Dalyvių nuomonės buvo surinktos per 2021 m. sausio 27 d. internetinį dalyvaujamąjį praktinį seminarą, kuris buvo surengtas vykdant konsultacijas dėl Plačiajuosčio ryšio sąnaudų mažinimo direktyvos peržiūros. Taigi praktinio seminaro metu iš suinteresuotųjų subjektų gautos pastabos, taip pat per viešas konsultacijas ir kitą konsultacijų veiklą gautos pastabos bus įtrauktos į Komisijos vertinimą, poveikio vertinimą ir naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Ši ataskaita neatspindi Komisijos pozicijos šiuo klausimu ir neužkerta kelio galutiniam BKPD peržiūros proceso rezultatui.
Internetiniame dalyvaujamajame seminare dalyvavo apie 180 atstovų iš 23 valstybių narių ( 42 proc. rinkos suinteresuotųjų subjektų ir 53 proc. valdžios institucijų) ir įvairūs suinteresuotieji subjektai – elektroninių ryšių operatoriai, kiti tinklo operatoriai, fizinės infrastruktūros operatoriai, taip pat jų atitinkamos asociacijos, valdžios institucijos (nacionalinės, regioninės, vietos), kurioms pavestos BKPD nustatytos užduotys, ir ekspertai.
Seminarą pradėjo Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD direktorė Rita Wezenbeek, kuri pristatė dvejopą pertvarką – žaliąją ir skaitmeninę ekonomiką – kaip didžiulę galimybę Europai ir vieną iš svarbiausių Europos Komisijos prioritetų. Be to, COVID-19 pandemija išryškino svarbų elektroninių ryšių tinklų vaidmenį piliečių gyvenime ir įmonių strategijose. Atsižvelgdama į tai, E. Wezenbeek priminė, kad 2021–2027 m. laikotarpiu ES skirs 1,8 trln. EUR finansavimą atsigavimui po COVID-19 pandemijos krizės ir ES ilgalaikiams prioritetams įvairiose politikos srityse remti. Be skaitmeninių tikslų, remiamų pagal įvairias ES programas, kiekviename nacionaliniame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane skaitmeninei pertvarkai turėtų būti skiriama bent 20 proc. lėšų.
Wezenbeek priminė, kad pagrindiniai BKPD peržiūros, kurią numatoma atlikti 2022 m. pirmąjį ketvirtį, tikslai yra šie: sudaryti sąlygas greičiau ir veiksmingiau diegti itin didelio pralaidumo tinklus (VHCN), įskaitant šviesolaidinius ir 5G tinklus; užtikrinti, kad taisyklės būtų suderintos su Europos elektroninių ryšių kodeksu (EERK), kurį valstybės narės turi taikyti nuo praėjusių metų pabaigos, ir išnagrinėti galimas perėjimo prie tvaresnių tinklų paskatas. Šiuo atžvilgiu Komisija toliau dėtų pastangas, kad paskatintų privačiojo sektoriaus investicijas į tinklus, taikydama pažangų ir būsimą reguliavimą, kad būtų skatinamas veiksmingesnis pažangių elektroninių ryšių tinklų diegimas. Galiausiai ji paragino visus dalyvius aktyviai prisidėti prie diskusijų ir kartu formuoti šios direktyvos peržiūrą.
Pagrindinių iš dalyvių gautų nuomonių santrauka
- Junglumo infrastruktūra atliks itin svarbų vaidmenį gaivinant Europos ekonomiką. Ja taip pat bus remiamas būsimų novatoriškų paslaugų plėtojimas, didesnis ekonomikos skaitmeninimas, taip pat skaitmeninės atskirties, kuri tebėra itin svarbi problema, panaikinimas. ES turėtų išlaikyti savo užmojus, nes yra lūkesčių, kad visoje Europoje bus plačiai aprėptos skaidulos.
