„Tikslas – Žemė“ (DestinE) – Europos Komisijos pavyzdinė iniciatyva žaliajai pertvarkai remti.
„Tikslas – Žemė“ (DestinE) yra pavyzdinė Europos Komisijos iniciatyva, kuria siekiama pasauliniu mastu sukurti labai tikslų skaitmeninį Žemės modelį. Pagal šį modelį bus stebima, imituojama ir prognozuojama gamtos reiškinių ir žmogaus veiklos sąveika. Ji padės siekti dvejopos – žaliosios ir skaitmeninės – pertvarkos tikslų, kurie yra Europos Komisijos žaliojo kurso ir skaitmeninės strategijosdalis.
"DestinE" išlaisvins Žemės sistemos skaitmeninio modeliavimo potencialą tokiu lygiu, kuris yra tikras proveržis tikslumo, vietos detalių, prieigos prie informacijos, greičio ir interaktyvumo požiūriu. Iš pradžių daugiausia dėmesio bus skiriama klimato kaitos ir ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikiui, jų socialiniam ir ekonominiam poveikiui bei galimoms prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo strategijoms.
„DestinE“ naudos precedento neturinčius „DestinE“ stebėjimo ir imitavimo pajėgumus, grindžiamus Europos našiosios kompiuterijos ir dirbtinio intelekto pajėgumais. Dėl to būsime geriau pasirengę reaguoti į dideles gaivalines nelaimes, išbandyti prisitaikymo prie klimato kaitos būdus ir numatyti jų socialinį bei ekonominį poveikį. Ši iniciatyva taip pat yra viena iš pagrindinių Europos duomenų strategijos sudedamųjų dalių, nes ja konsoliduojama prieiga prie vertingų duomenų šaltinių visoje Europoje.
„DestinE“ naudotojai, įskaitant nemokslinius ekspertus, galės naudotis didžiuliais Žemės sistemos ir socialinių bei ekonominių duomenų kiekiais ir su jais sąveikauti, kad:
- Atlikti labai tikslius, interaktyvius ir dinaminius Žemės sistemos modeliavimus, pagrįstus gausiais stebėjimo duomenų rinkiniais. Pavyzdžiui, daugiausia dėmesio skiriant visuomenei svarbioms teminėms sritims, pavyzdžiui, regioniniam klimato kaitos poveikiui, gamtiniams pavojams, jūrų ekosistemoms ar miestų erdvėms.
- Gerinti prognozavimo galimybes, kad poveikis būtų kuo didesnis. Pavyzdžiui, saugoti biologinę įvairovę, valdyti vandenį, atsinaujinančiąją energiją ar maisto išteklius ir mažinti nelaimių riziką kintančiame pasaulyje.
- Remti ES politikos formavimą ir įgyvendinimą. Pavyzdžiui, įvertinti esamos aplinkos politikos ir teisėkūros priemonių poveikį ir remti būsimą įrodymais grindžiamą politikos formavimą.
- Išnaudoti paskirstytųjų ir itin našių kompiuterinių sistemų (HPC) ir itin didelio masto duomenų tvarkymo potencialą. Pavyzdžiui, per interaktyvią platformą, kurioje bus talpinami sudėtingi skaitmeniniai dvyniai, ir išsamius priemonių rinkinius, skirtus analize pagrįstiems modeliams kurti ir naudoti, suteikiant visapusišką prieigą prie daugybės įvairių duomenų.
Be to, Europos pramoniniai ir technologiniai pajėgumai bus sustiprinti imituojant ir stebint visą Žemės sistemą ir, be kita ko, naudojant dirbtinį intelektą (DI) duomenų analizei ir prognoziniam modeliavimui.
Pagrindiniai sistemos „Tikslas – Žemė“ komponentai
DestinE leis vartotojams susipažinti su temine informacija, paslaugomis, modeliais, scenarijais, modeliavimu, prognozėmis ir vizualizacijomis. Pagrindiniai modeliai ir duomenys bus nuolat vertinami, kad būtų galima pateikti patikimas ir įgyvendinamas scenarijų prognozes.
Pagrindiniai DestinE sistemos komponentai yra šie:
Pagrindinių paslaugų platforma
Pagrindinių paslaugų platforma yra patogi prieiga DestinE naudotojams. Platforma teiks įrodymais pagrįstas sprendimų priėmimo priemones, taikomąsias programas ir paslaugas, grindžiamas atvira, lanksčia ir saugia debesijos kompiuterijos sistema. Ji koordinuos duomenų, debesijos ir našiosios kompiuterijos infrastruktūras ir suteiks prieigą prie vis daugiau skaitmeninių dvynių, nes jie palaipsniui tampa prieinami pasitelkiant susijusias Europos Komisijos ir (arba) nacionalines pastangas.
