institucija. Pirmoji standartų banga yra prieinama naudojant 3GPP 15 versiją, o antroji banga rengiama ir turėtų būti parengta iki 2020 m. Vykdydama pažangius mokslinius tyrimus, ES siekia ir toliau daryti įtaką būsimų ryšių sistemų (5G ir toliau) technologinei apibrėžčiai, taigi ir standartams. Europos Komisija 5G standartus laiko viena iš penkių prioritetinių Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvos sričių.
Panašiai 5G spektro identifikavimas oficialiai pradėtas ITU 2015 m. Pasaulinėje radijo ryšio konferencijoje (WRC-15), kad iki 2019 m. būtų apibrėžtas 5G skirtas spektras, viršijantis 6 GHz. Atsižvelgiant į tai, ES moksliniai tyrimai numato įvairių nagrinėjamų juostų tinkamumo vertinimą.
Europos 5G mokslinių tyrimų planas
5G moksliniai tyrimai finansuojami pagal ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ ir organizuojami trimis etapais:
1 etapas: Būsima 5G tinklo architektūra
5G viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės 1 etapas, apimantis 2015–2017 m. laikotarpį, davė svarbių rezultatų pagrindinių 5G technologijų srityje. Be klasikinės radijo ir tinklo veiklos pažangos, atsirado virtualių tinklų architektūros, palaikančios specialiai pritaikytas tinklo dalis, taip pat heterogeniniai tinklai, t. y. tinklų tinklas, įskaitant palydovinius tinklus.
2015 m. liepos 1 d. Europos Komisija pradėjo 19 mokslinių tyrimų projektų, kuriems skirtas 129 mln. EUR biudžetas šiems klausimams spręsti ir esminiams būsimos 5G tinklo struktūros elementams pateikti. Pagrindiniai jų pasiekimai yra būsimų 5G tinklų technologinis pagrindas ir labai prisidėjo prie 5G standartizacijos proceso.
2 etapas: Pereiti prie demonstravimo ir eksperimentų dalyvaujant vertikaliosioms pramonės šakoms
5G viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės 2 etapas, apimantis 2017–2019 m. laikotarpį, išplečia šiuos rezultatus ir užmezga glaudesnius ryšius tarp 5G bendruomenės ir vertikaliųjų pramonės šakų. Antrajame etape siekiama pereiti prie koncepcijų ir eksperimentų įrodymo. Jame aktyviai dalyvauja vertikalios pramonės šakos, kurios, kaip tikimasi, bus pagrindinių būsimų 5G tinklų naudotojų dalis.
2017 m. birželio 1 d. Europos Komisija pradėjo įgyvendinti 21 projektą, kurio bendras finansavimas siekia apie 150 mln. EUR. Prie viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės prisijungė daug naujų suinteresuotųjų subjektų (daugiau kaip 60 proc. 2 etapo dalyvių), todėl įgyvendinant projektus galima inicijuoti 5G technologijų demonstravimą ir eksperimentus skirtingų tipų būsimų tinklų naudotojų (žmonių, robotų, automobilių, daiktų ir kt.) kontekste.
3 etapas: Panaikinti 5G platformas, susietąjį ir automatizuotą judumą, bandymus vertikaliosiose pramonės šakose ir ilgalaikę 5G raidą
Pirmoji 5G viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės 3 etapo banga sutvirtins ankstesnių etapų rezultatus integruojant 5G eksperimentinio tinklo infrastruktūrą. 2018 m. liepos 1 d. pradėtitrys ES finansuojami projektai, kuriais kuriamos ištisinės platformos, jungiančios daugiau nei penkiolika bandomųjų vietų dešimtyje skirtingų ES šalių. Sukurta infrastruktūra bus naudojama technologinėms galimybėms patvirtinti visos sistemos kontekste ir 5G VPSP pagrindiniams veiklos rodikliams (PVRR) patvirtinti.
Antroji trečiojo etapo banga yra parama bandomiesiems projektams tarpvalstybiniuose susietojo ir automatizuoto judumo koridoriuose (CAM). 2018 m. lapkričio 1 d. Europos Komisija pradėjo tris mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, apimančius tris tarpvalstybinius koridorius, dėl kurių susitarė kaimyninės valstybės narės. Pagrindinis tikslas yra panaudoti transporto priemonių junglumą, kad būtų sukurta visa ekosistema aplink automobilius ir transporto priemones, aptarnaujant ne tik su sauga susijusius naudojimo atvejus, bet ir daugybę taikomųjų programų, įskaitant techninę priežiūrą, draudimą, informacijos ir pramogų paslaugas, vairuotojo pagalbą ir autonominį vairavimą.
