Valstybės pagalba plačiajuosčiam ryšiui gali būti reikalinga tam tikrose vietose, kuriose rinka nesuteikia reikiamų investicijų į infrastruktūrą.
2023 m. sausio 31 d. peržiūrėtos valstybės pagalbos plačiajuosčio ryšio tinklams gairės buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 36, 2013 1 31, p. 1–42) ir taikomos nuo kitos dienos po jų paskelbimo. Gairėse nurodoma, kaip Komisija vertins valstybės pagalbos priemones, apie kurias pranešė valstybės narės, kuriomis remiamas plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas ir diegimas ES.
Didžioji dalis investicijų į plačiajuosčio ryšio tinklus gaunama iš privačių operatorių, tačiau kai kuriose srityse gali prireikti valstybės pagalbos plačiajuosčio ryšio tinklams diegti arba vartotojams ir įmonėms skatinti naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis.
Gairės padės valdžios institucijoms parengti su bendrąja rinka suderinamas paramos priemones, kurios padėtų pasiekti Europos skaitmeninio dešimtmečio politikos programos 2030 m. junglumo tikslus ir užtikrintų gigabitinį junglumą visiems, taip pat 5G ryšio aprėptį visose apgyvendintose vietovėse.
Naujosios gairės atspindi dabartinę reguliavimo, rinkos ir technikos raidą. Todėl buvo peržiūrėtos intervencijos ribos. Valstybės narės gali remti investicijas į fiksuotojo ryšio tinklus tose vietovėse, kuriose nėra tikėtina, kad rinka galutiniams paslaugų gavėjams užtikrintų bent 1 Gbps atsisiuntimo spartą ir ne mažesnę kaip 150 Mbps siuntimo spartą.
Pirmą kartą gairėse taip pat numatyta pagalbos judriojo ryšio tinklų (įskaitant 5G) diegimui ir įsisavinimo priemonių vertinimo sistema.
Tam tikros taisyklės buvo supaprastintos. Visų pirma, kuriant didmeninės prieigos prie subsidijuojamo tinklo produktus galima geriau atsižvelgti į konkurencinę padėtį atitinkamoje vietovėje ir tam tikrų prieigos produktų paklausą. Todėl tam tikras diegimo išlaidas būtų galima sumažinti nedarant poveikio konkurencijai.
Be to, gairėse pateikiamos papildomos gairės dėl kelių pagrindinių sričių, kaip antai kartografavimas, viešos konsultacijos, atrankos procedūra, didmeninės prieigos kainodara ir lėšų susigrąžinimo mechanizmai.
Visų pirma patikslintose gairėse pripažįstama, kad, siekiant išvengti pernelyg didelių plačiajuosčio ryšio tinklų kartografavimo skirtumų (esminis elementas siekiant patikrinti, ar esama rinkos nepakankamumo), turi būti suderinti keli pagrindiniai elementai (pvz., tinklo veikimas turi būti vertinamas pagal atsisiuntimo spartą ir, kai tinkama, įkėlimo spartą, kuria galutiniai paslaugų gavėjai gali naudotis piko laiko sąlygomis ir pravažiuojamose patalpose arba 100 m² tinkle belaidžiams tinklams). Be to, gairių priede siūloma išsamesnė, bet savanoriška metodika.
Išsamesnė informacija ir taisyklės pateikiamos Plačiajuosčio ryšio gairėse.
Naujausios naujienos
Daugiau šia tema
Bendras vaizdas
Plačiajuosčio ryšio planavimo skyrius padeda savivaldybėms ir kitiems subjektams planuoti sėkmingus plačiajuosčio ryšio plėtros projektus.
Taip pat žr.
Privačios infrastruktūros savininkai ir valdžios institucijos bendradarbiauja finansuodami viešojo ir privačiojo sektorių bei privačiojo sektoriaus valdomus tinklus.
Savivaldybės, savivaldybių įmonės, bendrosios įmonės ir privačios įmonės gali dalyvauti viename, dviejuose ar visuose trijuose plačiajuosčio ryšio plėtros etapuose.
Pagrindinius fizinės infrastruktūros teikėjo (PIP), tinklo paslaugų teikėjo (NP) ir paslaugų teikėjo (SP) vaidmenis gali atlikti įvairūs subjektai.
Prieiga prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros galima per skirtingus tinklo mazgus infrastruktūros ir taikomųjų programų lygmeniu.
Sėkmingos plačiajuosčio ryšio plėtros regione pagrindas – vietos, regionų ar nacionaliniu lygmeniu politiškai remiamas planas, kuriame tikslai derinami su konkrečiais poreikiais ir suinteresuotaisiais subjektais.
Veiksmų plane išsamiai aprašomos plačiajuosčio ryšio strategijos įgyvendinimo sąnaudos, suinteresuotieji subjektai, veikla, koordinavimas ir stebėsena.
Įvairių laidinių, belaidžių ir būsimų plačiajuosčio ryšio technologijų apžvalga ir jų privalumų, trūkumų ir tvarumo aprašymas.
Tinkamo verslo modelio pasirinkimas priklauso nuo rinkos dalyvių vaidmens plačiajuosčio ryšio vertės grandinėje.
Investavimo modeliai suteikia įdomių galimybių valdžios institucijai dalyvauti plėtojant regioninį plačiajuostį ryšį.
Pagrindinės sparčiojo plačiajuosčio ryšio plėtros projektų finansavimo priemonės yra nuosavi ištekliai, pajamomis grindžiamas finansavimas, paskolos, nuosavas kapitalas ir dotacijos.
Plačiajuosčio ryšio tinklas susideda iš geografinių dalių. Tinklo topologija apibūdina, kaip sujungiamos skirtingos tinklo dalys. Svarbiausios magistralės ir plotų tinklų topologijos yra medžių topologijos, žiedinės topologijos ir tinklinės topologijos. Pirmos mylios atveju dvi...
Plačiajuosčio ryšio tinklą sudarantys lygmenys ir pagrindiniai verslo vaidmenys padeda suprasti viešojo administravimo institucijų vaidmenis.
Plačiajuosčio ryšio tinklams reikalingi skirtingi infrastruktūros tipai, pagrįsti skirtingomis logistinėmis, ekonominėmis ar demografinėmis sąlygomis. Naudokite klausimus, kad padėtumėte pasirinkti.
Plačiajuosčio ryšio technologijų palyginimas atskleidžia kiekvieno sprendimo ypatybes ir padeda priimti sprendimus dėl geriausio sprendimo skirtingiems regionams.