„Destination Earth“ yra pavyzdinė Europos Komisijos iniciatyva, kuria siekiama pasauliniu mastu sukurti labai tikslų skaitmeninį Žemės modelį. Šis modelis stebės, imituos ir prognozuos gamtos reiškinių ir žmogaus veiklos sąveiką. Tai padės pasiekti dvejopos, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslus, kurie yra Europos Komisijos žaliojo kurso ir skaitmeninės strategijos dalis.
„Detine“atvers žemės sistemų skaitmeninio modeliavimo potencialą tokiu lygiu, kuris yra tikras proveržis tikslumo, vietos detalių, prieigos prie informacijos greičio ir interaktyvumo srityse. Pirmiausia daugiausia dėmesio bus skiriama klimato kaitos ir ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikiui, jų socialiniam ir ekonominiam poveikiui ir galimoms prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo strategijoms.
„DestinE“ pasinaudos precedento neturinčiais „DestinE“ stebėjimo ir modeliavimo pajėgumais, kuriuos valdo Europos našiosios kompiuterijos kompiuteriai ir dirbtinio intelekto pajėgumai. Dėl to būsime geriau pasirengę reaguoti į dideles gaivalines nelaimes, prisitaikyti prie klimato kaitos ir prognozuoti socialinį ir ekonominį poveikį. Ši iniciatyva taip pat yra viena iš pagrindinių Europos duomenų strategijos sudedamųjų dalių, nes visoje Europoje konsoliduojama prieiga prie vertingų duomenų šaltinių.
„DestinE“ naudotojai, įskaitant nemokslinius ekspertus, galės naudotis didžiuliais Žemės sistemos ir socialinių bei ekonominių duomenų kiekiais ir sąveikauti su jais, kad:
- Atlikti labai tikslius, interaktyvius ir dinaminius Žemės sistemos modeliavimus, pagrįstus gausiais stebėjimo duomenų rinkiniais: Pavyzdžiui, daugiausia dėmesio skiriant visuomenei svarbioms teminėms sritims, pavyzdžiui, regioniniam klimato kaitos poveikiui, gamtiniams pavojams, jūrų ekosistemoms ar miestų erdvėms.
- Pagerinti prognozavimo galimybes, kad poveikis būtų kuo didesnis. Pavyzdžiui, siekiant apsaugoti biologinę įvairovę, valdyti vandenį, atsinaujinančiąją energiją ir maisto išteklius ir mažinti nelaimių riziką besikeičiančiame pasaulyje.
- Remti ES politikos formavimą ir įgyvendinimą. Pavyzdžiui, įvertinti esamos aplinkos politikos ir teisėkūros priemonių poveikį ir remti būsimą įrodymais grindžiamą politikos formavimą.
- Išnaudoti paskirstytojo ir itin našaus skaičiavimo (HPC) ir duomenų tvarkymo kraštutiniu mastu potencialą. Pavyzdžiui, naudojant interaktyvią platformą, kurioje bus įrengti sudėtingi skaitmeniniai dvyniai, ir visapusiškus priemonių rinkinius, skirtus kurti ir naudoti analitika pagrįstus modelius, suteikiant visapusišką prieigą prie daugybės įvairių duomenų.
Be to, Europos pramoniniai ir technologiniai pajėgumai bus sustiprinti, be kita ko, imituojant ir stebint visą Žemės sistemą ir naudojant dirbtinį intelektą (DI) duomenų analizei ir prognozavimo modeliavimui.
Pagrindiniai „Destination Earth“ sistemos komponentai
Destine leis vartotojams gauti teminę informaciją, paslaugas, modelius, scenarijus, modeliavimą, prognozes ir vizualizacijas. Pagrindiniai modeliai ir duomenys bus nuolat vertinami, siekiant pateikti patikimas ir įgyvendinamas scenarijaus prognozes. Destine iš pradžių tarnaus valdžios institucijoms ir palaipsniui atvers daugiau mokslo ir pramonės naudotojų bei plačiosios visuomenės, kad būtų skatinamos inovacijos ir kuriamos naujos taikomosios programos ir paslaugos.
Pagrindiniai DestinE sistemos komponentai yra šie:
Pagrindinių paslaugų platforma
Pagrindinių paslaugų platforma suteikia patogią prieigą „DestinE“ naudotojams. Platformoje bus teikiamos įrodymais grindžiamos sprendimų priėmimo priemonės, taikomosios programos ir paslaugos, grindžiamos atvira, lanksčia ir saugia debesijos kompiuterijos sistema. Ji koordinuos duomenų, debesijos ir našiosios kompiuterijos infrastruktūras ir suteiks prieigą prie vis daugiau skaitmeninių dvynių, nes jos palaipsniui bus prieinamos per susijusias Europos Komisijos ir (arba) nacionalines pastangas.
