Suomijos valdžios institucijos pritaria tam, kad nepakankamai aptarnaujamose vietovėse būtų diegiamas į konkurenciją orientuotas šviesolaidinis tinklas, kuriam būtų skiriamos viešosios lėšos, o vietos savivaldybės būtų konsultuojamos, kaip diegti plačiajuosčio ryšio tinklus.
Plačiajuosčio ryšio plėtros Suomijoje apžvalga
Suomija remia šviesolaidinių tinklų statybą vietovėse, kuriose trūksta verslo paskatų kurti sparčiuosius tinklus. 2018 m. skaitmeninės infrastruktūros strategijoje remiami Europos gigabitinės visuomenės 2025 m. tikslai, nustatomi skaitmeninės infrastruktūros plėtros Suomijoje iki 2025 m. tikslai ir šių tikslų įgyvendinimo metodai. Suomijos skaitmeninės politikos kelrodis atspindi ES skaitmeninės politikos kelrodyje nustatytus tikslus.
Nacionalinė plačiajuosčio ryšio strategija ir politika
Suomijos vyriausybė pasirinko konkurencija grindžiamą šviesolaidinio tinklo diegimą, ypatingą dėmesį skirdama nepakankamai aptarnaujamoms vietovėms ir teikdama joms paramą (iš viešųjų lėšų). Kalbant apie pastarąsias, Suomijos valdžios institucijos pataria vietos savivaldybėms, kaip įsteigti subjektus, skirtus plačiajuosčiam ryšiui diegti, pvz., per kelių savivaldybių bendrąją įmonę arba bendradarbiaujant su privačiais operatoriais. Kalbant apie investicijas, tikimasi, kad finansavimą skirs valstybė ir savivaldybės. Skaitmeninės infrastruktūros strategija paskelbta 2018 m. spalio mėn. Suomijos skaitmeninės politikos kelrodis atitinka ES skaitmeninės politikos kelrodyje nustatytus tikslus, taip pat nacionalinius tikslus ir temas.
Atsakingos institucijos
- Susisiekimo ministerija (Liikenne-ja viestintäministeriö) yra atsakinga už ryšių ir plačiajuosčio ryšio politiką, įskaitant administracinio sektoriaus teisės aktus, gaires ir priežiūrą.
- Suomijos transporto ir ryšių agentūra (Liikenne- ja viestintävirasto, Traficom) yra institucija, atsakinga už licencijų, registracijos ir patvirtinimo klausimus. Ji užtikrina prieigą prie aukštos kokybės ir saugių ryšių jungčių ir paslaugų.
- Žemės ūkio ir miškininkystės ministerija yra žemyninės Suomijos kaimo plėtros programos vadovaujančioji institucija ir yra atsakinga už plačiajuosčio ryšio projektus, finansuojamus pagal kaimo plėtros programą.
- Suomijos maisto tarnyba yra atsakinga už plačiajuosčio ryšio projektų, finansuojamų pagal kaimo plėtros programą, įgyvendinimą ir stebėseną.
- Regioninės tarybos, Ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centras bei savivaldybės taip pat dalyvauja įgyvendinant valstybės subsidijuojamus plačiajuosčio ryšio projektus.
Pagrindiniai plačiajuosčio ryšio plėtros tikslai ir priemonės
2018 m. spalio mėn. Transporto ir ryšių ministerijos paskelbtoje Skaitmeninės infrastruktūros strategijoje nustatyti Suomijos skaitmeninės infrastruktūros plėtros iki 2025 m. tikslai ir šio tikslo įgyvendinimo metodai. Iki 2025 m. visi namų ūkiai turėtų turėti prieigą prie bent 100 Mbps ryšio. Turėtų būti įmanoma padidinti ryšio greitį iki 1 Gbps. Supaprastinus telekomunikacijų kabelių išdėstymo reglamentą, bus sudarytos palankesnės sąlygos ekonomiškai efektyviai šviesolaidžių tinklų statybai. Su kabelių tiesimu susijusi leidimų išdavimo procedūra bus parengta rengiant Greitkelių įstatymą.
Suomijos skaitmeninės politikos kelrodžiu ir veiksmų gairėmis įgyvendinami ES skaitmeninės politikos kelrodyje nustatyti tikslai, tačiau į juos taip pat įtraukti ES kelrodį papildantys nacionaliniai tikslai ir temos. Suomijos kelrodis grindžiamas keturiais pagrindiniais aspektais: įgūdžiai, saugi ir tvari skaitmeninė infrastruktūra, įmonių skaitmeninė transformacija ir viešųjų paslaugų skaitmeninimas.
