Radijo spektro naudojimas

Belaidis plačiajuostis ryšys

Belaidžiu plačiajuosčiu ryšiu užtikrinama plati aprėptis ir junglumas visuomenės ir pramonės poreikiams. Skirtingų kartų antžeminiai judriojo ryšio tinklai (nuo GSM iki 5G), kuriuos papildo „Wi-Fi“ radijo LAN, suteikia prieigą prie interneto visiems piliečiams, kad ir kur jie gyventų, dirbtų ir keliautų. Be to, belaidžiu plačiajuosčiu ryšiu galima sujungti visų tipų mašinas ir objektus („daiktų internetas“). Judriojo ryšio prieiga taip pat įdiegta orlaiviuose ir jūrų laivuose.

Pažangus 5G ryšys yra labai svarbus skaitmeninimo ir verslo transformacijos veiksnys įvairiuose pramonės sektoriuose (vertikaliųjų medžiagų), pvz., kelių ir geležinkelių transporto, pažangiosios gamybos (pramonė 4.0) sveikatos priežiūros ar žemės ūkio. Radijo spektru buvo galima naudotis automatizuotiems automobiliams ir traukiniams remti – ES suderinta 5,9 GHz dažnių juosta (5 875–5935 MHz) užtikrina transporto priemonių ir transporto priemonių junglumą keliuose, taip pat radijo bangomis valdomo miesto geležinkelių transporto veikimą. 874,4–880,0 MHz dažnių juostos, susietos su 919,4–925,0 MHz, taip pat 1900–1 910 MHz, taip pat suderintos ES geležinkelių judriojo radijo ryšio sistemoje (RMR), kuria siekiama užtikrinti visur vykdomą geležinkelio veiklos kontrolę ir valdymą.

Mobilusis ryšys

Mobilusis ryšys tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, leidžiančiu prisijungti bet kur ir bet kuriuo metu. Piliečiai, įmonės ir organizacijos visame pasaulyje vis labiau pasikliauja mobiliuoju ryšiu, kad galėtų bendrauti, dirbti ir bendradarbiauti.

Judriojo ryšio radijo spektro valdymas turi būti pažangus ir veiksmingas, kad būtų užkirstas kelias įvairių naudotojų trukdžiams, kuo didesnė nauda naudotojams junglumo ir tvarumo požiūriu, taip pat skatinamos inovacijos ir paslaugos bendrojoje rinkoje. Siekdama šių tikslų visoje Sąjungoje ir atsižvelgdama į šiandienos socialinius ir ekonominius iššūkius, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, rengia ES lygmens spektro politiką ir koordinuoja radijo spektro paskirstymą suderintomis techninėmis sąlygomis, taip pat planuoja ir vykdo nacionalines spektro skyrimo procedūras.

Laikydamasi Radijo spektro sprendimo ir Europos elektroninių ryšių kodekso, Komisija rengia techninius įgyvendinimo sprendimus, kad visoje Sąjungoje užtikrintų suderintas radijo spektro prieinamumo ir veiksmingo naudojimo sąlygas. ES lygmeniu jau nustatyta ir suderinta daugiau kaip 4 GHz radijo spektro antžeminėms sistemoms, kuriomis galima teikti belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugas (įskaitant judriojo ryšio paslaugas), apimančias žemo, vidutinio ir aukšto dažnių juostas, laikantis technologijų ir paslaugų neutralumo principų.

Komisija taip pat stebėjo ir analizavo nacionalines spektro skyrimo procedūras valstybėse narėse, siekdama užtikrinti, kad ES suderintose juostose būtų laiku prieinamas pakankamas radijo spektras investicijoms palankiomis sąlygomis, kad būtų galima diegti plačiai paplitusius belaidžius (įskaitant judriojo ryšio) tinklus.

