
Sveikatos duomenų ir skaitmeninių sveikatos technologijų naudojimas turi didelį potencialą pagerinti piliečių galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir veiksmingumą, plėtoti individualiems poreikiams pritaikytus metodus ir remti mokslinius tyrimus bei inovacijas. 2030 m. skaitmeninio dešimtmečio politikos programa skatina pažangą siekiant užtikrinti visuotinę prieigą prie elektroninių sveikatos įrašų ES piliečiams ir įgalinti pacientus naudojantis skaitmenine sveikata.
Šiame tyrime nagrinėjama ES valstybių narių (taip pat Norvegijos ir Islandijos) padaryta pažanga, susijusi su piliečių prieiga prie jų elektroninių sveikatos įrašų. Rezultatai apibūdina dabartinę padėtį 2023 m. gruodžio 31 d. Šiai stebėsenai naudotas sudėtinis rodiklis, apimantis keturis lygmenis, kuriuose išsamiai analizuojami įvairūs prieigos prie e. sveikatos įrašų aspektai: piliečiams skirtų elektroninės prieigos paslaugų įgyvendinimas, prieinamų sveikatos duomenų kategorijos, naudojamos prieigos technologijos (eID, prieiga per portalus ar programėles), aprėptis (gyventojams ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams) ir vienodos prieigos galimybės.
Kaip ES užtikrina piliečių prieigą prie e. sveikatos duomenų?
Europa gerina savo brandą pagal e. sveikatos rodiklį. Bendras 27 ES valstybių narių vidurkis padidėjo iki 79 proc., palyginti su 72 proc. praėjusiais metais. Rezultatai rodo, kad šalys daro didelę pažangą palengvindamos piliečių prieigą prie elektroninių sveikatos įrašų. Per praėjusius metus dvidešimt dviejose valstybėse narėse (81 proc.) pagerėjo balai. Pagerėjo įvairių rūšių duomenų prieinamumas, visų pirma elektroninių rezultatų ir ataskaitų kategorijoje, daugiau kategorijų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai yra susieti ir teikia duomenis, o daugiau internetinės prieigos paslaugų laikomasi žiniatinklio turinio prieinamumo gairių.
Yra keletas tolesnės pažangos sričių. 2023 m. pabaigoje visos valstybės narės (100 proc.) suteikė piliečiams tam tikros formos nacionalinę ar regioninę interneto prieigos paslaugą (-as), kad jie galėtų susipažinti su savo sveikatos duomenimis. Tačiau vis dar esama gyventojų aprėpties skirtumų, o tai reiškia, kad ne visi žmonės gali naudotis tokiomis paslaugomis. Kad iki 2030 m. būtų pasiektas 100 proc. tikslas, prieiga turi tapti universali. Daugiau sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, ypač privačių, turi būti prijungti prie prieigos paslaugų, nes šiuo metu duomenis daugiausia teikia viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai. Iš įvairių sveikatos duomenų rinkinių tam tikrų rūšių duomenų prieinamumas yra ribotas, visų pirma duomenų apie medicininius vaizdus (26 proc.) ir medicinos prietaisus ir (arba) implantus (52 proc.). Turi būti užtikrintas visapusiškas atitinkamų teisinių priemonių, pavyzdžiui, eIDAS reglamento ir Interneto svetainių prieinamumo direktyvos, įgyvendinimas.
Kurios šalys suteikia visapusiškiausią prieigą prie e. sveikatos duomenų?
Penkios labiausiai brandžios ES-27 šalys yra Belgija (100 proc.), Danija (98 proc.), Estija (98 proc.), Lietuva (95 proc.) ir Lenkija (90 proc.). Didžiausias pagerėjimas, palyginti su praėjusiais metais, užfiksuotas Prancūzijoje (+ 25 punktai), Portugalijoje (+ 23 punktai), Slovakijoje (+ 20 punktų) ir Vokietijoje (+ 17 punktų).
Paveikslėlis keturiuose pagrindų sluoksniuose
2024 m. visos valstybės narės teikia tam tikros formos nacionalinę ar regioninę interneto prieigos paslaugą (-as), kad piliečiai galėtų susipažinti su savo sveikatos duomenimis. Dvidešimt trys valstybės narės (89 proc.) praneša, kad suteikia prieigą prie elektroninių sveikatos įrašų per centralizuotą prieigos paslaugą. Likusios keturios valstybės narės (Airija, Italija, Ispanija ir Švedija) praneša, kad turi regionines tarnybas.
27 ES valstybėse narėse prieinamų sveikatos duomenų kategorijų teminis lygmuo vidutiniškai siekė 74 proc., t. y. 10 procentinių punktų, palyginti su praėjusiais metais. Tai prasčiausiai vertinamas teminis lygmuo iš keturių e. sveikatos metodikoje konceptualizuotų lygmenų, tačiau labiausiai pagerėjo.
