Europos skaitmeninės tapatybės (EUDI) reglamentas

Nuo skaitmeninės atpažinties iki skaitmeninės piniginės

Naujasis reglamentas, kuriuo nustatoma Europos skaitmeninės tapatybės sistema, grindžiamas 2014 m. Reglamentu dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje (eIDAS reglamentas). 

Pagal eIDAS reglamentą ES valstybės narės galėtų savanoriškai pranešti apie nacionalines elektroninės atpažinties schemas, kurias kitos valstybės narės privalėtų pripažinti. Elektroninės atpažinties, apie kurią pranešta, pripažinimas tapo privalomas 2018 m. Tačiau valstybės narės neprivalėjo sukurti nacionalinės elektroninės atpažinties sistemos. Sąveikumas buvo pasiektas tik įdiegus sąveikumo superstruktūrą, jungiančią įvairias tapatybės nustatymo sistemas, dėl kurios galėjo kilti techninių problemų. Dėl to atsirado skirtumų tarp šalių ir buvo užkirstas kelias taikymo srities išplėtimui įtraukiant privačias skaitmenines paslaugas.

Naujuoju reglamentu šalinami eIDAS trūkumai didinant dabartinės skaitmeninės tapatybės sistemos veiksmingumą ir išplečiant jos naudą privačiajam sektoriui. Valstybės narės bus įgaliotos pasiūlyti piliečiams ir įmonėms skaitmenines pinigines, kuriose jų nacionalinės skaitmeninės tapatybės gali būti susietos su kitų asmeninių savybių, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimų, diplomų ir banko sąskaitų, įrodymais. Šias pinigines gali išleisti valdžios institucijos arba pripažinti privatūs subjektai. Tikslas – suteikti europiečiams galimybę visiškai kontroliuoti savo duomenis naudojantis internetinėmis paslaugomis ir taip panaikinti nereikalingą dalijimąsi duomenimis. Paslaugų teikėjai, teisiškai įpareigoti vienareikšmiškai identifikuoti savo klientus, privalės priimti piniginę tapatumui nustatyti.

ES skaitmeninės tapatybės dėklės bus kuriamos remiantis kai kuriose valstybėse narėse jau veikiančiomis nacionalinėmis sistemomis. Naujajame reglamente nustatyta, kad valstybės narės ir toliau teiksskaitmenines tapatybes. Šiuo pagrindu sukurta europinė skaitmeninės tapatybės dėklė, kuria išplečiamos nacionalinių elektroninės atpažinties priemonių funkcijos ir tinkamumas naudoti ir užtikrinamas abipusis nacionalinių dėklių pripažinimas kitose valstybėse narėse. 

Juo taip pat bus skatinamas suderintas požiūris į saugumą, sudarant palankesnes sąlygas plačiai pripažinti skaitmenines tapatybes visoje ES. Šis požiūris bus reglamento kertinis akmuo, suteikiantis piliečiams ir internetinių paslaugų teikėjams bendrą techninę struktūrą, orientacinę sistemą ir standartus. Šiuo suderinimu užtikrinamas skaitmeninės tapatybės sprendimų pripažinimas ir priėmimas visoje ES, skatinant pasitikėjimą ir sąveikumą.

Reglamentu, suderintu su galiojančiais kibernetinio saugumo teisės aktais, įpareigojama laikytis kibernetinio saugumo reikalavimų ir taip didinti pasitikėjimą skaitmeninės tapatybės sprendimais. Be to, juo sudaromos sąlygos viešosioms įstaigoms išduoti elektroninius liudijimus, skatinant visoje Europoje pripažinti elektroninės formos kredencialus, pirmenybę teikiant duomenų privatumui.

Be paprasto identifikavimo, reglamentu bus išplėsta patikimumo užtikrinimo paslaugų taikymo sritis, įtraukiant elektroninių duomenų registravimą elektroniniame registre, nuotolinio elektroninio parašo ir kūrimo įtaisų arba nuotolinio elektroninio spaudo kūrimo įtaisų valdymą.

Pagrindiniai ES skaitmeninės tapatybės dėklių privalumai

Piliečiai ir įmonės:

1. Naudotojo kontrolė: Piliečiai turės teisę pasirinkti, kuriais savo tapatybės ir duomenų aspektais jie dalysis su trečiosiomis šalimis, taip užtikrindami privatumą ir asmeninės informacijos kontrolę.
2. Plačiai paplitęs naudojimas: ES skaitmeninės tapatybės dėklės bus prieinamos visoje ES, kad būtų galima naudotis viešosiomis ir privačiomis skaitmeninėmis paslaugomis, todėl sąveika internetu bus sklandesnė ir veiksmingesnė.
3. Skaidrumas ir saugumas. ES skaitmeninės piniginės bus licencijuojamos pagal atvirojo kodo licenciją, užtikrinant skaidrumą ir saugumą. Naudotojai bus tikri, kad jų duomenys bus tvarkomi saugiai, taikant priemones, kuriomis užkertamas kelias netinkamam naudojimui ar neteisėtam sekimui.
4. Naudojimo paprastumas: Piniginės suteiks patogią naudoti sąsają, kuria naudodamiesi asmenys galės lengvai valdyti savo skaitmeninę tapatybę ir naudotis paslaugomis. Kvalifikuotų e. parašų, skirtų neprofesionaliam naudojimui, kūrimas bus nemokamas ir padidins prieinamumą.
5. Sklandus prisijungimas: Piliečiai galės naudotis nacionalinėmis elektroninės atpažinties schemomis, kad užsiregistruotų piniginėse, taip užtikrindami sklandų perėjimą prie skaitmeninės tapatybės valdymo.

a) Vyriausybės:

1. Geresnės galimybės naudotis skaitmeninėmis paslaugomis. Piniginės gali supaprastinti tapatybės tikrinimo procesą, kad piliečiams būtų lengviau naudotis valdžios paslaugomis internetu ir paskatinti naudojimąsi jomis.
2. Sukčiavimo prevencijos stiprinimas. Suteikdama saugias ir patikrinamas tapatybės nustatymo priemones, ji gali padėti sumažinti tapatybės vagystes ir susijusį sukčiavimą, susijusį su valdžios paslaugomis.
3. Pagerina saugumą: Bus padidintas bendras piliečių duomenų saugumas ir sumažinta pažeidimų rizika.

b) Skaitmeninių paslaugų teikėjai:

1. Didinti saugumą ir privatumą: Piniginės gali sumažinti riziką, susijusią su atsakomybe už tradicinius autentifikavimo metodus.
2. Sumažinti autentifikavimo išlaidas: Piniginės gali sumažinti išlaidas, susijusias su tapatybės tikrinimo procesais, supaprastindamos ir automatizuodamos juos.
3. Venkite kliautis konkuruojančiomis didelėmis platformomis: Paslaugų teikėjai turės mažiau kliautis tapatybės nustatymo paslaugomis, kai gautų naudotojo duomenų naudojimas yra neaiškus.

c) Visuomenė:

1. Išaugęs internetinių sandorių skaičius: Su lengvesniu ir saugesniu patikrinimu žmonės gali būti labiau linkę dalyvauti internetiniuose sandoriuose.
2. Naujos verslo galimybės: Tapatybės dėklių naudojimas gali paskatinti inovacijas, dėl kurių atsiranda naujų paslaugų ir produktų.
3. Išteklių perskirstymas: Ištekliai, anksčiau skirti rankinio tikrinimo procesams, gali būti nukreipti produktyvesniam naudojimui.
4. Ekonomikos augimas: Apskritai, didesnis internetinių sandorių naudojimas, naujos verslo galimybės ir geresnis išteklių paskirstymas gali prisidėti prie bendro ekonomikos stabilumo ir augimo.

Europinių skaitmeninės tapatybės dėklių įdiegimas bus svarbus žingsnis Europos skaitmeninimo kelyje. Kartu šie aspektai sudaro tvirtą Europos skaitmeninės tapatybės sistemą, užtikrinančią visuotinę prieigą, patikimumą, saugumą ir sąveikumą visoje Europos Sąjungoje.

Tolesni veiksmai

ĮsigaliojoReglamentas (ES) 2024/1183, kuriuo nustatoma Europos skaitmeninės tapatybės sistema. Pagal šią sistemą valstybės narės įpareigojamos suteikti ES skaitmeninės tapatybės dėkles piliečiams per 24 mėnesius nuo įgyvendinimo aktų, kuriuose nustatomos techninės specifikacijos ir sertifikavimas, priėmimo. Šie aktai, kurie turi būti priimti praėjus 6–12 mėnesių nuo reglamento patvirtinimo, bus grindžiami ES skaitmeninės tapatybės priemonių rinkiniuiparengtais reikalavimais ir specifikacijomis ir jais bus užtikrintas vienodas dėklių įgyvendinimas visoje Europoje.

Šiuo metu vykdomi didelio masto bandomieji projektai,kuriais siekiama išbandyti ES skaitmeninės tapatybės dėklės technines specifikacijas ir programinės įrangos prototipus įvairiuose sektoriuose keliose Europos šalyse. Šiais bandomaisiais projektais siekiama įvertinti piniginės tinkamumą naudoti tokiais atvejais kaip prieiga prie valdžios sektoriaus paslaugų, banko sąskaitų atidarymas ir saugių mokėjimų internetu palengvinimas, dalyvaujant privačioms įmonėms ir valdžios institucijoms iš valstybių narių, Norvegijos, Islandijos ir Ukrainos.