- EERK ir jo savalaikis perkėlimas į nacionalinę teisę bei įgyvendinimas yra labai svarbūs tinklo diegimui. Taip pat svarbu paaiškinti ryšį su persvarstyta priemone, visų pirma atsižvelgiant į simetrinius ir (arba) asimetrinius įsipareigojimus ir abiejose priemonėse vartojamas sąvokas.
- BCRD yra labai svarbi tinklo diegimo priemonė. Kai kurios direktyvoje pateiktos naudingos taisyklės nebuvo visiškai išnaudotos, iš dalies dėl to, kad daugelis nuostatų yra savanoriško pobūdžio. Kai kurie dalyviai atkreipė dėmesį į fragmentišką direktyvos įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimo sunkumus, dėl kurių gali atsirasti rinkos susiskaidymas visoje ES.
- Tinklo diegimui tebėra svarbūs šie klausimai: supaprastinti sudėtingas administracines procedūras (leidimų išdavimą, procesą, laiką, taisykles), teikti informaciją apie planuojamus inžinerinius darbus ir esamą fizinę infrastruktūrą, išplėsti prieigą prie viešųjų įstaigų fizinės infrastruktūros, įveikti sąveikos su įvairiais komunalinių paslaugų tinklais kūrimo sunkumus, gerinti planavimą ir koordinavimą, stiprinti bendro informacinio punkto (SIP) vaidmenį.
- Svarbus vaidmuo tenka ir bendram informaciniam punktui (SIP), ir ginčų sprendimo institucijoms. Būtų galima sustiprinti SIP vaidmenį (pvz., sukuriant vieną bendrą prieigą prie prašymų išduoti leidimą, užtikrinant didesnį koordinavimą ir skaidrumą, prieigos ir išlaidų principus, valdymą, standartizuotų ir skaitmeninių procedūrų naudojimą). Būtų galima geriau informuoti apie ginčų sprendimo procesų rezultatus, taip pat pagerinti SIP ir ginčų sprendimo įstaigų bendradarbiavimą.
- Rinkos ir teisinė padėtis visoje ES labai skiriasi, nors atrodo, kad problemos yra tos pačios. Tam tikrose srityse gali būti naudinga taikyti švelnesnius metodus, o junglumo priemonių rinkinys yra teigiama priemonė. Nors labai platus suderinimas ES lygmeniu galėtų būti iššūkis kai kuriose srityse, padėtį būtų galima pagerinti, kad būtų panaikintos skirtingos taisyklės, sąlygos ir procesai kiekvienoje valstybėje narėje (pvz., įvedant greitesnes ir veiksmingesnes leidimų išdavimo procedūras pagal centralizuotą sistemą ir (arba) suderintas taisykles, gaires dėl išlaidų paskirstymo ir kitų kainodaros aspektų ir t. t.). Kalbant apie galimą teisinę priemonę, kai kurie dalyviai paragino priimti reglamentą, o kiti pasisakė už direktyvą.
- Kalbant apie tvaresnius elektroninių ryšių tinklus, dalijimasis tinklu arba bendras diegimas gali padėti pasiekti šį tikslą. Perėjimas nuo varinių laidų tinklų prie šviesolaidinių tinklų, dėl kurio išjungiami variniai laidai, gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant sektoriaus aplinkosauginį pėdsaką. Peržiūrint BKPD taip pat reikėtų atsižvelgti į tinklų poveikį aplinkai.
- Būtų galima apsvarstyti galimybę sudaryti palankesnes sąlygas naudotis valstybei priklausančiu turtu, diegti tinklo elementus, kurie nepatenka į mažų elementų koncepciją, taip pat apsvarstyti galimybę taikyti tam tikrus nuoseklius metodus, susijusius su taikomais diegimo metodais, pvz., mikrotvirtinimu.
- Reikia užtikrinti greitą atitinkamų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, be kita ko, vietos lygmeniu. Šiuo atžvilgiu visų pirma vietos valdžios institucijoms būtų naudinga didesnė parama (pvz., IT priemonėmis, mokymais, informacine medžiaga ir t. t.).
