Plačiajuosčio ryšio plėtros Estijoje santrauka
Estijos skaitmeninėje darbotvarkėje iki 2030 m. daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninių viešųjų paslaugų plėtojimui, kibernetiniam saugumui ir junglumo gerinimui visoje šalyje.
Nacionalinė plačiajuosčio ryšio strategija ir politika
Atsakingos institucijos
- Plačiajuosčio ryšio diegimo procesą valdo Ekonomikos ir ryšių ministerija (MKM, Majandus-ja Kommunikatsiooniministeerium). Ministerija atsakinga už plačiajuosčio ryšio strategiją ir teisės aktus.
- Vartotojų apsaugos ir techninio reguliavimo tarnyba(TTJA, Tarbijakaitse ja Tehnilise Järelevalve Amet) yra vyriausybinė organizacija, veikianti Ekonomikos ir ryšių ministerijos administracinėje srityje. Ji prižiūri ir reguliuoja techninius standartus ir renka rinkos duomenis. Institucijos tikslas – padėti įgyvendinti nacionalinę ekonominę politiką gerinant saugą, organizuojant tikslingą ribotų išteklių naudojimą ir didinant gaminių patikimumą gamybos aplinkos, pramoninės įrangos, geležinkelių ir elektroninių ryšių srityse.
- Estijos plačiajuosčio ryšio plėtros fondas (ELASA, Eesti LairibaArenduse Sihtasutuse) yra atsakingas už EstWin projektą, šviesolaidinių kabelių įrengimą ir sujungimo taškų statybą.
- Estijos informacinių technologijų ir telekomunikacijų asociacija (ITL, Eesti Infotehnoloogia ja Telekommunikatsiooni Liit) vienija Estijos IRT bendroves, skatina jų bendradarbiavimą, pristato savo bendras pozicijas plačiajuosčio ryšio tinklo plėtros srityje ir veikia kaip kompetencijos centras.
- Informacinės sistemos institucija (RIA, Riigi Infosüsteemi Amet) yra Europos Sąjungos struktūrinės paramos įgyvendinantis subjektas, kuris administruoja Europos regioninės plėtros fondo paramą kuriant plačiajuosčio ryšio tranzitinį tinklą.
Pagrindiniai plačiajuosčio ryšio plėtros tikslai
Estijos skaitmeninė darbotvarkė iki 2030 m. buvo priimta 2021 m. spalio 7 d. Strategija atitinka gigabitinės visuomenės junglumo tikslus. Bendras strategijos tikslas – iki 2030 m. šalyje sukurti didelės spartos, patikimą ir įperkamą elektroninių ryšių ryšį, nepriklausomai nuo jo buvimo vietos. Vizijai įgyvendinti nustatyti trys konkretūs tikslai:
- skaitmeninė valdžia, t. y. skaitmeninių sprendimų naudojimas viešajame sektoriuje,
- elektroninių ryšių, t. y. junglumo, ir
- nacionalinis kibernetinis saugumas.
Iki 2030 m. Estijoje turėtų būti prieinami itin spartūs, patikimi ir įperkami telekomunikacijų ryšiai, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, kad būtų galima kurti novatoriškas paslaugas ir jomis naudotis. Visi turėtų turėti prieigą prie bent 100 Mbps jungčių, kurios gali būti padidintos iki 1 Gbps. Vyriausybė rems itin didelio pralaidumo prieigos tinklų plėtrą kaimo vietovėse, kuriose telekomunikacijų bendrovės neinvestuoja konkurencijos sąlygomis.
Parama taip pat bus teikiama a) pagrindinių Estijos transporto koridorių pagrindinei infrastruktūrai sukurti, sudarant sąlygas nepertraukiamai 5G ryšio aprėpčiai, b) saugiai aprėpti pasirinktus gyvenamuosius ir verslo rajonus su 5G ir c) būtinu pasirengimu įdiegti 6G, kai atitinkama technologija pateks į rinką.
Pagrindinės plačiajuosčio ryšio plėtros priemonės ir finansinės priemonės
Estijos vartotojų apsaugos ir techninio reguliavimo institucija (TTJA) parengė centralizuotą plačiajuosčio ryšio paslaugų prieinamumo žemėlapių sudarymo priemonę (komunikatų aprėpties taikymą). Tai interaktyvus portalas, kuriame vartotojai gali gauti informacijos apie plačiajuosčio ryšio paslaugų prieinamumą Estijoje.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas. Iš viso 208 mln. EUR skirta skaitmeniniams tikslams. Tikimasi, kad parama VHCN dislokavimui kaimo vietovėse (3 sudedamoji dalis „Skaitmeninė valstybė“, kuriai skirtas 24,3 mln. EUR biudžetas) užtikrins platesnę prieigą prie internetinių paslaugų. Pagal šią investiciją 8 000 vietų turi būti įrengtas VHCN.
