Žaliasis skaitmeninis sektorius

Skaitmeninio dešimtmečio laikotarpiu Europa susiduria su dviem svarbiais iššūkiais: žalioji pertvarka ir skaitmeninė pertvarka. 

Tai gali atrodyti kaip du skirtingi klausimai, tačiau jie iš tikrųjų yra dvejopi iššūkiai – be kito jie negali būti sėkmingi – ir jie abu yra vienodai svarbūs Europos ateičiai. 

Skaitmeninio sektoriaus įtraukimas į mūsų gyvenimą padeda sumažinti mūsų anglies pėdsaką. Mes galime prisijungti prie vaizdo konferencijų, o ne keliauti į susitikimus, stebėti, kiek energijos suvartoja mūsų namai, ir net padidinti ūkininkavimo tvarumą.  

Tačiau turime užtikrinti, kad skaitmeninės technologijos nevartotų daugiau energijos nei sutaupo. Šiuo metu skaitmeninės technologijos sudaro 8–10 proc. mūsų suvartojamos energijos ir 2–4 proc. mūsų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio – tai nedidelė procentinė dalis, bet didelis skaičius. 

Galime atlikti keletą skaitmeninio gyvenimo pokyčių, kad sumažintume savo poveikį aplinkai šioje srityje. Pavyzdžiui, jei visi išmanieji telefonai būtų naudojami tik vienus metus, iki 2030 m. būtų sutaupoma 2,1 mln. tonų CO2 per metus, o tai prilygsta 1 mln. automobilių pašalinimui iš mūsų kelių. Perėjimas nuo 4G prie 5G tinklų gali sumažinti energijos suvartojimą iki 90%.

ES tiria šias galimybes ir dar daugiau. Atnaujinsime galiojančius teisės aktus ir nustatysime naujas priemones, kad kitą dešimtmetį pasiektume savo žaliuosius ir skaitmeninius tikslus. Viena iš tokių priemonių – užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2030 m. duomenų centrai būtų neutralaus poveikio klimatui, efektyviai naudotų energiją ir būtų tvarūs.  

ES taip pat nagrinėja savanoriškas ir privalomas priemones, kuriomis siekiama padėti privačiajam sektoriui neutralizuoti poveikį klimatui ir naudoti daugiau atsinaujinančiųjų išteklių. Keletas pavyzdžių – Europos žalioji skaitmeninė koalicija ir įvairios garso ir vaizdo sektoriaus žalinimo iniciatyvos.

Žaliojo kurso pramonės planas

Europos Komisija pasiūlė Žaliojo kurso pramonės planą, kuriuo remiamas jos tikslas iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, kartu didinant Europos poveikio klimatui neutralizavimo pramonės konkurencingumą.

Vienas iš pagrindinių plano ramsčių – užtikrinti, kad ES turėtų prieigą prie technologijų, produktų ir sprendimų, kurie yra labai svarbūs pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Tai apima fotovoltinius elementus, vėjo turbinas, baterijas, vandenilio elektrolizerius, anglies dioksido surinkimą, saugojimo įrangą ir kt. Tokie produktai ir sprendimai taip pat yra svarbus ekonomikos augimo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo Europoje šaltinis.

Kad tai būtų pasiekta, jame apibrėžiamas procesas, kaip paspartinti investicijas į švarių technologijų gamybą Europoje ir jos finansavimą, kad ES taptų švarių technologijų revoliucijos lydere. Planene tik nagrinėjamos naujos idėjos, pavyzdžiui, laikinas valstybės pagalbos taisyklių lankstumas,bet ir siūloma išnagrinėti, kaip esami fondai ir bendras finansavimas ES lygmeniu gali būti naudojami švarių technologijų inovacijoms, gamybai ir diegimui finansuoti.