Nauji tinklo diegimo veiksniai. Dalyvių nuomonės
Nauji elektroninių ryšių rinkos poreikiai, susiję su VHCN diegimu, apima suskaidytos leidimų diegti tinklus sistemos suderinimą ir geresnį vykdymo užtikrinimą. Vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas su operatoriais, taip pat planavimo mechanizmų koordinavimas būtų labai svarbūs, nes leidimų išdavimo procedūros kartais sulėtėjo tinklo diegimas.
Kai kurie dalyviai taip pat paragino bendrai planuoti šviesolaidinio ryšio iki namų (FTTH) ir 5G tinklus dėl jų sąveikos, kartu atkreipdami dėmesį į kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir kai kurių vietos valdžios institucijų nenorą taikyti mikrostabilizavimo metodus, kurie galėtų gerokai sumažinti diegimo sąnaudas. Kalbant apie VHCN diegimo socialinę ir ekonominę naudą vietos bendruomenėms, kai kurie dalyviai pabrėžė, kad svarbu remti mažus ir vidutinius veiklos vykdytojus skatinant ekspertines žinias, taip pat teikti gaires vietos valdžios institucijoms ir suteikti galimybę naudotis viešuoju finansavimu.
Kalbant apie dvejopą perėjimą prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos, dalyviai susitarė dėl galimų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti tinklo diegimo aplinkosauginį pėdsaką, svarbos ir paragino laikytis subalansuoto požiūrio. Pagrindiniai elementai, kurie galėtų padėti sumažinti tiek pasyvių, tiek aktyvių elementų aplinkosauginį pėdsaką, yra dalijimasis esama infrastruktūra, inžinerinių darbų koordinavimas, geresnė prieiga prie viešojo turto ir komunalinių paslaugų, taip pat požeminių tinklų naudojimas.
Nuolatinės problemos ir siūlomi sprendimai. Dalyvių nuomonė
Dalyviai paragino patikslinti BKPD taikymo sritį, visų pirma pritaikyti VHCN koncepciją, peržiūrėti fizinės infrastruktūros apibrėžtį, įtraukti valdžios institucijoms priklausantį arba jų valdomą turtą, paaiškinti įpareigojimus dėl prieigos prie fizinės infrastruktūros, taip pat sąvoką „sąžiningos ir pagrįstos sąlygos“, kiek tai susiję su prieiga prie fizinės infrastruktūros ir jos kainodara, ir užtikrinti suderinamumą su EERK nuostatomis.
Dalyviai sutarė, kad būtina geriau koordinuoti viešojo administravimo institucijų veiklą, ir palankiai įvertino junglumo priemonių rinkinį kaip labai naudingą priemonę, kuri, renkant geriausią patirtį ir skatinant viešojo administravimo institucijas keistis informacija, suteikia valstybėms narėms galimybę mokytis viena iš kitų ir įgyvendinti priemones, skirtas kai kurioms pagrindinėms esamoms kliūtims įveikti.
Dalyvių nuomone, teisinis tikrumas ir valdymas yra pagrindiniai klausimai, o kai kurie iš jų paragino parengti nacionalines ginčų sprendimo gaires (pvz., dėl kainų nustatymo mechanizmų, terminų), taip pat atnaujintą teisinę sistemą, visų pirma susijusią su valstybės pagalbos taisyklėmis, administracinėmis procedūromis ir nuobaudomis tiems pastatų administratoriams, kurie nepagrįstai atsisako suteikti prieigą veiklos vykdytojams.
