Plačiajuosčio ryšio plėtros Estijoje santrauka
Estijos skaitmeninėje darbotvarkėje iki 2030 m. daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninių viešųjų paslaugų plėtojimui, kibernetiniam saugumui ir junglumo gerinimui visoje šalyje.
Nacionalinė plačiajuosčio ryšio strategija ir politika
Atsakingos institucijos
- Plačiajuosčio ryšio diegimo procesą valdo Ekonomikos reikalų ir ryšių ministerija (MKM, Majandus -ja Kommunikatsiooniministeerium). Ministerija yra atsakinga už plačiajuosčio ryšio strategiją ir teisės aktus.
- Vartotojų apsaugos ir techninio reguliavimo tarnyba(TTJA, Tarbijakaitse ja TehniliseJärelevalve Amet) yra vyriausybinė organizacija, veikianti Ekonomikos reikalų ir ryšių ministerijos administracinėje srityje. Ji prižiūri ir reguliuoja techninius standartus ir renka rinkos duomenis. Tarnybos tikslas – padėti įgyvendinti nacionalinę ekonominę politiką gerinant saugą, organizuojant tikslingą ribotų išteklių naudojimą ir didinant produktų patikimumą gamybos aplinkos, pramoninės įrangos, geležinkelių ir elektroninių ryšių srityse.
- Estijos plačiajuosčio ryšio plėtros fondas (ELASA, Eesti Lairiba ArenduseSihtasutuse) yra atsakingas už „EstWin“ projektą, šviesolaidinių kabelių tiesimą ir prijungimo taškų statybą.
- Estijos informacinių technologijų ir telekomunikacijų asociacija (ITL, Eesti Infotehnoloogia ja Telekommunikatsiooni Liit) vienija Estijos IRT įmones, skatina jų bendradarbiavimą, pristato bendras pozicijas dėl plačiajuosčio ryšio tinklų plėtros ir veikia kaip kompetencijos centras.
- Informacinės sistemos institucija (RIA, Riigi Infosüsteemi Amet) yra Europos Sąjungos struktūrinės paramos įgyvendinantis subjektas, administruojantis Europos regioninės plėtros fondo paramą plačiajuosčio ryšio tranzitinio tinklo kūrimui.
Pagrindiniai plačiajuosčio ryšio plėtros tikslai
2021 m. spalio 7 d. priimta Estijos skaitmeninė darbotvarkė iki 2030 m. Strategija atitinka gigabitinės visuomenės junglumo tikslus. Bendras strategijos tikslas – iki 2030 m. šalyje užtikrinti sparčiuosius, patikimus ir įperkamus elektroninių ryšių ryšius, neatsižvelgiant į jų buvimo vietą. Siekiant įgyvendinti šią viziją, nustatyti trys konkretūs tikslai:
- skaitmeninė valdžia, t. y. skaitmeninių sprendimų naudojimas viešajame sektoriuje,
- elektroninių ryšių, t. y. junglumo, ir
- nacionalinis kibernetinis saugumas.
Iki 2030 m. Estijoje turėtų būti užtikrintas itin spartus, patikimas ir įperkamas telekomunikacijų ryšys, kad būtų galima kurti ir naudoti novatoriškas paslaugas. Visi turėtų turėti prieigą prie bent 100 Mbps jungčių, kurios gali būti padidintos iki 1 Gbps. Vyriausybė rems itin didelio pralaidumo prieigos tinklų plėtrą kaimo vietovėse, kuriose telekomunikacijų bendrovės neinvestuos konkurencijos sąlygomis.
Parama taip pat bus teikiama a) pagrindiniams Estijos transporto koridoriams sukurti pagrindinę infrastruktūrą, kad būtų galima nepertraukiamai naudotis 5G ryšiu, b) saugiai aprėpti pasirinktas gyvenamąsias ir verslo zonas su 5G ryšiu ir c) pasirengti 6G diegimui, kai atitinkama technologija pateks į rinką.