Mažų ląstelių tinklas 5G

Pažangesni belaidžiai tinklai, įskaitant mažas ląsteles ir paskirstytas antenas, yra būtina sąlyga visavertiam 5G diegimui. Atsižvelgiant į tai, Komisijos įgyvendinimo reglamente nustatytos mažų elementų, kuriems netaikomas joks atskiras miesto planavimo leidimas ar kiti individualūs ankstesni leidimai, fizinės ir techninės savybės. Įgyvendinimo reglamente pateiktoje mažų elementų apibrėžtyje nustatytos griežtos ribos, susijusios su tų mažų elementų įrenginių dydžiu ir išmetama galia.

Šiuo reglamentu taip pat užtikrinama visuomenės sveikatos apsauga nuo elektromagnetinių laukų poveikio ir mažų ląstelių vizualinės integracijos. Šiuo tikslu jame numatyta laikytis ES lygmeniu rekomenduojamų viešųjų judriojo ryšio tinklų diegimo elektromagnetinių laukų ribų. Šiomis EVL ribinėmis vertėmis užtikrinama 50 kartų mažesnė riba nei nurodyta tarptautiniuose moksliniuose įrodymuose kaip galinti turėti poveikį žmonių sveikatai. Reglamentas taip pat skirtas mažų ląstelių vizualiai išvaizdai, kad būtų išvengta regėjimo netvarkos. Jame išdėstomos darnios ir integruotos įrangos specifikacijos, o nacionalinėms valdžios institucijoms suteikiamos priemonės prižiūrėti, kaip bendrai diegiamos mažos kameros.

Pramoninio naudojimo atvejai

Patikimo ir atsparaus belaidžio ryšio diegimas tampa vis labiau reikalingas verslui itin svarbiems pramonės procesams, pavyzdžiui, susijusiems su automatizuota gamyba pažangiosiose gamyklose (Pramonė 4.0). 5G ryšys gali būti naudojamas jutikliams prijungti prie įvairių mašinų, todėl gamyklos, oro linijos, automobilių gamintojai ir kiti pramonės operatoriai gali stebėti ir valdyti įrangą ir produktus techninės priežiūros ir remonto tikslais. Pavyzdžiui, iš jutiklių surinkti duomenys per 5G tinklą gali būti perduodami procesoriams su mašininio mokymosi algoritmais, kad būtų galima numatyti būsimą įrangos veikimą prieš bet kokią didelę žalą. Be to, pramoninė gamyba priklauso nuo didelio tikslumo, nuotolinio mašinų valdymo, taip pat autonominių robotų ir vidaus transporto priemonių, kurios yra tarpusavyje sujungtos svarbiame 5G privačių įmonių tinkle.

Šiuo tikslu Komisija įgaliojo Europos pašto ir telekomunikacijų konferenciją (CEPT) ištirti galimą antžeminių belaidžio plačiajuosčio ryšio sistemų diegimą vertikaliesiems 3.8–4,2 GHz dažnių juostos vietiniams tinklo junglumui Sąjungoje. Šia iniciatyva siekiama skatinti pramoninę 5G ekosistemą, veiksmingą spektro naudojimą ir novatoriškų dalijimosi sąlygų diegimą šioje juostoje tarp 5G vertikaliųjų prietaikų ir įsitvirtinusių naudotojų (pvz., palydovinio ryšio tarp kosmoso ir žemės).

Mobilieji ryšiai orlaiviuose ir laivuose

Daugialypės terpės patirtis jau gali būti teikiama naudojant mobiliąsias technologijas (įskaitant 4G) keleiviams, keliaujantiems orlaiviais ir laivais. Įtraukus 5G ryšį orlaiviuose ir jūrų laivuose, pagerės piliečių kelionės metu prieinamos ryšių paslaugos, kartu naudojantis naujausiomis turimomis judriojo ryšio technologijomis ir užtikrinant veiksmingą spektro naudojimą. Mobilusis ryšys orlaivyje/laivuose (MCA/MCV) – tai sistemos, leidžiančios keleiviams lėktuve naudotis savo mobiliaisiais įrenginiais (pvz., išmaniaisiais telefonais). Šiuo metu JRO ir JRL paslaugos teikiamos ribotam orlaivių ir laivų skaičiui, o susidomėjimas plėsti šias paslaugas tiek aprėpties, tiek aprėpties požiūriu didėja.

