Europos duomenų valdymo aktas

Duomenų valdymo aktu, kuris yra vienas iš pagrindinių Europos duomenų strategijos ramsčių, siekiama didinti pasitikėjimą duomenimis, stiprinti mechanizmus, kuriais didinamas duomenų prieinamumas, ir įveikti technines pakartotinio duomenų naudojimo kliūtis.

Duomenų valdymo aktu taip pat bus remiamas bendrų Europos duomenų erdvių kūrimas ir plėtojimas strateginėse srityse, įtraukiant tiek privačiuosius, tiek viešuosius subjektus sveikatos, aplinkos, energetikos, žemės ūkio, judumo, finansų, gamybos, viešojo administravimo ir įgūdžių sektoriuose.

Duomenų valdymo aktas įsigaliojo 2022 m. birželio 23 d. ir po 15 mėnesių lengvatinio laikotarpio taikomas nuo 2023 m. rugsėjo mėn.

Nauda

Šia iniciatyva siekiama suteikti daugiau duomenų ir palengvinti dalijimąsi duomenimis tarp sektorių ir ES šalių, kad duomenų potencialas būtų išnaudotas Europos piliečių ir įmonių naudai.

Pavyzdžiui:

• Geras duomenų valdymas ir dalijimasis duomenimis leis pramonės šakoms kurti novatoriškus produktus ir paslaugas, o daugelis ekonomikos sektorių taps efektyvesni ir tvaresni. Tai taip pat labai svarbu rengiant DI sistemas.
• Turėdamas daugiau duomenų, viešasis sektorius gali parengti geresnę politiką, kuri padėtų užtikrinti skaidresnį valdymą ir veiksmingesnes viešąsias paslaugas.
• Duomenimis grindžiamos inovacijos bus naudingos įmonėms ir asmenims, nes mūsų gyvenimas ir darbas taps veiksmingesnis:
  • sveikatos duomenys: gerinti individualiems poreikiams pritaikytą gydymą, teikti geresnes sveikatos priežiūros paslaugas ir padėti gydyti retas ar lėtines ligas, ES sveikatos sektoriuje kasmet sutaupyti apie 120 mlrd. EUR ir veiksmingiau bei greičiau reaguoti į pasaulinę COVID-19 sveikatos krizę;
  • judumo duomenys: dėl navigacijos realiuoju laikusutaupyti daugiau kaip 27 mln. valandų viešojo transporto naudotojų laiko ir iki 20 mlrd. EUR per metus automobilių vairuotojų darbo sąnaudų; 
  • aplinkos duomenys: kovoti su klimato kaita, mažinti išmetamo CO2 kiekį ir kovoti su ekstremaliosiomis situacijomis, pvz., potvyniais ir miškų gaisrais;
  • žemės ūkio duomenys: plėtoti tikslųjį ūkininkavimą, naujus produktus žemės ūkio maisto produktų sektoriuje ir naujas paslaugas apskritai kaimo vietovėse;
  • viešojo administravimo duomenys: teikti geresnę ir patikimesnę oficialią statistiką ir prisidėti prie įrodymais pagrįstų sprendimų priėmimo.

Kaip tai veiks praktiškai?

ES skatins patikimų dalijimosi duomenimis sistemų kūrimą keturiais plataus masto priemonių rinkiniais:

1. Mechanizmai, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos pakartotinai naudoti tam tikrus viešojo sektoriaus duomenis, kurių negalima pateikti kaip atvirųjų duomenų. Pavyzdžiui, pakartotinis sveikatos duomenų naudojimas galėtų paskatinti mokslinius tyrimus siekiant rasti retų ar lėtinių ligų gydymo būdus.
2. Priemonės, kuriomis užtikrinama, kad duomenų tarpininkai veiktų kaip patikimi dalijimosi duomenimis arba jų kaupimo bendrose Europos duomenų erdvėse organizatoriai.
3. Priemonės, kuriomis piliečiams ir įmonėms sudaromos palankesnės sąlygos pateikti savo duomenis visuomenės labui.
4. Priemonės, kuriomis palengvinamas dalijimasis duomenimis, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas naudoti duomenis įvairiuose sektoriuose ir tarpvalstybiniu mastu, ir sudaryti sąlygas rasti tinkamus duomenis tinkamu tikslu. 

Daugiau informacijos apie šias priemones rasite Duomenų valdymo akte.

Poveikis visoje ES

Reglamentas dėl duomenų valdymo bus galingas inovacijų ir naujų darbo vietų kūrimo variklis. Tai leis ES užtikrinti, kad ji pirmautų antroje inovacijų, paremtų duomenimis, bangoje. 

Visai visuomenei bus naudinga labiau įrodymais pagrįsta politika ir geresni visuomenės uždavinių, pavyzdžiui, klimato kaitos ir COVID-19 pandemijos, sprendimai. 

Įmonėms bus naudingos mažesnės duomenų gavimo, integravimo ir tvarkymo išlaidos ir mažesnės patekimo į rinkas kliūtys. Be to, sumažės naujų produktų ir paslaugų pateikimo rinkai laikas. Tai leis mažoms ir didelėms įmonėms kurti naujus duomenimis grindžiamus produktus ir paslaugas.