ES kaimynai

ELPA ir EEE

Europos ekonominėje erdvėje (EEE) yra Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas. Į EEE įstojusios ELPA šalys gali dalyvauti ES bendrojoje rinkoje nebūdamos ES narėmis. Jos priima beveik visus atitinkamus ES reglamentus, įskaitant kai kuriuos, susijusius su skaitmeniniu pasauliu.

Šveicarija

Dvišalėje Šveicarijos ir ES darbotvarkėje šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama deryboms dėl institucinės sistemos susitarimo, siekiant užtikrinti vienodą vidaus rinkos teisės aktų taikymą tiek ES, tiek Šveicarijoje.

Šalys kandidatės

Šiuo metu ES plėtros procese dalyvauja septynios šalys. 

ES telekomunikacijų operatoriai vykdo didelę verslo veiklą daugumoje plėtros šalių. Daugumoje plėtros šalių priimta nauja nacionalinė politika, kuria apibrėžiami plačiajuosčio ryšio diegimo tikslai.

Elektroninių ryšių rinkos yra visiškai liberalizuotos visose šalyse kandidatėse. Visos šalys pritaikė savo nacionalinės teisės aktus, kad jie atitiktų Elektroninės komercijos direktyvą, ir įsteigė nacionalines skaitmeninių ryšių reguliavimo institucijas (NRI). Tačiau radijo spektro politika ir perėjimas nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos skiriasi nacionaliniu lygmeniu su ES teisės aktais.

Audiovizualinės politikos srityje tik Juodkalnija ir Albanija iki šiol visiškai suderino Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą. Susirūpinimas dėl saviraiškos ir žiniasklaidos laisvės plėtros šalyse išlieka, o jų statusas kai kuriose šalyse pastaraisiais metais pablogėjo.

Turkijos interneto teisės aktų pakeitimai kelia ypatingą susirūpinimą, nes jais nustatomos priemonės, galinčios pažeisti interneto naudotojų teisę į privatumą ir dar labiau ribojančios saviraiškos laisvę.    

Vakarų Balkanai

2018 m. vasario 6 d. Europos Komisija priėmė Vakarų Balkanų strategiją. Ji taip pat paskelbė, kad kartu su partneriais regione bus pradėta įgyvendinti skaitmeninė darbotvarkė.

Vykdant šį skaitmeninį bendradarbiavimą,2022 m. rugsėjo 21–22 d. Prištinoje (Kosovas) įvyko 5-asis Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimas skaitmeniniais klausimais,ir buvo aptarta daug skaitmeninių pokyčių regione. Anksčiau šiais metais pradėtas ES ir Vakarų Balkanųdialogas reglamentavimoklausimais, kuriame daugiausia dėmesio skirta žaliajai ir skaitmeninei politikai, taip pat buvo paminėtas būsimas Vakarų Balkanų dalyvavimas Skaitmeninės Europos programoje.

Dirbtinis intelektas (DI) ir kibernetinis saugumas taip pat buvo diskusijų priešakyje, įsteigus DI darbo grupę, kuri dirbtų dirbtinio intelekto ir su dirbtiniu intelektu susijusiais klausimais ir užtikrintų bendrus veiksmus su ES šalimis. Siekdami užkirsti kelią kibernetinio saugumo grėsmėms ir jas geriau nustatyti, Vakarų Balkanai susitarė stiprinti bendradarbiavimą su Europos Komisija ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra.  

Vakarų Balkanai dabar dalyvaus rengiant metines skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitas pagal ES DESI metodiką.

Dalyviai taip pat pripažino Vakarų Balkanų šalių sėkmingą regioninį be tarptinklinio ryšio režimą ir susitarė dėl tolesnio ES ir Vakarų Balkanų tarptinklinio ryšio mokesčių, įskaitant duomenų perdavimo paslaugas, mažinimo.

Rytų partnerystė (Rytų partnerystė)  

ES santykiai skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės srityje su 6 rytų ES kaimynėmis (Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina) plėtojami pagal Europos kaimynystės politiką (EKP) ir Rytų partnerystę.

Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina pasirašė asociacijos susitarimus su ES. Į susitarimus įtrauktos nuostatos dėl laisvosios prekybos erdvės, apimančios elektroninius ryšius, skaitmeninį pasitikėjimą ir e. prekybą.

Bendradarbiaujant su Rytų partnerystės regionu siekiama dalytis ES patirtimi skaitmeninės transformacijos srityje su ES rytinėmis kaimyninėmis šalimis. Juo taip pat siekiama palengvinti atitinkamų 3 asociacijos susitarimų dalių įgyvendinimą.