Nuo 2021 m. spalio mėn. nustatyta 5 Mbps universaliųjų paslaugų plačiajuosčio ryšio sparta.
Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane (EGADP) numatytos 50 mln. EUR investicijos. Ji apima paramos investicijoms schemą, kuria siekiama gerinti sparčiojo ryšio tinklo kokybę ir prieinamumą vietovėse, kuriose toks ryšys neteikiamas pagal rinkos mechanizmus. Plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjams bus išmokėta finansinė parama. Pagal šią schemą remiamo plačiajuosčio ryšio pralaidumas bus bent 100 Mbit per sekundę.
Per Tieto.Traficom portalą naudotojai gali naudotis duomenų banku, kuriame pateikiama informacija apie veiklos transporto ir ryšių rinkose stebėseną, ataskaitų teikimą ir plėtrą, pvz., apie fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio tinklų prieinamumą.
Plačiajuosčio ryšio plėtros ir technologijų Suomijoje duomenys
Naujausius duomenis apie plačiajuosčio ryšio aprėptį, abonementus ir įvairių plačiajuosčio ryšio technologijų prieinamumą rasite šalių skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitose.
Radijo spektro priskyrimas belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui
Daugiau informacijos apie suderintą spektro skyrimą pateikiama Europos 5G stebėjimo centro ataskaitoje.
Nacionaliniai ir ES leidiniai ir spaudos dokumentai
anglų
- 2025 m. skaitmeninės infrastruktūros strategija
- Investicijų į plačiajuostį ryšį vadovas
- Judriojo ir fiksuotojo plačiajuosčio ryšio kainos Europoje 2022 m.
- Nacionalinių plačiajuosčio ryšio diegimo planų 27 ES valstybėse narėse tyrimas
- Plačiajuosčio ryšio ataskaitos ir analizės
suomių
Kontaktinė informacija
BCO Suomija (nacionalinis plačiajuosčio ryšio kompetencijos biuras): kurią sudaro Žemės ūkio ir miškininkystės ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Suomijos transporto ir ryšių agentūros ir Kaimo reikalų agentūros atstovai,
Pašto adresas: Hallituskatu 3, 00170 Helsinkis, Suomija (PO Box 30, FI-00023 Vyriausybė, Suomija)
+35 82 95 16 22 18
Interneto svetainė
Susisiekimo ministerija (Liikenne-ja viestintäministeriö)
Adresas: Eteläesplanadi 16, Helsinkis, Suomija
Kontaktai el.paštu Telefonas:
+35 82 95 16 001
Interneto svetainė
Suomijos transporto ir ryšių agentūra (Liikenne- ja viestintävirasto, Traficom)
Pašto adresas: PO Box 320, FI-00059 Traficom, Suomija
Telefonas: +358 29 534 5000
Interneto svetainė
Paskutinės naujienos
Daugiau šia tema
Bendras vaizdas
Rasti naujausią informaciją apie plačiajuosčio ryšio plėtrą kiekvienoje šalyje, taip pat nacionalines strategijas ir politiką plačiajuosčio ryšio plėtrai.
Taip pat žr.
2016 m. priimtame Švedijos nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane numatyta visiškai sujungtos Švedijos vizija ir tikslai, susiję tiek su judriojo ryšio aprėptimi, tiek su namų ūkių ir įmonių sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu.
Skaitmeninis junglumas ir 5G ryšio diegimas yra vieni iš dešimties strateginių Ispanijos skaitmeninės darbotvarkės prioritetų.
Plėtodama plačiajuosčio ryšio tinklus, Slovėnija laikosi technologinio neutralumo ir rinkos dinamikos, visų pirma infrastruktūra ir paslaugomis grindžiamos konkurencijos.
Slovakija nustatė ilgalaikį tikslą – iki 2030 m. visiems namų ūkiams suteikti prieigą prie itin spartaus interneto.
Rumunija daugiausia dėmesio skiria nacionalinio plačiajuosčio ryšio tinklo kūrimui, kuris yra žingsnis siekiant ES junglumo tikslų.
Portugalijos skaitmeninė darbotvarkė ir 2023–2030 m. nacionalinė itin didelio pralaidumo elektroninių ryšių tinklų junglumo strategija formuoja skaitmeninės infrastruktūros plėtrą Portugalijoje.