Platforma suteiks galimybę naudotis atitinkamomis DI priemonėmis, itin didelio masto duomenų analize ir Žemės sistemos stebėsenos, imitavimo ir prognozavimo pajėgumais. Be to, ji teiks specialius išteklius „DestinE“ naudotojams, kad jie galėtų pritaikyti platformą savo poreikiams, integruoti savo duomenis ir kurti savo taikomąsias programas.
Už platformą ir susijusias DestinE paslaugų operacijas bus atsakinga Europos kosmoso agentūra (EKA).
Duomenų ežeras
Duomenų ežere kaupiami iš programos „Copernicus“ jau turimi Europos duomenys, trijų programos „Tikslas – Žemė“ įgyvendinimo subjektų (EKA, EUMETSAT ir ECMWF) turimi duomenys ir kiti šaltiniai, pavyzdžiui, daiktų internetas ir socialiniai bei ekonominiai duomenys. Jame taip pat integruojami nauji duomenys, kurie bus gaunami iš "Digital Twins", sukuriant nuoseklią ir savarankišką "DestinE" duomenų erdvę. Ji suteiks prieigą prie duomenų, reikalingų skaitmeninių dvynių ir pagrindinių paslaugų platformos veiklai. Be to, jame bus saugomi naudotojų duomenys, kuriais dalijamasi su "DestinE" naudotojų bendruomene, kartu palaikant beveik duomenų apdorojimą, kad būtų kuo labiau padidintas našumas ir paslaugų išplečiamumas.
Duomenų ežerą valdys Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizacija (EUMETSAT).
Skaitmeniniai dvyniai
Skaitmeniniai dvyniai yra labai sudėtingų Žemės sistemų skaitmeninės kopijos, kurias sukūrė Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras (ECMWF).
Jie grindžiami vientisu stebėjimų realiuoju laiku ir didelės skiriamosios gebos prognozavimo modeliavimu teminėse srityse, pradedant ekstremaliais įvykiais ir prisitaikymu prie klimato kaitos.
Ilgalaikis tikslas – integruoti papildomus skaitmeninius dvynius, pavyzdžiui, vandenynus ar biologinę įvairovę, sukuriant visapusišką skaitmeninį Žemės sistemos dvynį. Skaitmeniniai „DestinE“ dvyniai suteiks naudotojams pritaikytą prieigą prie aukštos kokybės žinių, reikalingų konkretiems naudotojams pritaikytiems scenarijams rengti, o tai gali padėti priimti įrodymais pagrįstus sprendimus.
Pirmoji pagrindinių paslaugų platformos, duomenų ežero ir pirmųjų skaitmeninių dvynių versija pradės veikti 2024 m. birželio mėn. Tai tapo įmanoma dėl paramos, teikiamos pagal Komisijos Skaitmeninės Europos programą.
Programa „Europos horizontas“ suteikia mokslinių tyrimų ir inovacijų galimybių, kuriomis remiama tolesnė programos „DestinE“ plėtra. Yra sinergija su kitomis atitinkamomis ES programomis, pavyzdžiui, bendrąja įmone „EuroHPC“ir Kosmoso programa, ir susijusiomis nacionalinėmis iniciatyvomis. Europos Komisija koordinuoja DestinE iniciatyvą glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, asocijuotosiomis šalimis, mokslo bendruomenėmis ir technologijų ekspertais.
Iniciatyvą įgyvendina trys įgaliotieji subjektai:
Pirmasis iniciatyvos etapas pradėtas įgyvendinti 2022 m. sausio mėn., po to, kai 2021 m. gruodžio 15 d. Europos Komisija pasirašė susitarimus dėl įnašo su trimis įgyvendinančiais subjektais. 1-asis įgyvendinimo etapas užbaigiamas 2024 m. birželio 10 d. pradėjus taikyti sistemą „DestinE“ po pirmųjų 2,5 metų intensyvaus plėtojimo. Nuo paleidimo dienos vartotojai galės naudotis pirmosios kartos infrastruktūra, duomenimis ir paslaugomis. Sistema bus toliau plėtojama, plečiama ir tobulinama vėlesniais etapais iki 2030 m.