Savo 5G veiksmų gairėmis Estija norėtų iki 2023 m. užtikrinti 5G junglumą didžiuosiuose miestuose, o iki 2025 m. – palei transporto koridorius. Ministerijų lygmeniu sudaryta speciali 5G darbo grupė. Vyksta darbas siekiant įvertinti verslo naudojimą ir rasti 5G diegimo finansavimo modelį. Valdžios institucijos taip pat yra įsipareigojusios bendradarbiauti 5G koridoriuose su Latvija ir Lietuva įgyvendinant projektą „Via Baltica“. Baltijos valstybės norėtų greta koridoriaus sudaryti elektroninių ryšių infrastruktūros žemėlapį ir nustatyti infrastruktūros spragas.
Pagrindinės plačiajuosčio ryšio plėtros priemonės ir finansinės priemonės
Estijos vartotojų apsaugos ir techninio reguliavimo institucija (TTJA) sukūrė centrinę plačiajuosčio ryšio paslaugų prieinamumo žemėlapių sudarymo priemonę (komunikacijų aprėpties programa). Tai interaktyvus portalas, kuriame naudotojai gali gauti informacijos apie galimybes naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis Estijoje.
Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane (EGADP) skaitmeninei transformacijai skirta 208 mln. EUR (24 proc.). Tikimasi, kad visa suma bus panaudota pastangoms pasiekti skaitmeninio dešimtmečio tikslus. Didelės skaitmeninės investicijos apima 93 mln. EUR, skirtų naujausiomis technologijomis grindžiamoms skaitmeninėms valdžios paslaugoms atnaujinti, 58 mln. EUR – 230 MVĮ skaitmeninei pertvarkai remti ir 24 mln. EUR itin didelio pralaidumo tinklams kaimo vietovėse diegti.
Be to, siekiant remti VHNC tinklų statybą kaimo vietovėse, 2023–2027 m. iš ERPF skirta 45 mln. EUR VHCN statybai kaimo vietovėse.
Projektas EstWin
2009 m. Ekonomikos ir ryšių ministerija ir Estijos informacinių technologijų ir telekomunikacijų asociacija (ITL) įsteigė Estijos plačiajuosčio ryšio plėtros fondą (ELASA), kad įgyvendintų „ EstWin “ projektą ir suteiktų visiems gyvenamiesiems namams, įmonėms ir valdžios institucijoms galimybę prisijungti prie naujos kartos plačiajuosčio ryšio tinklo, kurio perdavimo greitis siekia iki 100 Mbps. Šiomis investicijomis siekiama paskatinti komercinius telekomunikacijų operatorius papildomai diegti paskutinės mylios jungtis. Įgyvendinant projektą kaimo vietovėse ir mažiau nei 10,000 gyventojų turinčiose gyvenvietėse, kuriose anksčiau nebuvo optinių tinklų ir kuriose operatoriai neturėjo planų juos įrengti, buvo įdiegta apie 7 000 km šviesolaidinių tranzitinių tinklų. „EstWin“ finansuojama, inter alia, iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų). Įdiegtos ir planuojamos tinklo dalys vizualizuojamos internetiniame žemėlapyje. Projektas „EstWin“ artėja prie pabaigos, beveik baigtas kurti tranzitinis tinklas ir dar reikia aprėpti tik nedidelę pietryčių Estijos dalį.
Plačiajuosčio ryšio plėtros ir technologijų Estijoje duomenys
Naujausi duomenys apie plačiajuosčio ryšio aprėptį, abonentus ir skverbtis, įvairių plačiajuosčio ryšio technologijų aprėptį ir sąnaudas patikrinti rezultatų suvestinės ataskaitas ir šalių ataskaitas pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI).
Spektro skyrimas belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui
Daugiau informacijos apie suderintą spektro skyrimą galima rasti Europos 5G observatorijoje.
