ES kaimyninės šalys

ELPA ir EEE

Europos ekonominei erdvei (EEE) priklauso Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas. ELPA šalys, kurios prisijungia prie EEE, gali dalyvauti ES bendrojoje rinkoje nebūdamos ES narėmis. Jos priima beveik visus atitinkamus ES reglamentus, įskaitant kai kuriuos su skaitmeniniu pasauliu susijusius reglamentus.

Šveicarija

Dvišalėje Šveicarijos ir ES darbotvarkėje šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama deryboms dėl institucinio pagrindų susitarimo, siekiant užtikrinti vienodą vidaus rinkos teisės aktų taikymą tiek ES, tiek Šveicarijoje.

Šalys kandidatės

Šiuo metu ES plėtros procese dalyvauja septynios šalys. 

Daugumoje plėtros šalių ES telekomunikacijų operatoriai vykdo didelę verslo veiklą. Daugumoje plėtros šalių priimta nauja nacionalinė politika, kurioje apibrėžti plačiajuosčio ryšio diegimo tikslai.

Elektroninių ryšių rinkos yra visiškai liberalizuotos visose šalyse kandidatėse. Visos šalys pritaikė savo nacionalinės teisės aktus, kad jie atitiktų Elektroninės komercijos direktyvą, ir įsteigė nacionalines skaitmeninių ryšių reguliavimo institucijas (NRI). Tačiau radijo spektro politika ir perėjimas nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos valstybėse narėse derinami su ES teisės aktais nevienodai.

Audiovizualinės politikos srityje tik Juodkalnija ir Albanija iki šiol visiškai suderino savo teisės aktus su Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva. Plėtros šalyse tebekyla susirūpinimas dėl saviraiškos ir žiniasklaidos laisvės, o kai kuriose šalyse pastaraisiais metais jų padėtis pablogėjo.

Ypač didelį susirūpinimą kelia Turkijos interneto teisės aktų pakeitimai, nes jais nustatomos priemonės, kuriomis gali būti kišamasi į interneto naudotojų teisę į privatumą ir dar labiau ribojama saviraiškos laisvė.    

Vakarų Balkanai

2018m. vasario 6 d. Europos Komisija priėmė Vakarų Balkanų strategiją. Ji taip pat paskelbė, kad kartu su regiono partneriais pradės įgyvendinti skaitmeninę darbotvarkę.

Vykdant šį skaitmeninį bendradarbiavimą,2022 m.rugsėjo 21–22 d. Prištinoje (Kosovas) įvyko 5-asis Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimas skaitmeniniais klausimaisir buvo aptarta daug regionui skirtų skaitmeninių pokyčių. Šių metų pradžioje pradėtas ES ir Vakarų Balkanųdialogas reguliavimo klausimais,kuriame daugiausia dėmesio skirta žaliajai ir skaitmeninei politikai, taip pat paminėtas būsimas Vakarų Balkanų dalyvavimas Skaitmeninės Europos programoje. 

Diskusijose taip pat daugiausia dėmesio skirtadirbtiniam intelektui (DI) ir kibernetiniam saugumui – įsteigta DI darbo grupė, kuri dirbs DI ir su DI susijusiais klausimais ir užtikrins bendrus veiksmus su ES šalimis. Siekdamos užkirsti kelią kibernetinio saugumo grėsmėms ir geriau jas nustatyti, Vakarų Balkanai susitarė stiprinti bendradarbiavimą su Europos Komisija ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra.  

Vakarų Balkanai dabar dalyvaus teikiant metines ataskaitas dėl skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) pagal ES DESI metodiką.

Dalyviai taip pat pripažino Vakarų Balkanų sėkmę taikant regioninį betarpiško tarptinklinio ryšio režimą ir susitarė toliau mažinti ES ir Vakarų Balkanų tarptinklinio ryšio, įskaitant duomenų perdavimą, mokesčius.

Rytų partnerystė  

ES santykiai skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės srityje su šešiomis rytinėmis ES kaimyninėmis šalimis (Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina) plėtojami pagal Europos kaimynystės politiką (EKP) ir Rytų partnerystę.

Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina pasirašė asociacijos susitarimus su ES. Į susitarimus įtrauktos nuostatos dėl laisvosios prekybos erdvės, apimančios elektroninius ryšius, skaitmeninį pasitikėjimą ir e. prekybą.

Bendradarbiaujant su Rytų partnerystės regionu siekiama dalytis ES skaitmeninės transformacijos patirtimi su ES rytinėmis kaimyninėmis šalimis. Juo taip pat siekiama palengvinti atitinkamų trijų asociacijos susitarimų dalių įgyvendinimą.

