Dabartinei skaitmeninei transformacijai būdingas staigus generuojamų, tvarkomų, saugomų ir perduodamų duomenų kiekio padidėjimas. Tai turi įtakos mūsų energijos suvartojimui. 2018 m. duomenų centrams teko 2,7 proc. ES suvartojamos energijos (žr. 2020 m. tyrimą „Energiją efektyviai vartojančios debesijos kompiuterijos technologijos ir politika siekiant sukurti ekologišką debesijos rinką“). Nepatikrinus, iki 2030 m. šis skaičius galėtų padidėti iki 3,2 proc.
Šiame tyrime siūlomos politikos priemonės, kuriomis didinamas energijos vartojimo efektyvumas ir žiedinės ekonomikos praktika IRT vertės grandinėse. Daugiausia dėmesio skiriama debesijos kompiuterijai ir duomenų centrams, taip pat elektroninių ryšių paslaugoms ir tinklams.
Tyrime dėl duomenų centrų ir debesijos kompiuterijos siūlomos šios konkrečios politikos priemonės:
- Efektyvaus energijos vartojimo duomenų centrų elgesio kodekso patobulinimai;
- Sugriežtinti žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus, taikomus duomenų centrams, serverių patalpoms ir debesijos paslaugoms; ir
- Europos duomenų centro registro sukūrimas.
Be to, jame pateikiama duomenų centro apibrėžtis ir rodikliai pažangai, padarytai siekiant 2030 m. tikslo, vertinti.
Kalbant apie elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, tyrime siūloma nustatyti telekomunikacijų paslaugų energijos vartojimo efektyvumo ženklą, kad įmonėms ir vartotojams būtų užtikrintas didesnis skaidrumas. Tačiau dar reikėtų išspręsti metodines problemas, įskaitant duomenų prieinamumą. Be to, tyrime siūloma, kad telekomunikacijų operatoriai registruotų tinklo energijos vartojimo intensyvumą centriniame arba nacionaliniame registre, kuriame būtų apžvelgti įvairūs paslaugų teikėjai ir įvairių tinklo technologijų efektyvumas. Tai reikėtų papildyti būtiniausiais efektyvumo reikalavimais, taikomais naujai infrastruktūrai ir ekologinio projektavimo kriterijams.
Į šias išvadas bus atsižvelgta keliose vykdomose ir būsimose iniciatyvose, susijusiose su žaliąja ir skaitmenine pertvarka.