Nacionaliniai ir ES leidiniai ir spaudos dokumentai
Anglų
- Estijos skaitmeninė darbotvarkė iki 2030 m.
- Nacionalinių plačiajuosčio ryšio planų tyrimas
- Sparčiojo plačiajuosčio ryšio investicijų vadovas
- Plačiajuosčio ryšio sujungiamumo ataskaitos ir analizės
- Judriojo ir fiksuotojo plačiajuosčio ryšio kainos Europoje
- Plačiajuosčio ryšio aprėpties Europoje tyrimas
- Estija – šalių skaitmeninimo rezultatų ataskaitos: junglumas, skaitmeniniai įgūdžiai, skaitmeninės viešosios paslaugos ir kt.
Estų
Kontaktinė informacija
Estijos BCO (nacionalinė plačiajuosčio ryšio kompetencijos tarnyba): Estijos ekonomikos ir ryšių ministerija (MKM, Majandus-ja Kommunikatsiooniministeerium)
Adresas: Suur-Ameerika 1, 10129 Talinas, Estija
Kontaktai el. paštu
Telefonas: + 372 639 76 81 Svetainė
Vartotojų apsaugos ir techninio reguliavimo tarnyba (Tarbijakaitse ja Tehnilise Järelevalve Amet)
Adresas: Sõle 23 A, Talinas 10614, Estija
Kontaktai el. paštu
Telefonas: + 372 667 2000 Svetainė
Estijos plačiajuosčio ryšio plėtros fondas (Eesti Lairiba Arenduse Sihtasutuse)
Adresas: Harju 6, 10130 Talinas, Estija
Kontaktai el. paštu
Telefonas: + 372 6310555 Svetainė
Estijos informacinių technologijų ir telekomunikacijų asociacija (Eesti Infotehnoloogia ja Telekommunikatsiooni Liit)
Adresas: Lõõtsa 6, 11415 Talinas, Estija
Kontaktai el. paštu
Telefonas: + 372 6177 145 Svetainė
Naujausios naujienos
Daugiau šia tema
Bendras vaizdas
Rasti naujausią informaciją apie plačiajuosčio ryšio plėtrą kiekvienoje šalyje, taip pat nacionalines strategijas ir politiką plačiajuosčio ryšio plėtrai.
Taip pat žr.
2016 m. priimtame Švedijos nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane numatyta visiškai sujungtos Švedijos vizija ir tikslai, susiję tiek su judriuoju ryšiu, tiek su sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu namų ūkiams ir įmonėms.
Skaitmeninis junglumas ir 5G ryšio diegimas yra vieni iš dešimties Ispanijos skaitmeninės 2025 m. darbotvarkės strateginių prioritetų.
Slovėnija, plėtodama plačiajuosčio ryšio tinklus, pasirenka technologinį neutralumą ir rinkos dinamiką, ypač infrastruktūra ir paslaugomis grindžiamą konkurenciją.
Slovakija nustatė ilgalaikį tikslą iki 2030 m. visiems namų ūkiams suteikti prieigą prie itin spartaus interneto.
Rumunija daugiausia dėmesio skiria nacionalinio plačiajuosčio ryšio tinklo kūrimui kaip žingsniui siekiant ES junglumo tikslų.
Portugalijos skaitmeninė darbotvarkė ir 2023–2030 m. itin didelio pralaidumo elektroninių ryšių tinklų sujungiamumo nacionalinė strategija sudaro sąlygas plėtoti skaitmeninę infrastruktūrą Portugalijoje.
Lenkijos nacionalinis plačiajuosčio ryšio planas 2025 atitinka ES gigabitinės visuomenės tikslus.
Visi Nyderlandų namų ūkiai turėtų turėti galimybę naudotis bent 100 Mbps plačiajuosčio ryšio tinklais, o didžioji dauguma iki 2023 m. turėtų pasinaudoti 1 Gbps sparta.
Maltos plačiajuosčio ryšio politika yra technologiškai neutrali ir palanki konkurencingai rinkos aplinkai.