Trečioji banga padės įgyvendinti bandymus ir bandomuosius projektus, skirtus 5G tinklo pritaikymui vertikaliųjų pramonės šakų naudojimo atvejams (žiniasklaidos ir pramogų, pramonės, sveikatos, transporto ir automobilių, energetikos ir kt.), veikiantiems ant 5G ištisinių platformų nuo pirmosios bangos. 2019 m. viduryje pradėtiseptyni nauji projektai, kuriems iš viso skirta 100 mln. EUR ES lėšų.
Paskutinė banga bus skirta ilgalaikei ryšių sistemų raidai, tirs technologijas, kurios dar nėra arba nėra visiškai aptartos pagal 5G viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, ir sudarys sąlygas kurti pažangiąsias ryšio sistemas, neapsiribojančias 5G ryšiu.
Ne tik moksliniai tyrimai
2015 m. kartu su 5G viešojo ir privačiojo sektorių partneryste buvo parengtas 5G vizijos dokumentas, taip pat vykdomi moksliniai tyrimai ir remiamas 5G mokslinių tyrimų ir standartų kūrimas. Jame aprašomi pagrindiniai 5G tinklų inovacijų ir naudojimo atvejai ir paaiškinama Europos 5G vizija.
Pagal Europos 5G viziją vertikalios pramonės šakos, kaip ir automobilių sektorius, yra 5G naudojimo atvejų centre. Tai keičia tai, kaip šiuolaikiniai tinklai yra suprojektuoti ir veikia. 5G tinklai laikomi lanksčiomis tinklo platformomis, kurios gali prisitaikyti prie universalių konkrečių skaitmeninio verslo naudojimo atvejų reikalavimų, pavyzdžiui, numatytų autonominiam vairavimui, išmaniosioms gamykloms, nuotolinei sveikatos priežiūrai ir pažangiam energijos tiekimui.
Nuo to laiko Europos Komisija ir 5G viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė nagrinėjo daugelį šios vizijos aspektų, pavyzdžiui, įvairių vertikaliųjų standartų reikalavimus arba visos Europos 5G bandymų planą. Reguliariai skelbiamosbaltosios knygos ir veiksmų planai, kuriuose fiksuojami šio bendradarbiavimo rezultatai.
Vykdydama tolesnę veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, Europos Komisija taip pat glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir pramonės atstovais įvairiais 2016 m. paskelbto 5G veiksmų plano įgyvendinimo etapais, rengdamasi veiksmingam ir koordinuotam 5G tinklų diegimui tarp ES šalių.
Daugiau šia tema
Bendras vaizdas
5G yra itin svarbi naujos kartos tinklo technologija, kuri sudarys sąlygas inovacijoms ir rems skaitmeninę transformaciją.
Taip pat žr.
Komisija nustatė naujus strateginius 5G diegimo per skaitmeninį dešimtmetį tikslus, kurie yra skaitmeninio ir žaliojo ekonomikos gaivinimo pagrindas.
Europos pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendroji įmonė (SNS BĮ) siekia užtikrinti Europos pramonės pirmavimą 5G ir 6G srityse.
Europos elektroninių ryšių kodeksas atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant nuoseklias 5G diegimo sąlygas ir kartu apsaugant visuomenės sveikatą.
Europos 5G observatorija suteikia ES galimybę įvertinti 5G veiksmų plano įgyvendinimo pažangą ir imtis veiksmų, kad jis būtų visiškai įgyvendintas.
5G veiksmų planas yra strateginė iniciatyva, kuria siekiama, kad 5G ryšys taptų realybe visiems piliečiams ir įmonėms visoje ES.
Susietasis ir automatizuotas judumas suteikia unikalią galimybę padaryti mūsų transporto sistemas saugesnes, švaresnes, veiksmingesnes ir patogesnes naudoti.
ES šalys ir pramonė bendradarbiauja, kad pasirengtų plataus masto 5G koridorių diegimui susietajam ir automatizuotam judumui Europos transporto keliuose.