Kai kurie dalyviai pripažino, kad BKPD nuostatos dėl inžinerinių darbų koordinavimo nebuvo plačiai taikomos, ir nurodė, kad reikia nustatyti suderintas taisykles, visų pirma dėl EVF lygių ir leidimų išdavimo procedūrų. Kai kurie dalyviai teigė, kad dėl nepakankamo koordinavimo, susijusio su prieiga prie tinklo, diegimas sulėtėjo ir padidėjo jo sąnaudos. Jie paragino koordinuoti priėjimo teisių suteikimą tiek tinklo diegimui, tiek antenų antenų įrengimui, ypač 5G ir šviesolaidžio diegimui. Kai kurie dalyviai taip pat nurodė, kad kitiems tinklų sektoriams taikomi skirtingi metodai ir teisinės nuostatos, dėl kurių sunku koordinuoti įvairius sektorius.
Kai kurie dalyviai pabrėžė, kad prieiga prie viešosios infrastruktūros galėtų padėti sumažinti diegimo sąnaudas, ir paragino sudaryti geresnes galimybes naudotis viešuoju turtu ir infrastruktūra.
Kalbant apie skaidrumą ir TIP, dauguma dalyvių sutiko, kad būtų naudinga sukurti bendrą platformą, kuri suteiktų geresnę prieigą prie informacijos apie esamą fizinę infrastruktūrą ir planuojamus inžinerinius darbus, taip pat užtikrintų sustiprintą koordinavimo vaidmenį. Esamų vietos lygmens platformų integravimas į bendrą nacionalinio lygmens platformą būtų naudingas, visų pirma vietos valdžios institucijoms, neturinčioms reikiamų ekspertinių žinių ar išteklių. Dalyviai priminė, kad privatusis sektorius taip pat turėtų pagerinti skaidrumo įsipareigojimų vykdymą, kad būtų galima tiksliai nustatyti fizinę infrastruktūrą.
Leidimų išdavimo procedūros. Dalyvių nuomonė
Rinkos suinteresuotieji subjektai atkreipė dėmesį į didelį leidimų skaičių ir laiką, kurio reikia prašymams parengti dėl skirtingų taisyklių valstybėse narėse ir tarp jų. Dalyviai sutarė, kad labai reikia suderinti ir supaprastinti administracines judriojo ir fiksuotojo ryšio tinklų diegimo procedūras. Konkrečiau, kai kurie dalyviai paragino supaprastinti leidimų išdavimo procedūras, visų pirma mažesnių statinių atveju arba sudarant preliminariuosius susitarimus. Buvo paminėta, kad specialūs leidimai, susiję su kultūros ar aplinkos paveldu, yra ypač sudėtingi. Kai kurie dalyviai pabrėžė, kad tylus pritarimas yra naudingas skatinant tinklo diegimą, ir paragino jį plačiau naudoti, be lengvinimo procedūrų arba net atleidžiant tam tikrų rūšių diegimą nuo leidimų.
Daugelis dalyvių paragino sukurti centralizuotą leidimų išdavimo sistemą (pvz., vieno langelio sistemą, grindžiamą standartizuotomis skaitmeninėmis procedūromis), kuri skaidriai teiktų informaciją apie prašymų išduoti leidimą statusą, taip pat geresnį administracinį koordinavimą, visų pirma didelio masto tinklų diegimo keliuose regionuose atveju. Šiuo sprendimu visų pirma siekiama padėti toms vietos valdžios institucijoms, kurioms trūksta išteklių ar patirties.
Keli dalyviai paragino išplėsti leidimų išdavimo procedūras, kad jos apimtų ne tik mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškus, kaip nurodyta EERK 57 straipsnyje. Be to, dalyviai pritarė leidimų išdavimo sąlygų suderinimui su priėjimo teisių suteikimu, be kita ko, kiek tai susiję su taikytinais mokesčiais ir mokesčiais. Dalyviai taip pat pritarė sąnaudomis pagrįstų leidimų ir įrengimo mokesčių, taip pat priėjimo teisių idėjai, o kai kurie iš jų paragino suteikti nemokamą prieigą prie stogų arba tam tikrų rūšių paprastų įrenginių ir (arba) darbų, pvz., tam tikrų antenų mobiliajam tinklui ar mikrotvirtinimui.