Mobilieji ryšiai orlaivyje

2008 m. Komisija nustatė suderintas technines GSM (2G) paslaugų teikimo 1 800 MHz dažnių juostoje taisykles visos Europos judriojo ryšio paslaugoms orlaiviuose teikti. Vėliau 2013 m. Komisija atnaujino šias technines taisykles ir įtraukė UMTS technologiją (3G) į suporuotą 2 GHz dažnių juostą ir LTE technologiją (4G) 1 800 MHz dažnių juostoje, be GSM (2G). Tai reiškia, kad tada keleiviai galėjo naudotis savo mobiliaisiais terminalais plačiajuosčio ryšio paslaugoms, pvz., interneto prieigai JRO įrengtuose orlaiviuose, teikti. 2016 m. Komisija iš dalies pakeitė sprendimus, kuriais siekiama supaprastinti judrųjį ryšį orlaiviuose.

Mobilieji ryšiai laivuose

2010 m. Komisija, panašiai kaip ir JRO, nustatė suderintas technines GSM (2G) paslaugų teikimo 1 800 MHz dažnių juostoje visoje Europoje judriojo ryšio paslaugoms laivuose taisykles. 2017 m. Komisija taip pat atnaujino šias technines taisykles, kad į 2 GHz dažnių juostą įtrauktų UMTS (3G), o 1 800 MHz dažnių juostoje – LTE technologiją (4G), be GSM (2G). Tai reiškia, kad tada keleiviai galėjo naudotis savo mobiliaisiais terminalais plačiajuosčio ryšio paslaugoms, pavyzdžiui, interneto prieigai JRL turinčiame laive, teikti.

Garso ir vaizdo paslaugos

Spektras yra pagrindinė garso ir vaizdo turinio platinimo belaidžio ryšio dalis. Antžeminis transliavimas yra svarbus Europos audiovizualinio modelio elementas ir atitinka pagrindinius viešosios politikos tikslus, pavyzdžiui, kultūrų įvairovę ir žiniasklaidos pliuralizmą.

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu dėl UHF užtikrinama, kad 470–694 MHz dažnių juosta (UHF juosta), naudojama antžeminiam transliavimui, bus rezervuota skaitmeninei antžeminei televizijai (DTT) ir programų kūrimo ir specialiųjų renginių (PMSE) naudojimui bent iki 2030 m. Tokiu būdu skaitmeninės antžeminės televizijos ir programų kūrimo ir specialiųjų renginių teikėjai turi ilgalaikį investicijų ir inovacijų nuspėjamumą. Valstybė narė gali nuspręsti ją naudoti kitoms paslaugoms, tačiau toks naudojimas turi būti suderinamas su nacionaliniais transliavimo poreikiais ir neturi daryti neigiamo poveikio transliavimui kaimyninėse šalyse. UHF sprendimas buvo pasiūlytas remiantis 2014 m. rugpjūčio mėn. Lamy ataskaita ir 2015 m. vasario mėn. Radijo spektro politikos grupės nuomone.

Žemesnių nei 700 MHz UHF juostos naudojimo tyrimu siekiama palengvinti Europos Komisijos ataskaitą apie UHF juostos naudojimo raidą. Tyrime bus įvertinti technologiniai, socialiniai, ekonominiai, kultūriniai ir tarptautiniai aspektai, susiję su UHF juostos naudojimu.

Palydoviniai ryšiai atokiose vietovėse

Palydovinis ryšys ir palydovų surinkti duomenys tapo būtini įvairioms prietaikoms. Palydovai teikia gyvybės apsaugos paslaugas ir kitas paslaugas vietovėse, kurios nepasiekia antžeminių tinklų, pavyzdžiui, jūroje, ore ir kalnuotose vietovėse. Jie padeda mažinti skaitmeninę atskirtį, nes kaimo ir atokiose vietovėse sudaromos sąlygos naudotis belaidžiu plačiajuosčiu ryšiu. Jie gali palengvinti televizijos signalų transliavimą visuose žemynuose. Palydovinės navigacijos paslaugos padeda gerinti judumą ir mažinti nelaimingų atsitikimų skaičių. Duomenys, surinkti iš Žemės tyrinėjimų arba meteorologinių palydovų, taip pat kiti moksliniai palydovai, palengvina orų prognozavimą ir padeda stebėti klimato kaitą.