Brandžiausios sveikatos duomenų kategorijos apima duomenis apie identifikavimą (94 m. brandos balas), asmeninę informaciją (90 proc.), e. receptą (85 proc.), e. dispensaciją (81 proc.), dabartinius ir atitinkamus ankstesnius vaistus (79 proc.) ir laboratorinių tyrimų rezultatus (78 proc.). Mažiausiai brandūs duomenys apima duomenis apie medicininius vaizdus (26 proc.), medicinos prietaisus ir implantus (52 proc.), pranešimus apie ligoninių iškrovimą (69 proc.) ir procedūras ir (arba) operacijas (70 proc.). Vis dėlto nuo praėjusių metų medicinines vaizdines ataskaitas pateikė dar 6 šalys. 17 valstybių narių (63 proc.) atliko patobulinimus pateikdamos daugiau sveikatos duomenų kategorijų arba laiku pateikdamos turimus duomenis.
2024 m. 27 ES valstybių narių teminio lygmens, susijusio su prieigos technologijomis ir aprėptimi, vidurkis pasiekė 80 proc., t. y. septyniais procentiniais punktais, palyginti su ankstesniais metais.
Septyniolika valstybių narių (63 proc.) suteikia piliečiams galimybę naudotis saugia e. atpažintimi, apie kurią iš anksto pranešta pagal eIDAS reglamentą, kad galėtų patvirtinti savo tapatybę naudodamiesi internetinės prieigos paslauga. Tai yra pagerėjimas, palyginti su praėjusiais metais, kai tik pusė ES šalių pranešė apie savo e. ID (iš anksto) pranešė laikydamosi eIDAS reglamento.
Visos valstybės narės, išskyrus Airiją, suteikia prieigą prie elektroninių sveikatos duomenų per internetinį portalą. Tik vienas Airijos sveikatos regionas suteikia prieigą prie sveikatos duomenų ir tai daro naudodamasis vietine mobiliąja programėle. 14 valstybių narių (48 proc.) pranešė, kad piliečiams siūlo interneto portalą (-us) ir vietos mobiliąją (-es) taikomąją (-as) taikomąją (-as) programą (-as) kaip prieigos prie jų elektroninių sveikatos įrašų būdus. Kalbant apie gyventojų aprėptį, 20 valstybių narių (74 proc.) pranešė, kad 80–100 proc. šalies gyventojų gali techniškai naudotis elektronine prieiga prie elektroninių sveikatos įrašų, kad galėtų peržiūrėti savo sveikatos duomenis. Iš viso 16 valstybių narių pagerino savo balus prieigos technologijų ir aprėpties srityje.
Viešieji sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai (72 proc.) yra geriau susiję nei privatūs sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai (55 proc.). Be to, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, kurie yra susieti ir teikia atitinkamus sveikatos duomenis, aprėptis yra prasčiausiai vertinamas šio teminio lygmens subrodiklis. Tik septynios valstybės narės (26 proc.) pranešė, kad bent 60 proc. visų taikytinų kategorijų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų (pvz., pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, antrinės priežiūros įstaigos, geriatrijos slaugos namai ir t. t.) teikia (bent kai kuriuos) atitinkamus duomenis prieigos paslaugai. Vis dėlto 11 valstybių narių (41 proc.) nuo praėjusių metų išplėtė susijusių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų kategorijų skaičių.
2024 m. 27 ES valstybių narių vidutinis teminis prieigos galimybių lygmuo, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo septyniais procentiniais punktais ir pasiekė 77 proc.
Septynios valstybės narės (Austrija, Belgija, Danija, Estija, Vokietija, Lietuva ir Lenkija) surinko visus balus: visi keturi reikalavimai yra visiškai įgyvendinti teisėtiems globėjams, įgaliotiems asmenims, suteikiant pagalbos nepalankioje padėtyje esančioms grupėms mechanizmus ir laikantis WCAG 2.1 punkto ir Interneto svetainių prieinamumo direktyvos.
Pagrindinė informacija
Duomenys buvo surinkti kaip apklausa, kuri vyko 2024 m. balandžio-gegužės mėn. ir kurioje pateikiami 2023 m. gruodžio 31 d. duomenys. Respondentai buvo nacionalinės kompetentingos institucijos.
Po to, kai buvo priimta Deklaracija dėl Europos skaitmeninių teisių ir principų ir 2030 m. skaitmeninio dešimtmečio politikos programa, dėl kurių bendrai susitarė Europos Parlamentas, valstybės narės ir Komisija, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis buvo parengta išsami stebėsenos sistema, kad būtų galima stebėti ir kasmet teikti pažangos siekiant skaitmeninių tikslų ir uždavinių visose ES valstybėse narėse, kurie turi būti pasiekti iki 2030 m., stebėsenos priemones keturiose srityse: skaitmeniniai įgūdžiai, skaitmeninė infrastruktūra, verslo ir viešųjų paslaugų skaitmeninimas. E. sveikatos tikslas, susijęs su prieiga prie elektroninių sveikatos įrašų, papildo kitus du tikslus: tikslą užtikrinti 100 proc. pagrindinių viešųjų paslaugų prieinamumą internetu ir 100 proc. Sąjungos piliečių prieigą prie saugios elektroninės atpažinties (eID).