Nors skaidrumo darbotvarkė paskatino visuotinį atvirųjų duomenų judėjimą, 2014–2020 m. buvo atverta tik apie 3 proc. pasaulio duomenų. Taip yra daugiausia dėl to, kad jis buvo grindžiamas veiksmingumu ir technologijomis, todėl paprastai naudos gavo tik dideli miestai – daugiau kaip 1 mln. gyventojų. Dabartiniai pokyčiai rodo, kad nuo paslaugų ir duomenų teikimo internetu vyriausybės ir vietos valdžios institucijos šiuo metu pereina prie bendradarbiavimu grindžiamo dalijimosi duomenimis modelio. Ši nauja paradigma galėtų sukurti vertę tiems 85 proc. Europos miestų, kurie nepasinaudojo atvirųjų duomenų pažadų teikiama nauda.
Siekiant sukurti palankią teisinę aplinką, ES duomenų strategija siekiama, kad ES taptų duomenimis grindžiamos visuomenės lydere, sukuriant bendrąją duomenų rinką. Jame siūloma sukurti ES duomenų sistemą, kuri padėtų novatoriams dalytis duomenimis. Duomenų valdymo akte nustatytas bendras Europos duomenų erdvių valdymo lygmuo, o Duomenų aktu (numatyta 2021 m. III ketv.) bus reglamentuojamas įmonių dalijimasis duomenimis su valdžios sektoriumi (B2G). Galiausiai Atvirųjų duomenų direktyvos įgyvendinimo reglamente bus apibrėžti keli didelės vertės duomenų rinkiniai, kurie turės būti prieinami nemokamai ir per taikomųjų programų sąsajas.
Tačiau suteikiant miestams ir bendruomenėms prieigą prie aktualesnių duomenų, reikalingų jų miestų valdymui ir politikos formavimui, ir kuriant privatumą saugančias duomenų rinkas, taip pat reikės specialių dalijimosi duomenimis mechanizmų. Būtent taip turėtų būti sukurta neutralaus poveikio klimatui ir pažangioms bendruomenėms skirta duomenų erdvė; sąveiki, patikima ir saugi aplinka, kurioje pagal savanoriškus susitarimus ir tam tikromis sąlygomis (pvz., prieigos teisėmis, pakartotinio naudojimo teisėmis, licencijomis, kainų žymenimis ir t. t.) šiuo metu suskaidytais ir išsklaidytais duomenimis gali dalytis tie, kurie tampa šios duomenų erdvės dalimi. Yra keletas galimų būdų, kuriais miestai jau naudojasi privačiojo sektoriaus turimais duomenimis, pavyzdžiui, duomenų donorystė, duomenų viešieji pirkimai, dalijimosi duomenimis susivienijimai ar net konkurso sąlygos. Tačiau būsima duomenų erdvė turėtų padėti plėtoti šiuos sprendimus pasitelkiant įvairių suinteresuotųjų subjektų valdymo sistemą ir tinkamą techninę struktūrą. Ji taip pat padės spręsti tarpmiestines problemas, pvz., nustatyti potvynius arba švelninti klimato įvykius.
Duomenų erdvėsnariai kartu susitars dėl pagrindinių duomenų temų (susijusių su žaliojo kurso tikslais), kurios turi būti prieinamos, jomis dalijamasi, jos bus naudojamos ir pakartotinai naudojamos visuose ES miestuose ir bendruomenėse panašiomis sąlygomis. Duomenų erdvė turėtų būti grindžiama paklausa; patenkinti konkrečius miestų poreikius ir užtikrinti, kad paslaugos būtų orientuotos į piliečius. Miestų požiūriu labai svarbu gauti viešojo intereso privačiojo sektoriaus duomenis, todėl galbūt jiems gali būti naudingos lengvatinės prieigos prie tokių duomenų ir jų pakartotinio naudojimo sąlygos.
Kalbant apie pagrindinius duomenų rinkinius arba duomenų temas, vietos nustatymo duomenis (GIS, INSPIRE), komunalinių paslaugų (pvz., atliekų, vandens, energijos suvartojimo) duomenis ir aplinkos duomenis (pvz., oro kokybę, orą ir kt.), buvo paminėti labai svarbūs duomenys. Priklausomai nuo verslo ir miestų poreikių, gyventojų ir (arba) surašymo duomenys, taip pat mobiliųjų telefonų operatorių ir 5G tinklų duomenys taip pat yra svarbūs, nes jie gali suteikti galimybę beveik tikruoju laiku atspindėti eismą, gyventojų pasiskirstymą dieną ir važinėjimo į darbą srautus. Pažangiųjų miestų kontekste derinant šiuos duomenis būtų galima teikti integruotas (įvairias sritis apimančias) miesto paslaugas, kurioms reikalingas sąveikumas, moduliškumas, bendri duomenų modeliai, programų sąsajos ir pasitikėjimas.