Palydovų naudojami dažniai koordinuojami laikantis Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) procedūrų, užtikrinant, kad būtų užkirstas kelias žalingiems tarpvalstybiniams trukdžiams arba jie būtų kuo labiau sumažinti. ITU taip pat tvarko paskirtų dažnių ir palydovinių orbitų registrą. ITU procedūros netaikomos palydovinių paslaugų, kurios valdomos nacionaliniu lygmeniu, atrankai ir leidimų suteikimui.

Kadangi palydovai remia įvairias svarbias ES politikos sritis, pavyzdžiui, žaliąjį kursą ir programas, pvz., „Galileo“ ir „Copernicus“, valstybės narės ir Komisija, kaip numatytaRadijo spektro politikos programoje, turėtų suteikti pakankamai radijo spektro tokioms palydovinėms paslaugoms ir tinkamai jį apsaugoti.

Komisija jau 2007 m. suderino 2 GHz juostos naudojimo ES sistemoms, kuriomis teikiamos judriojo palydovinio ryšio paslaugos (MSS), sąlygas. Tai paslaugos, kurias teikia palydovinė sistema, kuri palaiko ryšį su ant žemės esančiais nešiojamaisiais terminalais, kuriuos gali vežti asmuo arba kurie gali būti sumontuoti laive ar automobilyje. Be to, pagal atskirą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą ES lygmeniu buvo sukurta speciali MSS operatorių atrankos procedūra. Tuo remdamasi Komisija 2009 m. priėmė sprendimą, kuriuo atrenkami du MSS operatoriai. Vėliau valstybės narės suteikė šiems operatoriams radijo spektro naudojimo teises 18 metų.

Nelicencijuojamas spektras

Teisė naudoti spektrą dažnių juostose, kurioms netaikomos licencijos, suteikiama prietaisams, atitinkantiems tam tikras technines sąlygas, kad jie galėtų dalytis spektru. Tačiau atskiri įrenginių, kuriems netaikoma licencija, naudotojai nėra apsaugoti nuo trukdžių ir jiems nesuteikiama jokios garantijos dėl paslaugų kokybės.

Yra dvi pagrindinės suderinto spektro, kuriam netaikomos licencijos, naudojimo kategorijos: Trumpojo nuotolio įrenginiai (SRD) ir belaidžio ryšio prieigos sistemos, įskaitant vietinius radijo ryšio tinklus (WAS/RLAN), reglamentuojami Komisijos įgyvendinimo sprendimais dėl radijo spektro suderinimo pagal Sprendimą dėl radijo spektro, taip pat Radijo įrenginių direktyva.

Trumpojo nuotolio įrenginiai

Mažojo nuotolio įrenginiai (SID) paprastai yra masinės rinkos nešiojamieji gaminiai, kuriuos galima lengvai paimti ir naudoti tarpvalstybiniu mastu. Todėl dėl spektro prieigos sąlygų skirtumų valstybėse narėse gali būti užkertamas kelias laisvam jų judėjimui, gali padidėti jų gamybos sąnaudos ir atsirasti žalingųjų trukdžių kitoms radijo ryšio prietaikoms ir paslaugoms dėl neleistino naudojimo rizika. Siekiant išvengti šių problemų arba jas sumažinti, nuo 2006 m. Komisijos įgyvendinimo sprendimais, iš dalies pakeistais 2019 m., taip pat sprendimu dėl suderinto radijo spektro mažojo nuotolio įrenginiams nuo 2018 m., užtikrinamos suderintos spektro naudojimo įvairiuose mažojo nuotolio įrenginiuose techninės sąlygos.

Techninių spektro naudojimo sąlygų suderinimas KSID (nustatytas dviem Komisijos sprendimais) remia įvairias kitas ES politikos sritis (pvz., daiktų interneto, medicinos prietaisų, transporto ir kelių telematikos). Dėl didėjančios KSID ekonominės svarbos, taip pat dėl sparčių technologijų ir visuomenės poreikių pokyčių, dėl kurių atsiranda naujų taikymo galimybių, būtina reguliariai iš dalies keisti abu sprendimus.