EstWin projektas
2009 m. Ekonomikos ir ryšių ministerija ir Estijos informacinių technologijų ir telekomunikacijų asociacija (ITL) įsteigė Estijos plačiajuosčio ryšio plėtros fondą (ELASA), kad įgyvendintų projektą „EstWin“ ir suteiktų visiems gyvenamiesiems namams, įmonėms ir valdžios institucijoms galimybę prisijungti prie naujos kartos plačiajuosčio ryšio tinklo, kurio perdavimo greitis būtų iki 100 Mbps. Šiomis investicijomis siekiama skatinti komercinius telekomunikacijų operatorius papildomai diegti paskutinės mylios jungtis. Įgyvendinant projektą kaimo vietovėse ir gyvenvietėse, turinčiose mažiau nei 10 000 gyventojų, buvo išplėtota apie 7 000 km šviesolaidžio tinklų, kuriuose anksčiau nebuvo optinių tinklų ir kuriuose operatoriai anksčiau neplanavo juos įdiegti. „EstWin“ finansuojama, inter alia, iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų). Įdiegtos ir planuojamos tinklo dalys vizualizuojamos internetiniame žemėlapyje. Projektas „EstWin“ artėja prie pabaigos, beveik užbaigtas tranzitinis tinklas ir tik nedidelė pietryčių Estijos dalis dar turi būti įtraukta.
Duomenys apie plačiajuosčio ryšio plėtrą ir technologijas Estijoje
Naujausi duomenys apie plačiajuosčio ryšio aprėptį, prenumeratą ir skverbtį, įvairių plačiajuosčio ryšio technologijų aprėptį ir sąnaudas pateikiami rezultatų suvestinėse ir šalių ataskaitose pagal Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI).
Spektro priskyrimas belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui
Išsamesnės informacijos apie suderintą spektro skyrimą rasite Europos 5G observatorijoje.
Nacionaliniai ir ES leidiniai ir spaudos dokumentai
Anglų kalba
- Estijos skaitmeninė darbotvarkė iki 2030 m.
- Nacionalinių plačiajuosčio ryšio planų tyrimas
- Greitųjų investicijų į plačiajuostį ryšį vadovas
- Plačiajuosčio ryšio ataskaitos ir analizės
- Judriojo ir fiksuotojo plačiajuosčio ryšio kainos Europoje
- Plačiajuosčio ryšio aprėpties Europoje tyrimas
- Estija – šalių ataskaitos apie skaitmeninimo rezultatus: junglumas, skaitmeniniai įgūdžiai, skaitmeninės viešosios paslaugos ir kt.
Estų kalba
Kontaktinė informacija
BCO Estija (nacionalinė plačiajuosčio ryšio kompetencijos tarnyba): Estijos ekonomikos ir ryšių ministerija (MKM, Majandus-ja Kommunikatsiooniministeerium)
Adresas: Suur-Ameerika 1, 10129 Talinas, Estija Kontaktai elektroniniu paštu Telefonas: + 372 639 76 81 Interneto svetainė
Vartotojų apsaugos ir techninio reguliavimo tarnyba (Tarbijakaitse ja Tehnilise Järelevalve Amet)
Adresas: Sõle 23 A, Tallinn 10614, Estija Kontaktai el. paštu + 372 667 2000 Svetainė
Estijos plačiajuosčio ryšio plėtros fondas (Eesti Lairiba Arenduse Sihtasutuse)
Adresas: Harju 6, 10130 Talinas, Estija Kontaktai elektroniniu paštu Telefonas: + 372 6310555 Svetainė
Estijos informacinių technologijų ir telekomunikacijų asociacija (Eesti Infotehnoloogia ja Telekommunikatsiooni Liit)
Adresas: Lõõtsa 6, 11415 Tallinn, Estija Kontaktai el. paštu + 372 6177 145 Svetainė
Naujausios naujienos
Daugiau šia tema
Bendras vaizdas
Rasti naujausią informaciją apie plačiajuosčio ryšio plėtrą kiekvienoje šalyje, taip pat nacionalines strategijas ir politiką plačiajuosčio ryšio plėtrai.
Taip pat žr.
2016 m. priimtame Švedijos nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane pateikta visiškai prijungtos Švedijos vizija ir nustatyti tikslai, susiję tiek su judriojo ryšio aprėptimi, tiek su sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu namų ūkiams ir įmonėms.
Skaitmeninis junglumas ir 5G diegimas yra vienas iš dešimties Ispanijos skaitmeninės 2025 darbotvarkės strateginių prioritetų.
Slovėnijos plačiajuosčio ryšio tikslai atitinka gigabitinės visuomenės tikslus.