Aktyvus suinteresuotųjų šalių dalyvavimas yra gyvybiškai svarbus "DestinE" sėkmei. Tik per suinteresuotąsias šalis, kurios vadovauja "DestinE" plėtrai, "DestinE" gali įgyvendinti mūsų viziją ir sukurti sprendimą vartotojų bendruomenės poreikiams. Šiuo tikslu buvo priimtas bendro projektavimo metodas, pagal kurį suinteresuotųjų subjektų bendruomenės įsitraukia į šią dviejų rūšių veiklą:
Atviras suinteresuotųjų subjektų dialogas
Pirmuoju veiklos etapu (2022–2024 m.) pradėtas atviras suinteresuotųjų subjektų dialogas, kuris ateinančiais metais bus plečiamas. Įvairūs teikinių autoriai turės galimybę vadovauti "DestinE" sistemos kūrimui, pateikdami savo atsiliepimus apie jų poreikius ir reikalavimus bei dalydamiesi savo patirtimi dirbant ir bendraujant su "DestinE" rezultatais. DestinE suinteresuotieji subjektai taip pat gali padėti nustatyti atitinkamą sinergiją su nacionalinėmis ir Europos iniciatyvomis ir paslaugomis.
Šie suinteresuotieji subjektai yra:
- Valstybės narės
- Viešojo sektoriaus naudotojai
- Mokslinių tyrimų ir plėtros partneris
- Operatyvines taikomąsias programas valdantys subjektai
Specialus keitimosi informacija forumas „DestinE User eXchange“ palengvina išsamias politikos naudotojų diskusijas ES ir nacionaliniu lygmenimis. Diskusijose daugiausia dėmesio skiriama DestinE paslaugų taikymo galimybėms, reikalavimams ir spragoms.
„DestinE User eXchange“ reguliariai susitinka, pirmieji du susitikimai Fraskatyje ir Bonoje buvo surengti 2023 m., o trečiasis – 2024 m. spalio mėn. Laikui bėgant, atsižvelgiant į sistemos brandą, bus plėtojamos tolesnės dalyvavimo ir bendro vystymosi galimybės.
Tikslinės naudotojų partnerystės
Kitas „DestinE“ suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ramstis yra tikslinė naudotojų partnerystė. Šių partnerysčių tikslas - kurti ir įgyvendinti tvarias paslaugas per visą "DestinE" gyvavimo laikotarpį.
Pagrindiniai technologijų partneriai ir komerciniai subjektai gali pasinaudoti savo pajėgumais ir žiniomis kurdami ir įgyvendindami naujus „DestinE“ pajėgumus taip, kad jie atitiktų konkrečius naudotojų poreikius. Be to, galime kurti tvirtas technologines partnerystes, kad apibrėžtume ir kurtume DestinE paslaugas, bendradarbiaudami, pavyzdžiui, su skaitmeniniais dvejopais projektais, finansuojamais pagal programą „Europos horizontas“.
Šių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų pavyzdžiai:
• BioDT (biologinė įvairovė)
• Intertwin (skaitmeninis dvigubas variklis)
• GEO-DT (geofiziniai kraštutinumai)
• Skaitmeninis vandenyno dvynys (DTO)
- BioDT (biologinė įvairovė)
- Intertwin (skaitmeninis dvigubas variklis)
- GEO-DT(geofiziniai kraštutinumai)
- Vandenyno skaitmeninis dvynys (DTO).
Papildomi moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra teminiams skaitmeniniams dvyniams bus finansuojami pagal programos „Europos horizontas“ darbo programą (2023–2024 m.), siekiant dar labiau praturtinti „DestinE“ mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bazę.
„DestinE“ bus plėtojama palaipsniui laikantis šių pagrindinių etapų:
- Iki 2024 m. birželio mėn.: Pagrindinių paslaugų platformos, duomenų ežero ir pirmųjų dviejų skaitmeninių dvynių, susijusių su ekstremaliais įvykiais ir prisitaikymu prie klimato kaitos, pirmosios versijos sukūrimas ir įdiegimas.
- Iki 2027 m.: Tolesnis sistemos „DestinE“ tobulinimas, papildomų paslaugų teikimas, proveržio DI plėtra ir sinergija su papildomais skaitmeniniais dvyniais
- Iki 2030 m.: „Visiškas“ skaitmeninis Žemės sistemos dvynys.
Paskutinės naujienos
Daugiau šia tema
Bendras vaizdas
ES investicijos į itin našias kompiuterines ir kompiuterines technologijas sudarys sąlygas Europai pirmauti superkompiuterijos srityje skaitmeniniame dešimtmetyje.
Taip pat žr.
Mikroelektronika ir nanoelektronika veda mus į pasaulį miniatiūroje, kur didelius dalykus palengvina mažiausi ir protingiausi elektroniniai komponentai ir sistemos.
Kad būtų išlaisvinta kvantinė transformacinė galia, ES turi sukurti visavertę Europos kvantinę ekosistemą, kuri būtų grindžiama jos kompetencijos kvantinių mokslinių tyrimų srityje tradicija.
Našioji kompiuterija reiškia skaičiavimo sistemas, turinčias labai didelę skaičiavimo galią, galinčias išspręsti labai sudėtingas ir sudėtingas problemas.