Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. pabaigos labai didelės interneto platformos ir paieškos sistemos bus įpareigotos nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. pabaigos įvertinti ir mažinti sisteminę riziką pilietiniam diskursui, pavyzdžiui, užsienio pastangoms dezinformuoti. Jos privalės viešai paskelbti ataskaitos, kurioje išdėstomi tokio rizikos vertinimo rezultatai, versiją ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo SPA taikymo pradžios dienos, tačiau jos raginamos tai padaryti anksčiau.
Atsižvelgdami į tai, šią ataskaitą parengę nepriklausomi ekspertai analizavo sisteminę riziką, kurią kelia Kremliui palanki dezinformacija šešiose interneto platformose: „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“, „YouTube“, „TikTok“ ir „Telegram“ 2022 m. Nuo to laiko visos šios platformos, išskyrus „Telegram“, buvo paskelbtos labai didelėmis interneto platformomis, kurios turi atitikti Skaitmeninių paslaugų aktą.
Autoriai pilietinei visuomenei ir platesnei ekspertų bendruomenei siūlo metodinius metodus, kurie padėtų įvertinti įvairių rūšių interneto platformų keliamą riziką. Tyrimu taip pat siekiama skatinti kurti suinteresuotųjų subjektų bendruomenę, kuri galėtų padėti pagerinti visuomenės vykdomą skaitmeninių paslaugų kontrolę.
Remiantis tyrimu, iš įrodymų matyti, kad tiriamų technologijų bendrovių pastangos apriboti Kremliaus piktavališką veiklą jų platformose nagrinėjamu laikotarpiu buvo nepakankamos, nors dėl ribotos prieigos prie duomenų atsiranda tam tikrų išlygų dėl šio vertinimo. Nors dauguma platformų nustatė apribojimus Rusijos valstybės kontroliuojamoms žiniasklaidos priemonėms, nė viena bendrovė neįgyvendino politikos prieš visas Rusijos Federacijos valdomas sąskaitas. Be to, eksperimentiniai tyrimai Vidurio ir Rytų Europos kalbomis rodo, kad platformos moderavo tik nedidelę su karu susijusio smurtinio turinio dalį, net jei apie jį joms buvo pranešta savo pačių pranešimų ir veiksmų kanalais. Galiausiai tokių įmonių kaip „Meta“ ir „Twitter“ pastangos apriboti algoritminį Kremliaus remiamos dezinformacijos stiprinimą buvo tik iš dalies veiksmingos, nes jos buvo tik rankiniu būdu tvarkomos paskyros; jos iš esmės neapribojo dirbtiniu intelektu grindžiamos plėtros sisteminiu lygmeniu.
Ši ataskaita yra vienas iš daugelio šaltinių, į kuriuos Komisijos tarnybos gali atsižvelgti analizuodamos labai didelių interneto platformų pagal Skaitmeninių paslaugų aktą pateiktus rizikos vertinimus. Ataskaitos sistema taip pat gali prisidėti prie vykstančių diskusijų dėl tinkamų rizikos vertinimų, kuriuos ilgainiui gali parengti Europos Komisija, valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatorių tinklas, interneto platformos ir pilietinės visuomenės bei akademinių subjektų mokslinių tyrimų bendruomenė. Šiuo tikslu Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktoratas nupirks ir paskelbs kitus tyrimus.
Visa ataskaita: Rizikos valdymo sistemos taikymas Rusijos dezinformacijos kampanijoms