Siekiant užtikrinti sąveikumą, pagal deklaraciją „Living-in.eu“ ir bendruomenės patvirtintus minimaliojo sąveikumo mechanizmus (MIM) pateikiami bendri duomenų modeliai (paremti esamais modeliais, pvz., SAREF, DATEX II, GSMA, schema.org) ir iii) rinka (pagrįsta TM forumu, verslo API ir programinės įrangos verslo EcoSystem), kad būtų suteikta prieiga prie tų duomenų modelių. Jomis taip pat palengvinamas kontekstinės informacijos valdymas, asmens duomenų valdymas ir sąžiningos DI MIM viešieji pirkimai; pastarieji du yra vykdomi. Kaip ir MIM, EITP skaitmeninių paslaugų infrastruktūros sudedamosios dalys, pavyzdžiui, „Context Broker“, didžiųjų duomenų testavimo infrastruktūra, e. ID, e. pristatymas ir e. parašas, yra standartų ir techninių specifikacijų rinkinys, skirtas bendriems bendriesiems skaitmeniniams pajėgumams, kurie tenkina pagrindinius bet kurios skaitmeninių paslaugų platformos poreikius. Todėl miestai neturėtų pradėti nuo nulio, bet gali pradėti naudotis esamomis priemonėmis ir jomis remtis, taigi nuo pat pradžių būti sąveikūs. Darbas, susijęs su Europos pažangiųjų miestų ir bendruomenių sąveikumo sistema (EIF4SCC), taip pat yra labai svarbus kuriant pažangiosioms bendruomenėms skirtą duomenų erdvę. Šio projekto tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas platesniam pažangiųjų miestų ir technologijų įsisavinimui ir naujų paslaugų plėtrai, užtikrinant sąveikumą tarp sričių, miestų, regionų ir sienų. Šiuo projektu bus nustatytas bendras požiūris į pažangiųjų miestų ir bendruomenių sąveikumo apibrėžtį ir užtikrintas suderintas požiūris į jo aspektus.
Duomenų erdvės valdymas ir visa vietos duomenų ekosistema taip pat bus labai svarbūs. Neseniai atliktame tyrime pabrėžtas vietos valdžios institucijų vaidmuo planuojant ekosistemą, streiko turėtojų dalyvavimo svarba, nes tai labai svarbu siekiant apibrėžti ir integruoti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir tada paskirstyti vertę ekosistemoje tarp subjektų, su duomenimis susiję klausimai ir požiūris į ekonominį tvarumą:
Visų miestams svarbių duomenų valdymas galėtų kelti problemų, ypač dėl to, kad prognozės rodo, jog dėl susietųjų įrenginių per ateinančius penkerius metus duomenų sprogimas padidės penkiais metais, o tai darys spaudimą, kur ir kaip saugoti ir tvarkyti mūsų duomenis Europoje. Ši tendencija taip pat rodo perėjimą nuo centrinės debesijos infrastruktūros prie tinklo pakraščio, t. y. netoli galutinių naudotojų, įskaitant miestus. Šis pokytis kartu su didėjančiais galutinių naudotojų lūkesčiais dėl saugios infrastruktūros, kurioje suvartojama mažai energijos ir apdorojami realiuoju laiku, gali būti suinteresuoti naudotis debesijos infrastruktūra. Taip būtų galima 50 proc. padidinti jų IT biudžeto veiksmingumą, sudaryti sąlygas teikti tikralaikes duomenų tvarkymo paslaugas ir užtikrinti saugų būdą saugoti duomenis vietos lygmeniu arba kartu su kitais miestais.
Be pažangios bendruomenių duomenų erdvės kūrimo, kuriamos kelios kitos sektorių duomenų erdvės, kurių kiekviena pasižymi savo ypatumais. Judumo duomenų erdvės tikslas – padidinti pagrindinių duomenų prieinamumą siekiant remti keleivių ir krovinių vežimą, palengvinti tarpsektorinį dalijimąsi duomenimis ir pakartotinį naudojimą daugiarūšio transporto tikslais, padėti pakartotinai naudoti duomenis ir pagerinti duomenų randamumą. Sveikatos duomenų erdvė apims (labai) neskelbtinus duomenis, patikimus sveikatos duomenų rinkinius, itin jautrius genomikos duomenis ir vėžio vaizdus. Siekiant užtikrinti sąveikumą, 2021 m. rengiamos bendros techninės specifikacijos, patikimumo užtikrinimo sistemos ir kibernetinio saugumo sistema, taip pat pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos sveikatos duomenų erdvės.
Neutralaus poveikio klimatui ir pažangioms bendruomenėms skirta duomenų erdvė taip pat bus svarbi miestų skaitmeniniams dvyniams. Įgyvendinant kelis ES projektus bandoma įgyvendinti šią koncepciją (DUET, LEAD, DigiTranScope, URBANAGE ir kt.), o Eindhoven, Newcastle, Rennes, Liuksemburgas ir Jungtinė Karalystė taip pat diegia dvynius, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama konkretiems jų poreikiams. Miestų skaitmeniniams dvyniams labai svarbūs teisinio saugumo klausimai, susiję su dalijimusi duomenimis, duomenų nuosavybe, duomenų vaidmenimis ir pareigomis, duomenų prieinamumu ir kokybe, taip pat privatumo aspektais. Kita vertus, galėtų būti naudingos techninės nuostatos, organizaciniai metodai, įgyta patirtis ir bendruomenė, susijusi su INSPIRE direktyvos įgyvendinimu (erdvinė informacija aplinkos politikos stebėsenai).
Vykdydama judėjimą „Living- in.eu“, bendruomenė nustatė keletą simbolinių projektų; skaitmeniniai kelių visuomenės uždavinių sprendimai naudojant įvairias technologijas. Pirmiausia daugiausia dėmesio bus skiriama skaitmeniniams miestų dvyniams (pvz., miestų planavimui arba prognozinei techninei priežiūrai), piliečių kortelei ir judumui miesto oru, o kiti gali būti ir ateityje. Todėl miestai ir bendruomenės kviečiami prisijungti prie judėjimo ir pradėti bendradarbiauti kuriant bendrą viziją ir jai palankias sąlygas.
Išsamesnė informacija pateikiama pridedamoje išsamioje ataskaitoje.