Platforma suteiks galimybę naudotis atitinkamomis dirbtinio intelekto priemonėmis, itin didelio masto duomenų analize ir Žemės sistemos stebėsenos, modeliavimo ir prognozavimo pajėgumais. Tuo pačiu metu ji suteiks specialius išteklius „DestinE“ naudotojams, kad jie galėtų pritaikyti platformą, integruoti savo duomenis ir kurti savo programas.
Už platformos viešuosius pirkimus ir susijusias „DestinE“ paslaugų teikimo operacijas bus atsakinga Europos kosmoso agentūra (EKA).
Duomenų ežeras
Duomenų ežere kaupiami jau egzistuojantys „Copernicus“ Europos duomenų rinkiniai, trijų „Destination Earth“ įgyvendinančiųjų subjektų (ESA, EUMETSAT ir ECMWF) duomenų rinkiniai ir kiti šaltiniai, pavyzdžiui, daiktų internetas ir socialiniai bei ekonominiai duomenys. Ji taip pat integruoja naujus duomenis, kurie bus gauti iš „Digital Twins“, sukuriant nuoseklią ir savarankišką „DestinE“ duomenų erdvę. Ji suteiks prieigą prie duomenų, reikalingų „Digital Twins“ ir pagrindinių paslaugų platformos operacijoms. Ir ji talpins naudotojų duomenis, kurie bus bendrinami su „DestinE“ naudotojų bendruomene, tuo pačiu palaikydami beveik duomenų apdorojimą, kad maksimaliai padidintų našumą ir paslaugų mastelį.
Duomenų ežerą valdys Europos meteorologinių palydovų naudojimo organizacija (EUMETSAT).
Skaitmeniniai dvyniai
Skaitmeniniai dvyniai yra labai sudėtingų Žemės sistemų, kurias sukūrė Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras (ECMWF), skaitmeninės kopijos.
Jie grindžiami vientisu stebėjimų realiuoju laiku sujungimu ir didelės skiriamosios gebos prognozavimo modeliavimu teminėse srityse, pradedant nuo ekstremalių įvykių ir prisitaikymo prie klimato kaitos.
Ilgalaikis tikslas – integruoti papildomus skaitmeninius dvynius, tokius kaip vandenynai ar biologinė įvairovė, sukuriant visapusišką skaitmeninį Žemės dvynį. „DestinE“ skaitmeniniai dvyniai suteiks vartotojams pritaikytą prieigą prie aukštos kokybės žinių, reikalingų konkretiems naudotojams skirtiems scenarijams kurti, kurie gali padėti priimti įrodymais pagrįstus sprendimus.
Pagrindinė paslaugų platforma, duomenų ežeras ir pirmieji skaitmeniniai dvyniai pradės veikti remiant Komisijos Skaitmeninės Europos programai.
Programa „Europos horizontas“ suteiks mokslinių tyrimų ir inovacijų galimybių, kuriomis bus remiamas tolesnis „DestinE“ plėtojimas. Esama sinergijos su kitomis atitinkamomis ES programomis, pavyzdžiui, su bendrąja įmone „EuroHPC“ irKosmoso programa, ir susijusiomis nacionalinėmis iniciatyvomis. Europos Komisija koordinuoja iniciatyvą „DestinE“, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, asocijuotosiomis šalimis, mokslo bendruomenėmis ir technologijų ekspertais.
Iniciatyva, kurią įgyvendina trys įgaliotieji subjektai:
2021 m. gruodžio 15 d. Europos Komisija ir trys įgyvendinantys subjektai pasirašė susitarimus dėl įnašo, kad pirmasis įgyvendinimo etapas būtų pradėtas iki 2024 m. vidurio. Jie ir toliau dirbs kartu, kad per ateinančius septynerius metus įgyvendintų programą „DestinE“.
Aktyvus suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas yra gyvybiškai svarbus siekiant sėkmingai įgyvendinti programą „DestinE“. Tik per suinteresuotąsias šalis, kurios vadovauja jos plėtrai, „DestinE“ gali įgyvendinti mūsų viziją ir sukurti sprendimą vartotojų bendruomenės poreikiams. Šiuo tikslu buvo priimtas bendro projektavimo metodas, įtraukiant politikos, mokslo ir skaitmenines bendruomenes pagal šiuos du suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ramsčius.
