
Saugi elektroninė atpažintis yra esminis kasdienio gyvenimo skaitmeniniame pasaulyje aspektas. Jis naudojamas patikrinti el. paštą, apsipirkti internetu ir net atrakinti telefonus. COVID-19 pandemija dar labiau išryškino šio klausimo svarbą, nes vyriausybės ir privačios bendrovės iki minimumo sumažino fizinę sąveiką.
Elektroninė atpažintis gali užtikrinti nedviprasmišką asmens tapatybės nustatymą ir užtikrinti, kad asmeniui, kuris iš tikrųjų turi teisę į jį, būtų suteikta tinkama paslauga, pavyzdžiui, bankininkystės tikslais. Tačiau dėl to, kad nėra bendro teisinio pagrindo, valstybės narės negalėjo pripažinti ir pripažinti kitose valstybėse narėse išduotų elektroninės atpažinties schemų. Nepakankamas tarpvalstybinis nacionalinių sistemų sąveikumas trukdo piliečiams ir įmonėms visapusiškai pasinaudoti skaitmenine ES.
Komunikate „ 2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis“ Komisija nustatė keletą elektroninės atpažinties tikslų ir tarpinių reikšmių: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias (.pdf). Pavyzdžiui, iki 2030 m. visos pagrindinės viešosios paslaugos turėtų būti prieinamos internetu, visi piliečiai turės prieigą prie elektroninių medicinos įrašų; 80 proc. piliečių turėtų naudotis elektroninės atpažinties sprendimu.
eIDAS reglamentas
Elektroninės atpažinties, tapatumo nustatymo ir patikimumo užtikrinimo paslaugų (eIDAS) reglamentas yra tarpvalstybinės elektroninės atpažinties, tapatumo nustatymo ir interneto svetainių sertifikavimo ES pagrindas.
ES valstybės narės gali savanoriškai pranešti apie savo valstybių narių nacionalines elektroninės atpažinties schemas ir jas pripažinti. Elektroninės atpažinties, apie kurią pranešta, pripažinimas tapo privalomas 2018 m. Jau 60 proc. europiečių gali pasinaudoti dabartine sistema, tačiau jų naudojimas yra mažas, jų naudojimas yra sudėtingas, o verslo atvejai yra riboti.
Tačiau nereikalaujama, kad valstybės narės sukurtų nacionalinę elektroninę atpažinties sistemą ir užtikrintų jos sąveikumą su kitomis valstybėmis narėmis. Dėl to tarp šalių atsirado neatitikimų.
Europos skaitmeninės tapatybės reglamentas
Naujuoju pasiūlymu dėl Reglamento dėl skaitmeninės tapatybės bus pašalinti eIDAS trūkumai didinant sistemos veiksmingumą ir išplečiant jos naudą privačiajam sektoriui.
Valstybės narės piliečiams ir įmonėms pasiūlys skaitmenines pinigines, kurios galės susieti įvairius savo nacionalinės skaitmeninės tapatybės aspektus. Juos gali teikti valdžios institucijos arba privatusis sektorius, jei juos pripažįsta valstybės narės.
Vartotojai taip pat turėtų turėti galimybę naudotis internetinėmis paslaugomis nesinaudodami privačiomis platformomis arba be reikalo nesidalydami asmens duomenimis. Jie turės visišką duomenų, kuriais jie dalijasi, kontrolę.
Europos skaitmeninė tapatybė bus:
- prieinama visiems, kurie nori ja naudotis: Bet kuris ES pilietis, gyventojas ir verslas, norintis pasinaudoti Europos skaitmenine tapatybe, galės tai padaryti.
- plačiai naudojamas: Europos skaitmeninės tapatybės piniginės bus naudojamos kaip būdas nustatyti naudotojus, kai jie galės naudotis viešosiomis ir privačiomis skaitmeninėmis paslaugomis visoje ES.
- kontroliuojamas naudotojų: Europos skaitmeninės tapatybės piniginės leis žmonėms pasirinkti ir sekti savo tapatybę, duomenis ir sertifikatus, kuriais jie dalijasi su trečiosiomis šalimis. Viskas, kas nėra būtina dalintis, nebus dalijamasi.
Rekomendacija
Kad pasiūlymas dėl reglamento kuo greičiau taptų realybe, prie jo pridedama rekomendacija. Komisija ragina valstybes nares iki 2022 m. rugsėjo mėn. parengti bendrą priemonių rinkinį ir nedelsiant pradėti būtiną parengiamąjį darbą. Šis priemonių rinkinys turėtų apimti techninę struktūrą, geriausios praktikos standartus ir gaires ir sudarys sąlygas sklandžiai įsigalioti reglamentui, kai jį patvirtins Europos Parlamentas ir Taryba.
Konsultacijos
Komisija sukūrė internetinę platformą, skirtą suinteresuotųjų šalių grįžtamajai informacijai rinkti, kad būtų galima formuoti būsimas Europos skaitmeninės tapatybės pinigines.
Naujausios naujienos
Daugiau šia tema
Bendras vaizdas
Komisija naudoja skaitmenines technologijas, kad pagerintų viešąsias paslaugas ir vystytų pažangiuosius miestus.
Taip pat žr.
Europos Komisija remia inovacinius viešuosius pirkimus kaip priemonę ekonominiams ir visuomeniniams uždaviniams spręsti.
Europos Komisija bendradarbiauja su pažangiaisiais miestais ir bendruomenėmis, siekdama spręsti vietos problemas, teikti geresnes paslaugas piliečiams ir pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus.
ES nustatė taisykles, kuriomis siekiama stiprinti patikimumo užtikrinimo paslaugas ir užtikrinti, kad mūsų veikla internete būtų saugi visoje ES.
E. parašo direktyva Europos lygmeniu nustatyta elektroninių parašų ir sertifikavimo paslaugų teisinė sistema.
Europos Komisija imasi konkrečių veiksmų tarpvalstybinėms skaitmeninėms viešosioms paslaugoms plėtoti.
Europos Komisija siekia suteikti piliečiams galimybę naudotis saugiomis ir aukščiausios kokybės skaitmeninėmis sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugomis.
The European Open Science Cloud (EOSC) champions research data management to guarantee scientists’ access to data-driven science.