Lenkijos 2025 m. nacionalinis plačiajuosčio ryšio diegimo planas atitinka ES gigabitinės visuomenės tikslus.
Nyderlandų skaitmeninės infrastruktūros politikoje daugiausia dėmesio skiriama patikimos ir tvirtos skaitmeninės infrastruktūros plėtrai ir skaitmeninės atskirties panaikinimui.
Maltos plačiajuosčio ryšio politika yra technologiškai neutrali ir palanki konkurencingai rinkos aplinkai.
Ryšių infrastruktūros, kuria siekiama užtikrinti gigabitinę plačiajuosčio ryšio prieigą visoje šalyje, kūrimas yra vienas iš Liuksemburgo vyriausybės programos prioritetų.
Lietuva siekia iki 2027 m. kaimo vietovėms suteikti 100 Mbps spartą, taip pat remti gigabitinės visuomenės tikslus 2025 m.
Latvija remia gigabitinės visuomenės tikslus ir siekia, kad miesto ir kaimo vietovėse būtų užtikrinta 100 Mbps sparta, kurią būtų galima padidinti iki gigabitinės, o visose didelėse miesto teritorijose – 5G ryšio aprėptis.
Italijos itin spartaus plačiajuosčio ryšio strategija siekiama iki 2026 m. visiems užtikrinti gigabitinį junglumą.
Airijos nacionaliniame plačiajuosčio ryšio diegimo plane numatyta, kad iki 2026 m. visos Airijos patalpos turės prieigą prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio.
Vengrijos 2022–2030 m. nacionaline skaitmeninimo strategija siekiama, kad iki 2030 m. 95 proc. namų ūkių naudotųsi gigabitiniais tinklais.
2021–2027 m. nacionaliniame plačiajuosčio ryšio plane skatinama naudoti itin didelio pralaidumo fiksuotojo ryšio ir 5G tinklus. 2020–2025 m. Graikijos skaitmeninės transformacijos biblijoje pabrėžiama, kad junglumas yra viena iš penkių strateginių ašių, ir pripažįstami 2025 m...
2021 m. Vokietijos federalinės vyriausybės koalicijos susitarime, skaitmeninėje strategijoje ir 2022 m. gigabitinėje strategijoje pirmenybė teikiama FTTH ir 5G tinklų tiekimui visoje šalyje.
Nacionalinėje plačiajuosčio ryšio programoje „France Très Haut Débit“ nustatytas tikslas iki 2022 m. užtikrinti sparčiojo plačiajuosčio ryšio prieigą visiems namų ūkiams, o iki 2025 m. – šviesolaidinę prieigą visiems namų ūkiams.
Estija įdiegė bazinį plačiajuostį ryšį visoje šalyje. Estijos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyti plataus užmojo 2030 m. tikslai.
Danijos plačiajuosčio ryšio tikslai remiami keliomis politinėmis iniciatyvomis, kuriomis siekiama užtikrinti fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio aprėptį visoje šalyje. Vyriausybė siekia, kad Danija taptų skaitmenine lydere, sukurdama pagrindą Danijos įmonėms naudotis...
2021 m. kovo mėn. patvirtintame Nacionaliniame itin didelio pralaidumo tinklų plėtros plane apibrėžiamas Čekijos strateginis požiūris į IDPT statybą.
Kipro plačiajuosčio ryšio plane nustatyti 2021–2025 m. strateginiai tikslai ir numatytos teisėkūros ir reguliavimo intervencinės priemonės, taip pat praktinė parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrai.
Kroatijos 2021–2027 m. nacionalinis plačiajuosčio ryšio plėtros planas atitinka Europos gigabitinės visuomenės 2025 m. tikslus ir iš dalies 2030 m. skaitmeninius tikslus.
2020 m. rugpjūčio mėn. atnaujintas ir priimtas nacionalinis naujos kartos prieigos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros planas „Sujungta Bulgarija“ ir elektroninių ryšių politika.
Belgijos plačiajuosčio ryšio strategija įtraukta į platesnę politikos strategiją „Skaitmeninė Belgija“. Nacionalinio fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio plano tikslas – pašalinti likusias baltąsias zonas, kuriose nėra galimybės naudotis sparčiojo plačiajuosčio ryšio...
Austrijos plačiajuosčio ryšio strategijoje daugiausia dėmesio skiriama gigabitinių jungčių (fiksuotojo ir judriojo ryšio) tiekimui visoje šalyje iki 2030 m.