Privačios infrastruktūros savininkai ir valdžios institucijos bendradarbiauja finansuodami viešojo ir privačiojo sektorių bei privačiojo sektoriaus valdomus tinklus.
Visiška FTTH aprėptis Sendene (Vokietija)
Viešosios lėšos
Viešosios lėšos sudaro sąlygas ekonominiam ir socialiniam tobulėjimui ir yra prieinamos vietos, regionų ir nacionalinės valdžios lygmenimis, taip pat ES lygmeniu. Europos Sąjunga yra vis svarbesnis finansavimo šaltinis, teikiantis daugiausia dotacijas ir paskolas, bet net ir nuosavo kapitalo finansavimą. Bėgant metams didėjant turimo finansavimo apimčiai ir tipui, didėjo ir programų skaičius.
Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai) apima:
- Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), kurio tikslas – stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą ES šalinant regionų skirtumus. ERPF parama plačiajuosčiam ryšiui diegti visų pirma skiriama rinkos nepakankamumo problemoms spręsti, daugiausia dėmesio skiriant regionams, kuriuose investuojama ne vien tik rinkos sąlygomis.
- Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kurio tikslas – remti ES kaimo vietoves, kad jos galėtų spręsti įvairias ekonomines, aplinkos ir socialines problemas. Jis gali būti naudojamas plačiajuosčio ryšio projektams tam tikruose regionuose ir valstybėse narėse remti, priklausomai nuo to, kaip suplanuotas lėšų paskirstymas.
- Europos socialinis fondas (ESF), kuris remia darbo vietas ir užimtumo galimybes visiems ES piliečiams ir iš dalies gali būti naudojamas plačiajuosčio ryšio diegimui remti.
- Sanglaudos fondas (SF), kurio tikslas – mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus ir skatinti darnų vystymąsi.
Junglumui skirta programa yra Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP), pagal kurią plačiajuosčio ryšio diegimas remiamas dviem finansinėmis priemonėmis: Europos infrastruktūros tinklų priemonės plačiajuosčio ryšio fondas (CEBF, nuosavas kapitalas) ir EITP skolos priemonė. Europos infrastruktūros tinklų plačiajuosčio ryšio fondas teikia nuosavą ir kvazinuosavą kapitalą mažesnio masto didesnės rizikos plačiajuosčio ryšio projektams, kurie neturi pakankamai galimybių gauti finansavimą (nepakankamai aptarnaujamose) priemiesčių ir kaimo vietovėse. CEBF yra 420 mln. EUR nuosavo kapitalo fondas, o pagal EITP skolos priemonę suteikiama apie 17 mln. EUR paskolų. 2021–2027 m. pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalies) skaitmeninę dalį bus remiamos ir skatinamos tiek viešosios, tiek privačiosios investicijos į skaitmeninio ryšio infrastruktūrą.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) yra pagrindinė ekonomikos gaivinimo priemonė, kuria grindžiama priemonė „Next Generation EU“, skirta padėti ES atsigauti po dabartinės krizės. Pagal Priemonę teikiamos ir paskolos, ir dotacijos, sutelkiant finansinę paramą svarbiausiems pirmiesiems ekonomikos gaivinimo metams (iš viso 648 mlrd. EUR, paskirstytų valstybėms narėms pagal įvairias priemones; bent 20 proc. skiriama skaitmeninėms technologijoms). Susipažinkite su EGADP rezultatais ir temine analize junglumo tema.
„InvestEU“ portalas yra ES internetinis ryšių užmezgimo portalas, kuriame vieši arba privatūs ES įsisteigusių projektų rengėjai gali pasiekti potencialius investuotojus visame pasaulyje. Programa „InvestEU“ suteikia galimybę ES įsisteigusiems projektų vykdytojams pasiekti potencialius investuotojus visame pasaulyje ir padidinti savo projektų matomumą dideliam tarptautinių investuotojų tinklui. Investuotojams, ieškantiems investavimo į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą galimybių, siūlomas platus perspektyvių projektų pasirinkimas.
Be to, ES valstybės narės nustatė nacionalines plačiajuosčio ryšio strategijas ir politiką, finansines priemones ir specialius fondus investicijoms į didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio projektus.