Kartu su Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generaliniu direktoratu, Prekybos GD ir EIVT parengė daugiametę strategiją, kuria siekiama skatinti skaitmeninę ekonomiką ir visuomenę Rytų partnerystės regione. Strategija atitinka ES teisės aktus ir geriausią praktiką. Svarbiausi šios strategijos aspektai yra šie:

• pirmieji skaitmeninės ekonomikos veiksmai Rytų partnerystės regione (.pdf) pagal „ EU4Digital“ prekės ženklą
• nacionalinių plačiajuosčio ryšio strategijų diegimo Rytų partnerystės regione rėmimas
• Rytų partnerystė (EaPConnect)
• Rytų partnerystės regiono kibernetinio atsparumo didinimas (.pdf)

 Europos Komisija, visapusiškai bendradarbiaudama su ES valstybėmis narėmis ir Rytų partnerystės šalimis, parengė ES strategiją dėl Rytų partnerystės regiono. Pagrindiniai per pastaruosius metus pasiekti tikslai yra šie:

• 2015: Rygoje vykusio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje (.pdf) pripažintas skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės potencialas Rytų partnerystės regione. 6 Rytų partnerystės šalių ir ES valstybių narių ministrai susitiko Liuksemburge 1-ajame Rytų partnerystės ministrų susitikime skaitmeninės ekonomikos klausimais. Bendroje deklaracijoje (.pdf) ministrai patvirtino savo įsipareigojimą išnaudoti su skaitmenine ekonomika ir visuomene susijusias galimybes.
• 2016: Bendrame pareiškime po Briuselyje įvykusio ministrų lygio susitikimo skaitmeninės bendruomenės klausimais dalyviai susitarė sukurti keletą regioninių teminių tinklų su „EU4Digital“ prekės ženklu. Šių tinklų tikslas – dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais ir patirtimi bei skatinti bendradarbiavimą.
• 2017: Bendradarbiavimas skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės srityje su Rytų partnerystės regionu ir jo viduje buvo patvirtintas 2017 m. spalio 5 d. Taline vykusio 2-ojo Rytų partnerystės ministrų susitikimo dėl skaitmeninės ekonomikos bendra deklaracija. Šios išvados taip pat pateiktos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje (.pdf).
• 2019: 2019 m. vasario 28 d. Bukarešte susitikę atitinkami 6 Rytų partnerystės šalių ir ES valstybių narių ministrai susitiko 3-iajame Rytų partnerystės ministrų susitikime skaitmeninės ekonomikos klausimais ir priėmė bendrą deklaraciją, į kurią įtrauktos Rytų partnerystės regioninio tarptinklinio ryšio susitarimo iki 2020 m. pabaigos veiksmų gairės.

Pietų kaimynai

ES santykiai su pietinėmis ES kaimyninėmis šalimis (Alžyru, Egiptu, Izraeliu, Jordanija, Libanu, Libija, Maroku, Palestina ir Tunisu) skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės srityse plėtojami pagal Europos kaimynystės politiką (EKP) ir Viduržemio jūros šalių sąjungą (VJS), kurioje dalyvauja visos pietinės ES kaimynės ir Mauritanija.

Už skaitmeninę ekonomiką Viduržemio jūros sąjungos šalyse atsakingi ministrai 2014 m. priėmė deklaraciją, kuria įsipareigojama glaudžiai bendradarbiauti. Deklaracijos tikslas – padėti šalims pasinaudoti skaitmeninės ekonomikos teikiamais privalumais Europos ir Viduržemio jūros regione.

Po deklaracijos buvo įsteigta Skaitmeninės ekonomikos ir interneto prieigos ekspertų darbo grupė, kuri apsvarstys būdus, kaip daryti pažangą siekiant šio tikslo. Ekspertų grupė vienija vyriausybės pareigūnus ir kitus suinteresuotuosius subjektus iš privačiojo sektoriaus, NVO, tarptautinių organizacijų ir plėtros bankų.

Pokyčiai, kuriuos lėmė ES bendrosios skaitmeninės rinkos strategija pagal J.-C. Junckerio įgaliojimus, suteikė naują galimybę ES santykiams su pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis. Tai buvo aptarta 2019 m. balandžio 8 d. Briuselyje vykusioje aukšto lygio suinteresuotųjų subjektų „Digital4med “ konferencijoje.

Konferencijoje daugiausia dėmesio skirta sritims, kurios gali turėti didžiausią poveikį ir kuriose ES turi atitinkamos patirties ir patirties. Konferencijoje buvo nustatyti įvairūs bendradarbiavimo būdai, kuriais siekiama paskatinti politinį dalyvavimą ministrų lygmeniu. Kitas žingsnis bus nustatyti konkrečius veiksmus ir siekti politinio pritarimo.

ES ir Rusijos santykiai skaitmeninėje ekonomikoje ir visuomenėje grindžiami bendra ES politika Rusijos atžvilgiu.