
© image by Eva Almqvist - Getty Images/iStock
Skaitmeniniu dešimtmečiu Europa turi išspręsti du svarbius – žaliosios pertvarkos ir skaitmeninės pertvarkos – uždavinius.
Nors gali atrodyti, kad tai – du atskiri uždaviniai, iš tiesų jie glaudžiai susiję – nė vieno nepavyks sėkmingai išspręsti neįveikus kito. Be to, jie abu vienodai svarbūs Europos ateičiai.
Skaitmeninių technologijų naudojimas kasdieniame gyvenime padeda mažinti mūsų paliekamą anglies dioksido pėdsaką. Užuot vykę į posėdžius, galime dalyvauti vaizdo konferencijose, be to, galime stebėti, kiek energijos suvartoja mūsų būstas ir net padidinti žemės ūkio tvarumą.
Kita vertus, turime užtikrinti, kad skaitmeninės technologijos nesuvartotų daugiau energijos, nei padeda jos sutaupyti. Šiuo metu skaitmeninių technologijų suvartojama energija sudaro 8–10 proc. mūsų suvartojamos energijos, o su jomis susijęs išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – 2–4 proc. mūsų išmetamo ŠESD kiekio. Nors šie procentiniai dydžiai nedideli, už jų slypi dideli skaičiai.
Sumažinti savo poveikį aplinkai šioje srityje galime įvairiai keisdami savo skaitmeninio gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, visų išmaniųjų telefonų naudojimo trukmę pailginus vos vienais metais iki 2030 m. kasmet CO2 būtų išmetama 2,1 Mt mažiau – tai prilygsta 1 mln. automobilių pašalinimui iš mūsų kelių. Perėjimas nuo 4G prie 5G tinklų gali sumažinti energijos suvartojimą iki 90 proc.
ES nagrinėja šias ir kitas galimybes. Kad pasiektume kitam dešimtmečiui nusistatytus žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslus, ji atnaujins esamus teisės aktus ir pristatys naujų priemonių. Viena iš jų bus siekiama ne vėliau kaip iki 2030 m. neutralizuoti duomenų centrų poveikį klimatui ir užtikrinti, kad jie efektyviai vartotų energiją ir būtų tvarūs.
ES taip pat nagrinėja galimybę taikyti savanoriškas ir privalomas priemones, kurios padėtų privačiajam sektoriui neutralizuoti savo poveikį klimatui ir naudoti daugiau atsinaujinančiųjų išteklių. Viena iš tokių priemonių – Europos žalioji skaitmeninė koalicija.
Žaliojo kurso pramonės planas
Europos Komisija, norėdama padėti iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą ir kartu padidinti Europos poveikio klimatui neutralizavimo pramonės konkurencingumą, pasiūlėŽaliojo kurso pramonės planą.
Vienas iš pagrindinių plano ramsčių – siekis užtikrinti, kad ES turėtų prieigą prie technologijų, produktų ir sprendimų, kurie yra labai svarbūs pereinant prie nulinio grynojo išmetamųjų teršalų kiekio. Tai yra, be kita ko, fotovoltiniai elementai, vėjo jėgainės, baterijos, vandenilio elektrolizeriai, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo įranga ir kiti. Tokie produktai ir sprendimai taip pat yra svarbus ekonomikos augimo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo Europoje šaltinis.
Kad būtų galima visa tai pasiekti, plane išdėstoma, kaip paspartinti investicijas į švarių technologijų gamybą Europoje ir jų finansavimą, – tai padėtų ES tapti švarių technologijų revoliucijos lydere. Plane ne tik nagrinėjamos naujos idėjos, kaip antailaikinas valstybės pagalbos taisyklių lankstumas, bet ir siūloma apsvarstyti, kaip esamos lėšos ir bendras finansavimas ES lygmeniu gali būti panaudoti švarių technologijų inovacijoms, gamybai ir diegimui finansuoti.
Naujausios naujienos
Daugiau šia tema
Išsamiau
Europos žalioji skaitmeninė koalicija yra įmonių, įsipareigojusių remti ES žaliąją ir skaitmeninę transformaciją, grupė.
Naršyti šią svetainę
Europos skaitmeninis dešimtmetis
Per visą skaitmeninį dešimtmetį ES sieks į žmogų orientuotos ir tvarios skaitmeninės visuomenės...
Žalioji debesija ir žalieji duomenų centrai
Komisija nagrinėja priemones, kaip pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir žiedinės ekonomikos...
Blokų grandinė klimato politikos veiksmams
Europos Komisija siekia panaudoti blokų grandinės technologijų inovacijas, kad padėtų kovoti su...
Paskirties Žemė
Paskirties Žemė (DestinE) – pavyzdinė Europos Komisijos tvarios ateities iniciatyva