Vėliau buvo paskelbtas ir 2023 m. kovo mėn. užbaigtas antras papildomas kvietimas teikti paraiškas. Šiuo kvietimu buvo sustiprintas pirmasis kvietimas teikti pasiūlymus ir buvo atrinkti 6 papildomi projektai, 2 darbai ir 4 įžanginiai tyrimai, kurie 2024 m. turėjo būti finansuojami pagal EITP skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalį.
Europos sveikatos ir skaitmeninės ekonomikos vykdomoji įstaiga (HaDEA) užbaigė dotacijų susitarimų pasirašymo su sėkmingais projektų naudos gavėjais procesą.
Trečiasis kvietimas teikti paraiškas paskelbtas 2023 m. spalio 17 d. ir baigsis 2024 m. vasario 20 d. Ji yra atvira tiek darbams, tiek tyrimams, taigi ir projektų rengimui, taip pat projektų įgyvendinimui vietoje.
5G koridoriai
Parengtas 6 projektų, kuriems bus skirtas ES finansavimas, portfelis ir toliau sudarys sąlygas susietajam ir automatizuotam judumui (angl. CAM), įskaitant saugos ir su sauga nesusijusias paslaugas, nesvarbu, ar tai būtų kelių, geležinkelių, vidaus vandenų kelių ar daugiarūšio transporto paslaugos.
Konkrečiau, projektais bus remiamas 5G infrastruktūros diegimas tarpvalstybinėse 5G koridorių atkarpose ir užtikrinamas paslaugų tęstinumas kertant minėtą sieną. Taigi jie padės sujungti įvairius regionus visoje Europoje.
Dviem iš šių projektų bus pradėta iš karto diegti reikiamą aktyvią ir pasyvią infrastruktūrą, kad artimiausiais metais būtų galima plėtoti CAM paslaugas. Be to, 4 įžanginiai tyrimai padės pasirengti būsimiems didelio masto 5G infrastruktūros diegimo projektams, atsižvelgiant į būsimus EITP skaitmeninius kvietimus teikti paraiškas.
Daugiau informacijos apie šiuos projektus ir tyrimus pateikiama toliau.
Koridorių diegimo projektai
5G BALKANAI: nenutrūkstamas susisiekimas Bulgarijos ir Serbijos pasienyje
5G Balkanai siekia ateityje užbaigti nepertraukiamą junglumą diegdami nenaudojamus šviesolaidžius ir teikdami gigabaitų infrastruktūrą, kartu didindami radijo tinklo pajėgumus, naudodami atitinkamą dažnių juostos plotį, kad būtų užtikrintas reikiamas bitumo pralaidumas.
CETIN Bulgaria kartu su CETIN LTD ir Sofijos technikos universitetu padės užtikrinti nenutrūkstamą susisiekimą ir aprėps tarpvalstybinį segmentą Sofija-Dimitrovgradas pagrindinio tinklo koridoriuje „Orient-East-Med“ Belgradas-Sofija-Kalotina.
Projektu taip pat siekiama sukurti ir panaudoti pakankamai RAN pajėgumų, kad minėtose srityse būtų užtikrintas susietasis ir automatizuotas judumas (angl. CAM), užtikrinant, kad automatizuotiems automobiliams būtų taikomi minimalūs ir klasikiniai scenarijai, kai atstumas tarp vietos būtų 2,88 km, darant prielaidą, kad reikiami pajėgumai užima teisingą rinkos dalį.
Iš viso ES įnašo: 3364403 EURŲ
BALTCOR5G: Tarpvalstybinės Lenkijos ir Čekijos 5G ir V2X infrastruktūros diegimas
Šio projekto tikslas – įdiegti 5G ir C-v2x infrastruktūrą, jungiančią tarpvalstybines kelio koridoriaus atkarpas Baltijos-Adrijos 5G koridoriuje tarp Lenkijos ir Čekijos, kad būtų užtikrinta aukštos kokybės sklandi tinklo aprėptis ir perdavimas.
„Towerlink Poland“ kartu su įmone CETIN AS sieks kurti naujus skaitmeninių paslaugų teikimo verslo modelius rinkos nepakankamumo srityse.
Iš viso ES įnašo: 2058524 EURŲ
5G KORIDORIAI: ĮŽANGINIAI TYRIMAI
5G HSL EUROLINK: įžanginis tyrimas dėl 5G diegimo tarpvalstybinėje geležinkelio atkarpoje tarp Paryžiaus (Prancūzija) ir Briuselio (Belgija)
Projekto 5GHSL Eurolink tikslas – atlikti įžanginį tyrimą, kad būtų pasirengta 5G infrastruktūros įgyvendinimui tarpvalstybinėje geležinkelio atkarpoje tarp Paryžiaus (Prancūzija) ir Briuselio (Belgija), siekiant keleivių vežimo geležinkeliais jungčių ir geležinkelių veiklos skaitmeninimo naudos.