Slovakija nustatė ilgalaikį tikslą iki 2030 m. visiems namų ūkiams suteikti prieigą prie itin spartaus interneto.
Rumunijos plačiajuosčio ryšio plane daugiausia dėmesio skiriama nacionalinio plačiajuosčio ryšio tinklo kūrimui, nes tai pirmas žingsnis siekiant ES junglumo tikslų.
Darbotvarkės „Portugalija Digital“ tikslas – sukurti skaitmeninę infrastruktūrą, kuri leistų piliečiams pasinaudoti naujomis technologijų teikiamomis galimybėmis.
Lenkijos nacionalinis plačiajuosčio ryšio planas 2025 atitinka ES gigabitinės visuomenės tikslus.
Visi Nyderlandų namų ūkiai turėtų turėti galimybę naudotis bent 100 Mbps plačiajuosčio ryšio tinklais, o didžioji dauguma iki 2023 m. turėtų pasinaudoti 1 Gbps sparta.
Maltos plačiajuosčio ryšio politika yra neutrali technologijų požiūriu ir skatina konkurencingą rinkos aplinką.
Vienas iš Liuksemburgo vyriausybės programos prioritetų – plėtoti ryšių infrastruktūrą, kurios tikslas – užtikrinti gigabitinį plačiajuostį ryšį visoje šalyje.
Lietuva siekia iki 2027 m. kaimo vietovėms suteikti 100 Mbps, taip pat remti 2025 m. gigabitinės visuomenės tikslus.
Italijos strategija dėl ultraplačiajuosčio ryšio gigabitinės visuomenės link siekiama iki 2026 m. užtikrinti gigabitinį ryšį su visais.
Airijos nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane numatyta, kad iki 2026 m. visose Airijos patalpose bus galima naudotis sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu.
2021–2030 m. Vengrijos nacionalinės skaitmeninimo strategijos projektu siekiama, kad iki 2030 m. 95 proc. namų ūkių naudotųsi gigabitiniais tinklais.
Graikijos skaitmeninės transformacijos Biblijoje 2020–2025 m. pabrėžiama, kad junglumas yra viena iš penkių strateginių krypčių, ir pripažįstami 2025 m. gigabitinės visuomenės tikslai.
Vokietijos federalinės vyriausybės 2021 m. koalicijos susitarime, skaitmeninėje strategijoje ir 2022 m. gigabitinėje strategijoje pirmenybė teikiama FTTH ir 5G tinklų tiekimui visoje šalyje.
Nacionalinėje plačiajuosčio ryšio programoje „France Trčs Haut Débit“ nustatytas tikslas, kad iki 2022 m. visiems namų ūkiams būtų užtikrinta sparti plačiajuosčio ryšio prieiga, o iki 2025 m. – šviesolaidinė prieiga.
Suomijos valdžios institucijos teikia pirmenybę konkurencijai grindžiamo šviesolaidžio tinklo diegimui, kuriam skiriamos viešosios lėšos nepakankamai aptarnaujamoms vietovėms ir vietos savivaldybėms, kaip diegti plačiajuosčio ryšio tinklus.
Įvairiomis politinėmis iniciatyvomis, kuriomis siekiama visoje šalyje užtikrinti fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio aprėptį, remiami Danijos plačiajuosčio ryšio tikslai. Vyriausybė siekia, kad Danija taptų skaitmenine lydere, sukurdama pagrindą Danijos įmonėms naudotis...
2021 m. kovo mėn. patvirtintame Nacionaliniame labai didelio pajėgumo tinklų plėtros plane apibrėžiamas Čekijos strateginis požiūris į VHCN statybą.
Kipro plačiajuosčio ryšio plane nustatyti 2021–2025 m. strateginiai tikslai ir numatytos teisėkūros ir reguliavimo priemonės, taip pat praktinė parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrai.
Kroatijos nacionaliniu plačiajuosčio ryšio plėtros planu 2021–2027 m. atsižvelgiama į Europos gigabitinės visuomenės tikslus 2025 m. ir iš dalies į 2030 m. skaitmeninius tikslus.
2020 m. rugpjūčio mėn. atnaujintas ir priimtas Nacionalinis naujos kartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros planas „Sujungta Bulgarija“ ir Elektroninių ryšių politika.
Belgijos plačiajuosčio ryšio strategija įtraukta į platesnę politikos strategiją „Digital Belgium“. Nacionalinio fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio plano tikslas – pašalinti likusias baltąsias zonas, kuriose nėra didelės spartos paslaugų. Mažindama išlaidas ir mažindama...
Austrijos plačiajuosčio ryšio strategijoje daugiausia dėmesio skiriama gigabitinių jungčių (fiksuotojo ir judriojo ryšio) tiekimui visoje šalyje iki 2030 m.