Žaliasis skaitmeninis sektorius

Skaitmeninio dešimtmečio metu Europa susiduria su dviem svarbiais iššūkiais: žaliąja pertvarka ir skaitmenine pertvarka. 

Tai gali atrodyti kaip du skirtingi klausimai, tačiau jie iš tikrųjų yra dvejopi iššūkiai – nė vienas iš jų negali būti sėkmingas be kito – ir jie abu yra vienodai svarbūs Europos ateičiai. 

Skaitmeninių technologijų įtraukimas į savo gyvenimą padeda mums sumažinti anglies pėdsaką. Galime prisijungti prie vaizdo konferencijų, o ne keliauti į susitikimus, stebėti, kiek energijos suvartoja mūsų namai, ir net padidinti žemės ūkio tvarumą.  

Tačiau turime užtikrinti, kad skaitmeninės technologijos nesuvartotų daugiau energijos nei sutaupytų. Šiuo metu skaitmeninės technologijos sudaro 8–10 proc. mūsų suvartojamos energijos ir 2–4 proc. mūsų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio – tai nedidelė procentinė dalis, bet didelis skaičius. 

Mes galime padaryti keletą pokyčių savo skaitmeniniame gyvenime, kad sumažintume savo poveikį aplinkai šioje srityje. Pavyzdžiui, pailginus visų išmaniųjų telefonų naudojimo trukmę vos vieneriais metais, iki 2030 m. būtų sutaupyta 2,1 Mt CO2 per metus, o tai prilygsta 1 mln. automobilių pašalinimui iš mūsų kelių. Perėjus nuo 4G prie 5G tinklų, energijos suvartojimas gali sumažėti iki 90 proc.

ES tiria šias galimybes ir dar daugiau. Atnaujinsime galiojančius teisės aktus ir nustatysime naujas priemones, kad per ateinantį dešimtmetį pasiektume savo žaliuosius ir skaitmeninius tikslus. Viena iš tokių priemonių – užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2030 m. duomenų centrai būtų neutralaus poveikio klimatui, efektyviai energiją vartojantys ir tvarūs.  

ES taip pat nagrinėja savanoriškas ir privalomas priemones, kuriomis būtų padedama privačiajam sektoriui neutralizuoti poveikį klimatui ir naudoti daugiau atsinaujinančiųjų išteklių. Keletas pavyzdžių – Europos žalioji skaitmeninė koalicija ir įvairios garso ir vaizdo sektoriaus žalinimo iniciatyvos.

Žaliojo kurso pramonės planas

Europos Komisija pasiūlė Žaliojo kurso pramonės planą, kuriuo remiamas jos tikslas iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, kartu didinant Europos poveikio klimatui neutralizavimo pramonės konkurencingumą.

Pagrindinis plano ramstis – užtikrinti, kad ES turėtų prieigą prie technologijų, produktų ir sprendimų, kurie yra labai svarbūs pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Tai apima fotovoltinius elementus, vėjo turbinas, baterijas, vandenilio elektrolizerius, anglies dioksido surinkimo, saugojimo įrangą ir kt. Tokie produktai ir sprendimai taip pat yra svarbus ekonomikos augimo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo Europoje šaltinis.

Siekiant šio tikslo, jame apibrėžiamas procesas, kuriuo siekiama paspartinti investicijas ir finansavimą švarių technologijų gamybai Europoje, kad ES taptų švarių technologijų revoliucijos priešakyje. Plane ne tik nagrinėjamos naujos idėjos, pavyzdžiui, laikinas valstybės pagalbos taisyklių lankstumas, bet ir siūloma išnagrinėti, kaip esami fondai ir bendras finansavimas ES lygmeniu gali būti naudojami švarių technologijų inovacijoms, gamybai ir diegimui finansuoti.