SNCF Reseau kartu su „Infrabel SA“ atliks tyrimą su 4 narių konsorciumu, kuriame dalyvaus du geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir 2 RC iš abiejų šalių. Jie privalės:
- nustatyti tikslinių ryšių paslaugų reikalavimus geležinkelio įmonėms ir keleiviams;
- projektuoti 5G technologijos diegimą koridoriuje, daugiausia dėmesio skiriant JRTO ir (arba) geležinkelių infrastruktūros bendro naudojimo modeliui ir paslaugų tęstinumui sienos perėjimo punkte;
- nustatyti geležinkelių ir JRTO bendradarbiavimo modelį, kuris kuo labiau padidintų diegimo, ilgalaikio bendradarbiavimo ir tvarumo sinergiją;
- parengia išsamų įgyvendinimo planą, pakartotinai panaudodamas esamą infrastruktūros turtą, apibrėždamas darbus ir įvertindamas 5G aprėpties, kuri užtikrins numatomus paslaugų pajėgumus, statybos išlaidas;
- įvertinti verslo gyvybingumą aptariamoje geležinkelio kelio atkarpoje, siekiant įvertinti galimą koridoriaus rinkos nepakankamumą ir ilgalaikę didelio masto diegimo perspektyvą;
- įvertinti technologijos įgyvendinamumą greitųjų geležinkelių linijose vienoje iš didžiausių Europos linijų, jungiančių Belgiją, Prancūziją ir tunelį su Jungtine Karalyste.
Iš viso ES įnašo: 433 EUR 145 EUR
5G FREJUS: įžanginis tyrimas siekiant pasirengti 5G diegimui Fréjus tarpvalstybinėje atkarpoje tarp Italijos ir Prancūzijos
5G Fréjus pateiks įžanginį 5G diegimo tyrimą ir įvertins pastangas, kurių reikia siekiant visapusiškai įdiegti transporto koridorių tarp Italijos ir Prancūzijos per Fréjus geležinkelio ir kelių tunelius su neutralia ir agnostine pasyviąja ir aktyvia infrastruktūra, skirta skaitmeninėms paslaugoms plėtoti.
Cellnex Italia, OpEn Fiber SpA, Cellnex France, Anas SpA, Accenture SpA, Rete Ferroviaria Italiana kartu su Instituto Nazionale di Ricerca Metrologica:
- sudaryti taikomųjų programų, kurioms galėtų būti taikoma 5G ryšio aprėptis geležinkelio tunelyje, sąrašą, apibrėžiant reikalavimus, daugiausia dėmesio skiriant tarpvalstybiniam aspektui;
- įvertinti tinkamo šviesolaidinio pluošto ir nenaudojamo pluošto matmenis, kad būtų galima aptarnauti tarpvalstybinę koridoriaus atkarpą, ir užtikrinti sinergiją dalijantis bendra pasyviąja infrastruktūra ir kuo labiau sumažinant poveikį transporto koridorių veikimui;
- įvertinti galimybes kurti sinergiją ateityje diegiant 5G aprėptį kvantinei komunikacijai, kad būtų sukurta atspari ir patikima kvantinės komunikacijos sistema.
Numatoma atlikti išsamų teisinės, institucinės, reguliavimo ir administravimo sistemos vertinimą, kad būtų galima numatyti ir sušvelninti 5G, IDPT pajėgumų ir kvantinių ryšių įgyvendinimo etapo sudėtingumą.
Iš viso ES įnašo: 400723 EURŲ
EUR – ADRIJA: įžanginis tyrimas dėl tarpvalstybinio 5G ryšio diegimo tarp Slovėnijos ir Kroatijos Viduržemio jūros koridoriuje
Įgyvendinant 5G-ADRIA projektą daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kad būtų nustatyta, kokia 5G infrastruktūra reikalinga būsimoms su eismu susijusioms paslaugoms, kurios bus naudojamos TEN-T transporto koridoriuose Slovėnijoje ir Kroatijoje, remti.
Be to, siūlomas koridorius jungia pagrindinius TEN-T uostus šiaurinėje Adrijos jūros regiono dalyje, būtent Koperyje ir Rijekoje.
Nagrinėjamas transporto maršrutas vyks nuo Slovėnijos uosto Koperio per Liublianą iki Breganos sienos kirtimo punkto, tęsiant į Kroatiją – Zagrebą ir toliau į Port Rijeka.