Belaidžio ryšio prieigos sistemos, įskaitant vietinius radijo ryšio tinklus (WAS/RLAN)

Belaidžio ryšio prieigos sistemos, įskaitant vietinio radijo ryšio tinklus (WAS/RLAN), yra plačiajuosčio radijo ryšio sistemos, leidžiančios belaidžiu ryšiu naudotis viešosioms ir privačioms taikomosioms programoms, neatsižvelgiant į tinklo topologiją. 2003 m. Komisijos rekomendacijoje valstybės narės paragintos leisti teikti viešąją RLAN prieigą prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų, kurioms gauti ne daugiau kaip bendrieji leidimai. Be to, RLAN reglamentuojami Europos elektroninių ryšių kodeksu, pagal kurį jie apibrėžiami kaip mažos galios belaidžio ryšio prieigos sistemos, veikiančios nedideliu atstumu ir keliančios nedidelę riziką, kad bus trikdomos kitos tokios sistemos, kurias kiti naudotojai įdiegs labai arti ir kurios neišimtiniu pagrindu naudoja suderintą radijo spektrą.

Belaidžio ryšio prieigos sistemos gali būti diegiamos pastatuose arba už jų ribų arba kitose patalpose, paprastai geografiškai ribotose vietovėse. Plačiajuosčio ryšio RLAN, kaip WAS pogrupis, yra pagrindinė šiandien diegiama įranga, daugiausia naudojama pastatuose. Tipiški WAS/RLAN – tai viešosios ir privačios taikomosios programos, siūlomos namuose, mokyklose, ligoninėse, viešbučiuose, konferencijų centruose, geležinkelio stotyse, oro uostuose, prekybos centruose ir kt. Paprastai jie skirti sąsajoms tarp tradicinių verslo produktų, tokių kaip asmeniniai kompiuteriai, nešiojamieji kompiuteriai, darbo vietos, serveriai, spausdintuvai ir kita tinklo įranga, taip pat skaitmeninei vartotojų elektroninei įrangai namuose ar verslo aplinkoje.

Pagal Komisijos strategiją dėl Europos gigabitinės visuomenės visi socialiniai ir ekonominiai veiksniai (įskaitant mokyklas, transporto mazgus ir pagrindinius viešųjų paslaugų teikėjus) ir skaitmeninių technologijų įmonės iki 2025 m. turėtų turėti prieigą prie interneto ryšio, kurio atsisiuntimo arba išsiuntimo sparta būtų 1 gigabitų per sekundę (Gbit/s). Visi Sąjungos namų ūkiai turėtų turėti interneto ryšį, kurio atsisiuntimo sparta būtų ne mažesnė kaip 100 Mbit/s, kurią būtų galima atnaujinti iki 1 Gbit/s.

Suderinti spektro ištekliai Sąjungoje, skirti belaidžiui plačiajuosčiam ryšiui per WAS/RLAN teikti, yra prieinami 2,4 GHz (2 400–2 483,5 MHz), 5 GHz (5 150–5 350 MHz ir 5 470–5 725 MHz) dažniams, kurie buvo suderinti 2005 m. Komisijos sprendimu ir iš dalies pakeisti 2007 m., ir žemesniųjų 6 GHz ( 5945–6425 MHz) dažnių juostos, suderintos 2021 m. Suderintas belaidžio ryšio tinklų ir (arba) RLAN spektras turėtų atitikti didėjančio įrenginių skaičiaus ir įvairovės reikalavimus, taip pat padidinti ryšio spartą ir duomenų srauto apimtį. Ji turėtų remti plačius kanalus, reikalingus daugeliui taikomųjų programų (įskaitant vaizdo konferencijas, parsisiųsdinimą, nuotolinę mediciną, internetinį mokymąsi ir žaidimus, papildytą tikrovę ir virtualiąją realybę), kurioms reikia didelio pralaidumo, kad būtų pasiektas gigabitinis greitis.