Atviras suinteresuotųjų subjektų dialogas
Pirmajame veiklos etape (2022–2024 m.) bus pradėtas atviras suinteresuotųjų subjektų dialogas. Įvairūs prisidedantys asmenys turės galimybę vadovauti „DestinE“ sistemos kūrimui, pateikdami savo atsiliepimus apie savo poreikius ir reikalavimus, taip pat dalindamiesi savo patirtimi dirbant ir sąveikaujant su „DestinE“ išėjimais.
Šios suinteresuotosios šalys, be kita ko, yra:
- Valstybės narės
- Viešojo sektoriaus naudotojai
- Mokslinių tyrimų ir plėtros partneris
- Operatyvines taikomąsias programas valdantys subjektai
Specialus keitimosi informacija forumas – „DestinE User eXchange“ – palengvins išsamias politikos naudotojų diskusijas ES ir nacionaliniu lygmenimis. Diskusijose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama „DestinE“ paslaugų taikymo galimybėms, reikalavimams ir spragoms.
„DestinE User eXchange“ susitikimai vyks reguliariai, o pirmasis posėdis vyks 2023 m. vasario 15 d. Laikui bėgant, atsižvelgiant į sistemos brandą, bus toliau plėtojamos dalyvavimo ir bendro vystymosi galimybės.
Destine suinteresuotieji subjektai taip pat gali padėti mums nustatyti atitinkamą sinergiją su nacionalinėmis ir Europos iniciatyvomis ir paslaugomis.
Tikslinės naudotojų partnerystės
Kitas programos „DestinE“ suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ramstis yra tikslinės naudotojų partnerystės. Šių partnerysčių tikslas – kurti ir įgyvendinti tvarias paslaugas visą „DestinE“ gyvavimo laikotarpį.
Pagrindiniai technologijų partneriai ir komerciniai subjektai gali panaudoti savo pajėgumus ir žinias, kad galėtų kurti ir įgyvendinti naujus „DestinE“ pajėgumus taip, kad atitiktų konkrečius naudotojų poreikius. Panašiai galime kurti tvirtas technologijų partnerystes, kad apibrėžtume ir projektuotume „DestinE“ paslaugas bendradarbiaudami su kitomis pagal programą „Europos horizontas“ finansuojamomis skaitmeninėmis dvejopomis iniciatyvomis.
Dabartiniai šių mokslinių tyrimų ir plėtros projektų pavyzdžiai:
- biologinės įvairovės skaitmeninis dvynys
- intertwin
- skaitmeninis dvynys geofiziniams ekstremaliams
- skaitmeninis vandenyno dvynys.
Pagal kitą programos „Europos horizontas“ darbo programą (2023–2024 m.) bus suteikta papildomų teminių skaitmeninių dvynių, siekiant praturtinti „DestinE“ ekosistemą.
Destine bus kuriamas palaipsniui per šiuos pagrindinius etapus:
- Iki 2024 m. vidurio – Pagrindinių paslaugų platformos, duomenų ežero ir pirmųjų dviejų skaitmeninių dvynių, susijusių su ekstremaliais gamtos reiškiniais ir prisitaikymu prie klimato kaitos, kūrimas.
- Iki 2027 m.: Tolesnis „DestinE“ sistemos tobulinimas ir papildomų skaitmeninių dvynių bei susijusių paslaugų integravimas.
- Iki 2030 m.: „Pilna“ skaitmeninė Žemės kopija.
Naujausios naujienos
Daugiau šia tema
Bendras vaizdas
ES investicijos į našiosios kompiuterijos sistemas ir kompiuterijos technologijas suteiks Europai galimybę pirmauti superkompiuterių srityje skaitmeniniame dešimtmetyje.
Taip pat žr.
Mikroelektronika ir nanoelektronika veda mus į pasaulį miniatiūroje, kur didelius dalykus palengvina mažiausi ir protingiausi elektroniniai komponentai ir sistemos.
Siekdama išlaisvinti kvantinės transformacijos galią, ES turėtų sukurti tvirtą pramoninę bazę, grindžiamą jos kvantinių mokslinių tyrimų kompetencijos tradicija.
Itin našus skaičiavimas reiškia skaičiavimo sistemas, turinčias itin didelę skaičiavimo galią, kurios gali išspręsti labai sudėtingas ir sudėtingas problemas.