Pagrindinis šio atnaujinto tyrimo tikslas – iš naujo įvertinti tikimybę pasiekti gigabitinės visuomenės 2025 m. ir 2030 m. skaitmeninio dešimtmečio junglumo tikslus, atsižvelgiant į naujausius junglumo politikos, reglamentavimo ir investicijų pokyčius Europos ir nacionaliniu lygmenimis. Dėl plataus užmojo nacionalinių plačiajuosčio ryšio planų (NBP) ir telekomunikacijų sektoriaus dalyvavimo, taip pat viešųjų ir privačiųjų investicijų, ES pastaraisiais metais padarė pažangą siekdama junglumo tikslų.
Apskritai visos valstybės narės įgyvendino bendrą strateginį požiūrį į plačiajuosčio ryšio tinklų diegimą, kuris davė praktinių rezultatų. Sėkminguose NBP atsižvelgiama į jų referencinės valstybės narės pradines sąlygas, apibūdinamos konkrečios priemonės, grindžiamos jų privalumais, ir apibrėžiamos priemonės problemoms spręsti. Atliekant tyrimą nagrinėtuose NBP paprastai nustatomas vienas ar du pagrindiniai punktai iš šių veiksmų krypčių: Paklausos valdymo priemonės, pasiūlos priemonės, reguliavimo ir organizacinės priemonės, skaidrumo priemonės. Visoje Europoje nėra vieno visiems tinkančio plačiajuosčio ryšio strategijų sprendimo. Todėl NBP daugiausia pritaikyti prie atskirų valstybių narių poreikių, nors kai kurias priemones galima lengvai pritaikyti ir įgyvendinti keliose valstybėse narėse panašiomis sąlygomis.
Tačiau kai kurioms valstybėms narėms gali būti sunku pasiekti gigabitinės visuomenės 2025 m. ir 2030 m. skaitmeninio dešimtmečio tikslus. Kai kurie veiksniai, dėl kurių gali sulėtėti pažanga siekiant junglumo tikslo, yra, pvz., maža FTTP aprėptis, žemas skaitmeninių įgūdžių lygis, žemas gigabitinės spartos abonentų skaičius, sudėtinga topografija, sudėtingas ir daug sąnaudų reikalaujantis diegimas kaimo ir atokiose vietovėse, investavimo proceso kliūtys, didelės plačiajuosčio ryšio kainos, nepakankami investicijų planai, didelė DOCSIS 3.1 rinkos dalis, mažas gyventojų tankis, didelis tik judriojo plačiajuosčio ryšio naudotojų skaičius ir t. t.
Jei ES nenori atsilikti pasauliniu lygmeniu, reikia dar labiau paspartinti plačiajuosčio ryšio plėtrą. Šiuo atžvilgiu gigabitinių tinklų ir interneto paslaugų teikimas ir naudojimas yra labai svarbus būsimam ES ekonomikos vystymuisi ir konkurencingumui, taip pat visos visuomenės pažangai ir sanglaudai. Dabartinė politika ir iniciatyvos, pavyzdžiui, priemonė „Next Generation EU“, EGADP, Skaitmeninio dešimtmečio politikos programa, EITP2 „Skaitmeninė ekonomika “, Gigabit infrastruktūros aktas, sujungiamumo priemonių rinkinys, turės didelį poveikį plačiajuosčio ryšio technologijų diegimui.