Kartu su Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD, Prekybos GD ir EIVT Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD parengė daugiametę strategiją, kuria siekiama skatinti skaitmeninę ekonomiką ir visuomenę Rytų partnerystės regione. Strategija atitinka ES teisės aktus ir geriausią patirtį. Svarbiausi šios strategijos aspektai:

• pirmasis skaitmeninės ekonomikos veiksmas Rytų partnerystės regione (.pdf), kuriam suteiktas prekės ženklas „EU4Digital“.
• remti nacionalinių plačiajuosčio ryšio strategijų įgyvendinimą Rytų partnerystės regione;
• Rytų partnerystė Connect (EaPConnect)
• Rytų partnerystės regiono kibernetinio atsparumo didinimas (.pdf)

 Europos Komisija, visapusiškai bendradarbiaudama su ES valstybėmis narėmis ir Rytų partnerystės šalimis, parengė ES strategiją dėl Rytų partnerystės regiono. Pagrindiniai per pastaruosius metus pasiekti orientyrai yra šie:

• 2015: Rygoje vykusiame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime priimtoje aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje (.pdf) pripažintas skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės potencialas Rytų partnerystės regione. Šešių Rytų partnerystės šalių ir ES valstybių narių ministrai susitiko Liuksemburge įvykusiame 1-ajame Rytų partnerystės ministrų susitikime skaitmeninės ekonomikos klausimais. Bendroje deklaracijoje (.pdf) ministrai patvirtino savo įsipareigojimą išnaudoti galimybes, susijusias su skaitmenine ekonomika ir visuomene.
• 2016: Bendrame pareiškime po Briuselyje įvykusio ministrų lygmens susitikimo skaitmeninės bendruomenės klausimais dalyviai susitarė sukurti keletą regioninių teminių tinklų, pažymėtų prekės ženklu „EU4Digital“. Šių tinklų tikslas – dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais bei patirtimi ir skatinti bendradarbiavimą.
• 2017: Bendradarbiavimas skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės srityje su Rytų partnerystės regionu ir jo viduje buvo patvirtintas 2017 m. spalio 5 d. Taline įvykusio 2-ojo Rytų partnerystės ministrų susitikimo skaitmeninės ekonomikos klausimais bendra deklaracija. Šios išvados taip pat buvo pateiktos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje (.pdf).
• 2019: 2019 m. vasario 28 d. atitinkami šešių Rytų partnerystės šalių ir ES valstybių narių ministrai susitiko Bukarešte įvykusiame 3-iajame Rytų partnerystės ministrų susitikime skaitmeninės ekonomikos klausimais ir priėmė bendrą deklaraciją, į kurią įtrauktos Rytų partnerystės regioninio tarptinklinio ryšio susitarimo iki 2020 m. pabaigos veiksmų gairės.

Pietinės kaimyninės šalys

ES santykiai su pietinėmis ES kaimyninėmis šalimis (Alžyru, Egiptu, Izraeliu, Jordanija, Libanu, Libija, Maroku, Palestina ir Tunisu) skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės srityje plėtojami pagal Europos kaimynystės politiką (EKP) ir Viduržemio jūros šalių sąjungą (VJS), kuri apima visas pietines ES kaimynines šalis ir Mauritaniją.

Už skaitmeninę ekonomiką atsakingi Viduržemio jūros sąjungos (VJS) šalių ministrai 2014 m. priėmė deklaraciją, kurioje įsipareigojo glaudžiai bendradarbiauti. Deklaracija siekiama padėti šalims pasinaudoti skaitmeninės ekonomikos privalumais Europos ir Viduržemio jūros regione.

Po deklaracijos buvo įsteigta Skaitmeninės ekonomikos ir prieigos prie interneto ekspertų darbo grupė, kuri svarstys, kokiais būdais būtų galima daryti pažangą siekiant šio tikslo. Ekspertų grupę sudaro vyriausybės pareigūnai ir kiti privačiojo sektoriaus suinteresuotieji subjektai, NVO, tarptautinės organizacijos ir plėtros bankai.

Pokyčiai, kuriuos pagal J.-C. Junckerio įgaliojimus lėmė ES bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, suteikė naują galimybę plėtoti ES santykius su pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis. Tai buvo aptarta 2019 m. balandžio 8 d. Briuselyje vykusioje aukšto lygio suinteresuotųjų subjektų konferencijoje „Digital4med“.

Konferencijoje daugiausia dėmesio skirta toms sritims, kurios gali turėti didžiausią poveikį ir kuriose ES turi atitinkamos patirties ir įrodė turinti ekspertinių žinių. Konferencijoje nustatytos įvairios bendradarbiavimo rūšys, kuriomis siekiama paskatinti politinį dalyvavimą ministrų lygmeniu. Kitas žingsnis bus nustatyti konkrečius veiksmus ir siekti politinio pritarimo.

ES ir Rusijos santykiai skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės srityje yra įtraukti į bendrą ES politiką Rusijos atžvilgiu.