Privatus kapitalas ir finansų rinkos
Finansų rinkose gali dalyvauti investiciniai fondai, teikiantys nuosavo kapitalo arba skolos finansavimą, taip pat mišrūs sprendimai (tarpinis finansavimas). Investiciniai fondai, siekiantys stabilios investicijų grąžos, daugiausia dėmesio gali skirti saugiam materialiajam turtui, pavyzdžiui, didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai:
- bankai, investiciniai fondai ir privataus kapitalo investuotojai gali būti suinteresuoti teikti ankstyvojo etapo finansavimą, ieškodami didesnės rizikos priedo ir pasitraukimo nuo 3 iki 7 metų nuo verslo įsteigimo;
- Infrastruktūros fondai, pensijų fondai ir kiti instituciniai investuotojai gali investuoti į jau sukurtą infrastruktūrą po 3-7 metų ir siekti ilgalaikių investicijų mažesnėmis palūkanomis.
Kiti šaltiniai, pavyzdžiui, rizikos kapitalas, paprastai nenaudojami investicijoms į infrastruktūrą, nes jie orientuoti į trumpalaikes, didesnės rizikos galimybes ir reikalauja didelių palūkanų normų su ankstyvo pasitraukimo galimybėmis.
Daugiau informacijos ir pavyzdžių pateikiama investicijų į plačiajuostį ryšį vadove.
Paskutinės naujienos
Daugiau šia tema
Bendras vaizdas
Plačiajuosčio ryšio planavimo skyrius padeda savivaldybėms ir kitiems subjektams planuoti sėkmingus plačiajuosčio ryšio plėtros projektus.
Taip pat žr.
Savivaldybės, savivaldybių įmonės, bendrosios įmonės ir privačios įmonės gali dalyvauti viename, dviejuose ar visuose trijuose plačiajuosčio ryšio plėtros etapuose.
Pagrindinius fizinės infrastruktūros teikėjo (PIP), tinklo paslaugų teikėjo (NP) ir paslaugų teikėjo (SP) vaidmenis gali atlikti įvairūs subjektai.
Prieiga prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros galima per skirtingus tinklo mazgus infrastruktūros ir taikomųjų programų lygmeniu.
Sėkmingos plačiajuosčio ryšio plėtros regione pagrindas – vietos, regionų ar nacionaliniu lygmeniu politiškai remiamas planas, kuriame tikslai derinami su konkrečiais poreikiais ir suinteresuotaisiais subjektais.
Veiksmų plane išsamiai aprašomos plačiajuosčio ryšio strategijos įgyvendinimo sąnaudos, suinteresuotieji subjektai, veikla, koordinavimas ir stebėsena.
Įvairių laidinių, belaidžių ir būsimų plačiajuosčio ryšio technologijų apžvalga ir jų privalumų, trūkumų ir tvarumo aprašymas.
Tinkamo verslo modelio pasirinkimas priklauso nuo rinkos dalyvių vaidmens plačiajuosčio ryšio vertės grandinėje.
Investavimo modeliai suteikia įdomių galimybių valdžios institucijai dalyvauti plėtojant regioninį plačiajuostį ryšį.
Pagrindinės sparčiojo plačiajuosčio ryšio plėtros projektų finansavimo priemonės yra nuosavi ištekliai, pajamomis grindžiamas finansavimas, paskolos, nuosavas kapitalas ir dotacijos.
Valstybės pagalba plačiajuosčiam ryšiui gali būti reikalinga tam tikrose vietose, kuriose rinka nesuteikia reikiamų investicijų į infrastruktūrą.
Plačiajuosčio ryšio tinklas susideda iš geografinių dalių. Tinklo topologija apibūdina, kaip sujungiamos skirtingos tinklo dalys. Svarbiausios magistralės ir plotų tinklų topologijos yra medžių topologijos, žiedinės topologijos ir tinklinės topologijos. Pirmos mylios atveju dvi...
Plačiajuosčio ryšio tinklą sudarantys lygmenys ir pagrindiniai verslo vaidmenys padeda suprasti viešojo administravimo institucijų vaidmenis.
Plačiajuosčio ryšio tinklams reikalingi skirtingi infrastruktūros tipai, pagrįsti skirtingomis logistinėmis, ekonominėmis ar demografinėmis sąlygomis. Naudokite klausimus, kad padėtumėte pasirinkti.
Plačiajuosčio ryšio technologijų palyginimas atskleidžia kiekvieno sprendimo ypatybes ir padeda priimti sprendimus dėl geriausio sprendimo skirtingiems regionams.