Ryšių infrastruktūros, kuria siekiama užtikrinti gigabitinę prieigą prie plačiajuosčio ryšio visoje šalyje, kūrimas yra vienas iš Liuksemburgo vyriausybės programos prioritetų.
Lietuva siekia iki 2027 m. kaimo vietovėms suteikti 100 Mbps, taip pat remti gigabitinės visuomenės 2025 m. tikslus.
Latvija remia gigabitinės visuomenės tikslus ir siekia 100 Mbps spartos, atnaujinamos iki gigabitinės, miesto ir kaimo vietovėse, taip pat 5G aprėptis visose didelėse miesto vietovėse.
Italijos strategija dėl ultraplačiajuosčio ryšio gigabitinės visuomenės link siekiama iki 2026 m. užtikrinti gigabitinį ryšį su visais.
Nacionaliniame Airijos plačiajuosčio ryšio plane numatyta, kad iki 2026 m. visos Airijos patalpos turės prieigą prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio.
2021–2027 m. nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane skatinama naudoti itin didelio pralaidumo fiksuotojo ryšio tinklus ir 5G tinklus. 2020–2025 m. Graikijos skaitmeninės transformacijos Biblijoje ryšys pabrėžiamas kaip viena iš penkių strateginių krypčių ir pripažįstami...
Vokietijos federalinės vyriausybės 2021 m. koalicijos susitarime, skaitmeninėje strategijoje ir 2022 m. gigabitinėje strategijoje pirmenybė teikiama FTTH ir 5G tinklų tiekimui visoje šalyje.
Nacionalinėje plačiajuosčio ryšio programoje „France Trčs Haut Débit“ nustatytas tikslas, kad iki 2022 m. visiems namų ūkiams būtų užtikrinta sparti plačiajuosčio ryšio prieiga, o iki 2025 m. – šviesolaidinė prieiga.
Suomijos valdžios institucijos pritaria konkurencija grindžiamo šviesolaidinio tinklo diegimui, finansuojamam iš viešųjų lėšų nepakankamai aptarnaujamoms vietovėms, ir vietos savivaldybėms teikiamoms konsultacijoms, kaip diegti plačiajuosčio ryšio tinklus.
Įvairiomis politinėmis iniciatyvomis, kuriomis siekiama užtikrinti fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio aprėptį visoje šalyje, remiami Danijos plačiajuosčio ryšio tikslai. Vyriausybė siekia, kad Danija taptų skaitmenine lydere, sukurdama pagrindą Danijos įmonėms naudotis...
2021 m. kovo mėn. patvirtintame Nacionaliniame labai didelio pajėgumo tinklų plėtros plane apibrėžiamas Čekijos strateginis požiūris į VHCN statybą.
Kipro plačiajuosčio ryšio plane nustatyti 2021–2025 m. strateginiai tikslai ir numatytos teisėkūros ir reguliavimo priemonės, taip pat praktinė parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrai.
Kroatijos nacionaliniu plačiajuosčio ryšio plėtros planu 2021–2027 m. atsižvelgiama į Europos gigabitinės visuomenės tikslus 2025 m. ir iš dalies į 2030 m. skaitmeninius tikslus.
2020 m. rugpjūčio mėn. atnaujintas ir priimtas Nacionalinis naujos kartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros planas „Sujungta Bulgarija“ ir Elektroninių ryšių politika.
Belgijos plačiajuosčio ryšio strategija įtraukta į platesnę politikos strategiją „Digital Belgium“. Nacionalinio fiksuoto ir judriojo plačiajuosčio ryšio plano tikslas – panaikinti likusias baltas vietoves, kuriose didelės spartos paslaugos neteikiamos. Mažindama išlaidas ir...
Austrijos plačiajuosčio ryšio strategijoje daugiausia dėmesio skiriama gigabitinio ryšio (fiksuotojo ir judriojo ryšio) tiekimui šalies mastu iki 2030 m.