iStock photo Getty Images plus
Iš „Eurobarometro“ atsakymų matyti naudojimosi e. ryšių paslaugomis tendencijos visoje ES. Apklausoje europiečių buvo klausiama apie prieigą prie interneto, fiksuotuosius ir mobiliuosius telefonus, paslaugų paketus, brangiai kainuojančius nesąžiningus skambučius ir SMS žinutes, tarptinklinį ryšį, tarptautinius skambučius tarp ES šalių, skubios pagalbos ryšius, informaciją apie elektroninių ryšių ir paslaugų abonementų poveikį aplinkai pandemijos metu.
„Eurobarometro“ e. komunikacijos rezultatai
Apklausos rezultatai rodo, kad beveik visi europiečiai (96 proc.) gali naudotis mobiliuoju telefonu, o 53 proc. – fiksuotuoju telefonu. Daugiau kaip aštuoni iš dešimties arba 82 proc. namų ūkių turi prieigą prie interneto. Svarbu pažymėti, kad COVID-19 pandemija lėmė tam tikrus „Eurobarometro“ apklausos metodikos pakeitimus, kurie gali turėti įtakos šiems rezultatams.
Didžioji dauguma europiečių (81 %) yra patenkinti interneto ryšio duomenų atsisiuntimo sparta, o 82 % – jų išsiuntimo sparta. Kaimo kaimuose gyvenantys asmenys yra mažiau patenkinti, visų pirma 77 proc. respondentų.
Tai yra teigiamas pokytis iš 2017 m. duomenų, iš kurių matyti, kad daugiau kaip pusė europiečių vėlavo parsisiųsdinti arba įkelti turinį.
Apklausoje europiečių taip pat buvo klausiama apie jų interneto prenumeratą pandemijos metu ir nustatyta, kad nors ryšio poreikis buvo didelis dėl nuotolinio darbo, švietimo internetu ir internetinių pramogų paslaugų, ne daug europiečių pakeitė savo interneto prenumeratą. Tik 7 proc. europiečių dėl pandemijos pakeitė savo interneto abonementą, o 3 proc. europiečių pakeitė interneto paslaugų teikėją.
Kalbant apie tarptinklinį ryšį, 33 proc. asmenų, keliaujančių į užsienį ES, teigė, kad jų judriojo interneto ryšio sparta yra mažesnė nei paprastai jų gimtojoje šalyje. 10 proc. keliautojų buvo apmokestinami skambinant tarptinkliniu ryšiu nemokamu numeriu. Daugiau kaip trečdalis (34 proc.) mobiliaisiais telefonais keliaujančių asmenų vis dar teigia išjungę savo duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu sistemą, o 15 proc. išjungė savo mobilųjį telefoną. Neseniai pateiktame pasiūlyme išplėsti tarptinklinio ryšio teikiamą naudą Komisija nagrinėjo šiuos klausimus, siekdama pagerinti keliautojų patirtį naudojantis ryšio paslaugomis naudojantis tarptinkliniu ryšiu.
Be to, apklausa parodė, kad palyginti daug žmonių gauna brangiai kainuojančius suklastotus skambučius arba SMS žinutes. Konkrečiai, 13 proc. europiečių buvo nepageidaujami skambučiai telefonu, o 12 proc. gavo SMS žinutes, todėl abiem atvejais buvo taikomi papildomi mokesčiai.
Kalbant apie skubios pagalbos ryšį, 74 proc. europiečių teigia, kad savo šalyje skambintų Europos bendruoju pagalbos telefono numeriu 112. Kai žmonės išvyksta į kitą ES šalį, 41 proc. teigia paskambinę numeriu 112, o šiek tiek mažiau (39 proc.) teigia, kad nežino, kuriuo numeriu skambinti užsienyje.
Apklausoje buvo klausiama, kokį poveikį informacija apie elektroninių ryšių aplinkosauginį pėdsaką turėtų žmonių pasirinkimui. Daugiau kaip 40 proc. (44 proc.) europiečių teigia, kad jų pasirinktam paslaugų teikėjui ar naudojimui turėtų įtakos informacija apie ryšių paslaugų aplinkosauginį pėdsaką, o įvairiose šalyse padėtis labai skiriasi.
Apklausa atlikta 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėn. ir 2021 m. vasario-kovo mėn. 27 valstybėse narėse, dalyvaujant 27,213 ES piliečių. Priešingai nei ankstesniais metais, dėl COVID-19 pandemijos kai kuriose valstybėse narėse ši „Eurobarometro“ apklausa buvo iš dalies arba visiškai atlikta internetu ir kartais su namų ūkiais buvo susisiekta telefonu, o tai gali turėti įtakos kai kuriems rezultatams.
Internete rasite išsamią „Eurobarometro“ e. komunikacijos ES ataskaitą ir pristatymą.