Nors tyrimas daugiausia apima šį 378 km ilgio koridorių, jame taip pat bus numatyti bendri žingsniai ir rezultatai, kuriuos būtų galima perkelti į kitus abiejų šalių koridorius.
Telemach Slovenija, sirokopasovne komunikacije, d.o.o., kartu su savo partneriais Druzba za Avtoceste v Republiki Sloveniji D.D, Transmitters and Communications Ltd ir Univerza prieš Ljubljani:
- Suderinti esamą pasyviąją ir aktyviąją infrastruktūrą koridoriuje su dabartinėmis eismo informacijos ir valdymo paslaugomis. Tyrimas bus būsimų tinklų ir paslaugų raidos pagrindas.
- Įdiegti pradines standartizuotas CAM paslaugas su geresne eismo informacija ir valdymu, reikalaujant geresnės 5G ryšio aprėpties, reikalaujančios didesnės duomenų paklausos ir transporto priemonių tankio.
- Įdiegti pažangias CAM paslaugas, užtikrinančias bendradarbiavimu grindžiamą saugą ir tikralaikį tarptautinį keitimąsi eismo informacija ir eismo valdymą, o tai daro spaudimą tankiai 5G ryšio aprėpčiai, didelio duomenų pralaidumo, mažos paslaugų delsos ir aukšto lygio paslaugų patikimumui.
- Parengti pagrindą naujos kartos tinklams, kurių gali būti neįmanoma pasiekti artimiausioje ateityje, pvz., paslaugoms, kurioms reikia itin didelio duomenų pralaidumo ir mažo vėlavimo.
Iš viso ES įnašo: 735225 EURŲ
EUR 5G-SITACOR: Įžanginis tyrimas dėl 5G diegimo TEN-T Viduržemio jūros ir Baltijos-Adrijos koridorių tarpvalstybinėse atkarpose tarp Italijos ir Slovėnijos
Pagrindinis įžanginio tyrimo tikslas – įvertinti techninius reikalavimus, kurių reikia, kad TEN-T Viduržemio jūros ir Baltijos-Adrijos koridoriai būtų visiškai sukurti. Ypatingas dėmesys skiriamas tarpvalstybinėms atkarpoms tarp Friulio-Venecijos Džulijos regiono (Italija) ir Slovėnijos Respublikos. Kuriant neutralią, agnostinę pasyvią ir aktyvią infrastruktūrą, skirtą skaitmeninėms paslaugoms plėtoti, bus įvertinti Friulio-Venecijos Džulijos regione ir Vakarų Slovėnijoje esantys TEN-T kelių koridoriai, visų pirma atsižvelgiant į saugios, patikimos ir tvarios našios infrastruktūros, įskaitant gigabitinius ir 5G tinklus, diegimą. Regionas Autonoma Friuli-Venezia Diulia kartu su savo partneriais Univerza prieš Liublijani, Druzba Za Avtoceste v Republiki Sloveniji D., Universita degli Studi di Trieste, Telekom Slovenije DD, Aanas spa, Retelit Digital Services spa ir Luka Koper Port ir Logisticsis sistema D.
Bendrasis 5G-SITACOR tyrimo tikslas – įvertinti ir apibrėžti geriausius būdus, kaip taikyti 5G tinklo technologijos potencialą (didesnis perdavimo greitis, mažesnė delsa ir didesnis patikimumas) įvairioms linijinėms infrastruktūroms, kaip antai CAM ir kelių eismo saugumui (t. y. pagalbos iškvietos sistema „eCall“) plėtoti nustatytose srityse.
Tyrimu bus siekiama:
- įvertinti esamą transporto ir telekomunikacijų infrastruktūrą, skirtą koridoriui veiksmingai dalytis ir pakartotinai naudoti (pvz., šviesolaidžio, elektros tiekimo, komunalinių paslaugų stulpų, antžeminės erdvės ir t. t.);
- analizuoti techninį ir ekonominį investicijų, reikalingų visai koridoriaus aprėpčiai užtikrinti, tvarumą, atsižvelgiant į kvietimo teikti paraiškas tikslą;
- įvertinti sąnaudų mažinimo strategijas dalijantis pasyviąja ir aktyviąja infrastruktūra;
- plėtoti linijinę infrastruktūrą, susijusią su CAM ir kelių eismo saugumu (t. y. pagalbos iškvietos sistema „eCall“), taip pat suderinti ją su EuroQCI infrastruktūros tikslais;
- nustatyti ekonominius ir technologinius reikalavimus, kad būtų užtikrintas sklandus susisiekimas, sudarantis sąlygas visapusiškam koridoriaus skaitmeninimui pagal galiojančius standartus.
Iš viso ES įnašo: 342742 EURŲ